- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-449-365/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41347-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Ramūnas Keidūnas
- Nuteistasis
- L. B., A. S.
- Advokatai
- Stasys Zabita, Ridas Žemkauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Ramūno Keidūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S. ir L. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. S. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės trisdešimties parų dalis, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės septynių mėnesių dalis, ir A. S. skirta galutinė vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta A. S. bausmė atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendį, ir šiais teismų sprendimais įskaityti kiti laikotarpiai.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2025 m. gegužės 30 d.
Nuspręsta pripažinti A. S. recidyvistu.
L. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, L. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dvidešimties parų dalis, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies septynių mėnesių ir dešimties dienų dalis, ir L. B. skirta galutinė vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2025 m. gegužės 30 d.
Nuspręsta pripažinti L. B. recidyvistu.
UAB „RIMI Lietuva“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jos naudai iš Ž. C. (Ž. C.), L. B. ir A. S. solidariai priteista 765,06 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir Ž. C. (Ž. C.), tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Ž. C., L. B., A. S. nuteisti dėl to, kad turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrai tarpusavyje, 2024 m. rugsėjo 27 d., apie 21.48 val., L. B. ir A. S. užėjus į UAB „RIMI Lietuva“ priklausančią parduotuvę „Rimi“, esančią (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmus ir į su savimi turėtus raudonos ir baltos spalvos pirkinių maišus įdėjus 3 vnt. šampūnų „Head&Shoulders Anti-Hair Fall“, kurio 1 vnt. kaina 8,49 Eur, bendrai 25,47 Eur vertės, 12 vnt. šampūnų „Head&Shoulders Citrus“, kurio 1 vnt. kaina 8,49 Eur, bendrai 101,88 Eur vertės, 9 vnt. šampūnų „Head&Shoulders Deep Hydration“, kurio 1 vnt. kaina 8,49 Eur, bendrai 76,41 Eur vertės, 4 vnt. šampūnų „Head&Shoulders nuo pleiskanų“, kurio 1 vnt. kaina 8,49 Eur, bendrai 33,96 Eur vertės, 10 vnt. šampūnų „Heden Sholders nuo pleiskanų“, kurio 1 vnt. kaina 8,49 Eur, bendrai 84,90 Eur vertės, 7 vnt. šampūnų „Head&Shoulders Apple Fresh“, kurio 1 vnt. kaina 8,49 Eur, bendrai 59,43 Eur vertės, 8 vnt. šampūnų „Head&Shoulders 2 in 1“, kurio 1 vnt. kaina 8,49 Eur, bendrai 67,92 Eur vertės, 7 vnt. šampūnų „Head&Shoulders Menthol 2 in 1“, kurio 1 vnt. kaina 7,59 Eur, bendrai 53,13 Eur vertės, 11 vnt. šampūnų „Head&Shoulders Classic Clean“, kurio 1 vnt. kaina 8,49 Eur, bendrai 93,39 Eur vertės, 13 vnt. šampūnų „Head&Shoulders Classic Clean 250 ML“, kurio 1 vnt. kaina 7,59 Eur, bendrai 98,67 Eur vertės, 10 vnt. šampūnų „Head&Shoulders Apple“, kurio 1 vnt. kaina 6,99 Eur, bendrai 69,90 Eur vertės, po ko L. B. ir A. S. priėjus prie parduotuvės įėjimo vartelių, kuriuos jiems iš kitos pusės atidarė Ž. C., ir nepateikus prekių apmokėjimui Ž. C., L. B., A. S. pasišalino iš parduotuvės, taip pagrobė svetimą, UAB „RIMI Lietuva“ priklausantį 765,06 Eur vertės turtą. Taip Ž. C., L. B., A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad kaltinamųjų Ž. C., L. B. ir A. S. kaltė veikiant bendrininkų grupe tarpusavyje pagrobus svetimus, UAB „RIMI Lietuva“ priklausančius 765,06 Eur vertės šampūnus, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, skirdamas bausmę L. B. ir A. S., vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 58 straipsnio 1 dalimi, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis, sprendė, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti šiems už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią, su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydį nustatė artimą vidurkiui. Teismas vertino, kad švelnesnės bausmės rūšies ar trumpesnio terminuoto laisvės atėmimo skyrimas nuteistiesiems sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Kadangi nuteistieji L. B. ir A. S. (taip pat ir Ž. C.) pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistiesiems skirtos bausmės mažintos vienu trečdaliu.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad L. B. ir A. S. ne kartą teisti, ne kartą atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir toliau elgiasi nusikalstamai, sprendė, jog bausmės vykdymas jiems neatidėtinas. Nuspręsta L. B. ir A. S. recidyvistais.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo peržiūrėti pirmosios instancjos teismo nuosprendį, iš naujo įvertinti įrodymus, padarytą žalą ir sušvelniti skirtą laisvės atėmimo bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į byloje surinktą medžiagą bei į reikšmingas aplinkybes kvalifikuojant nuskalstamą veiką bei skiriant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo teigimu, teismas ignoravo dalį vaizdo įrašo pavadinimu ,,2024-09-27 21-48-54 T788 Uzupis - Sale - Pramone Kosmetika1“, iš kurio aiškiai matyti, kad jo (A. S.) nusikalstama veika pasireiškė šiam pavogus 10 vnt. prekių, o tai nesieka tokios sumos, kokią teismas jam inkriminavo. Be to, ir pirmosios instancijos teismas pripažino, kad iš įrašo nematyti koks kiekis jo (A. S.) maiše pavogtų prekių. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė prielaidomis. Teismo prielaida, jog neva nuteistieji gali būti pasiskirstę vaidmenimis, taip pat negali būti įrodymu. Apeliaciniame skunde pažymima, jog visi nuteistieji spontaniškai nusprendė užeiti būtent į parduotuvę „Rimi“, nesitardami, kad vogs. Užėję į parduotuvę jie neaptarinėjo kas ką turi daryti, jis (A. S.) tiesiog į savo maišą įsidėjo 10 vnt. prekių ir išėjo už jas nesumokėjęs. Todėl tvirtina, jog jis napadarė tokios žalos, kurią jam inkriminavo apylinkės teismas.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo iš naujo įvertinti įrodymus, padarytą žalą, nuosprendį pakeisti ir jam (L. B.) sušvelninti skirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą bei aplinkybes, rekšmingas kvalifikuojant nuskalstamą veiką bei skiriant laisvės atėmimo bausmę. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas „praignoravo“ vaizdo įrašą pavadinimu ,,2024-09-27 21-48-54 T788 Uzupis - Sale - Pramone Kosmetika1“, iš kurio matyti, jog jo (L. B.) nusikalstama veika pasireiškė 23 vnt. prekių ir tai nesieka tokios sumos, kokią teismas jam inkriminavo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
6. Teismo posėdžio metu gynėjai advokatai prašė nuteistųjų A. S. ir L. B. apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistųjų A. S. ir L. B. apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
8. Nuteistieji A. S. ir L. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jų padarytos veikos teisiniu kvalifikavimu. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad kiekvieno iš nuteistųjų vagystė turi būti kvalifikuojama pagal pagrobto turto vertę, taip pat, jog kiekvieno iš nuteistųjų vagystės turi būti inkriminuojamos ne bendrai, o atskirai kiekvienam iš nuteistųjų. Teigiama, kad visi nuteistieji spontaniškai nusprendė užeiti į parduotuvę „Rimi“, nesitardami ir neaptarinėdami, kas ką vogs ir ką turės daryti. Taip pat abu nuteistieji kelia paskirtos bausmės individualizavimo klausimus, paskirtas bausmes vertina kaip per griežtas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, skundžiamo nuosprendžio motyvais ir nustatytomis reikšmingomis baudžiamosios bylos aplinkybėmis, taip pat ir pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad nuteistieji A. S. ir L. B. pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti kaltais ir nuteisti veikiant bendrai tarpusavyje bei su kitu nuteistuoju Ž. C. pagrobus svetimus, UAB „RIMI Lietuva“ priklausančius 765,06 Eur vertės šampūnus, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį
10. Apeliantų A. S. ir L. B. neigimas pagrobus kaltinime nurodytą kiekį prekių už atitinkamą sumą, tvirtinimas, jog kiekvieno iš nuteistųjų vagystė turi būti inkriminuojama ne bendrai, nes neva jie veikė atskirai, tvirtinant, jog A. S. į savo maišą įsidėjo tik 10 vnt. prekių, o L. B. – 23 vnt. prekių, yra jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jų gynybos pozicija ir vertintina kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nuteistųjų A. S. ir L. B. kaltei dėl visų pagrobtų daiktų pagrįsti surinkta pakankamai įrodymų, jie surinkti ir ištirti nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų.
11. Nuteistieji ginčydami patį pagrobtų šampūno buteliukų kiekį apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas ignaravo dalį vaizdo įrašo pavadinimu ,,2024-09-27 21-48-54 T788 Uzupis - Sale - Pramone Kosmetika1“, iš kurio aiškiai matyti, kad A. S. nusikalstama veika pasireiškė šiam pavogus 10 vnt. prekių, o L. B. – 23 vnt. prekių. Pasisakant dėl šių argumentų, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, jog nuteistieji A. S. ir L. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme pripažino savo kaltę, sutiko su pagrobtų šampūnų kiekiu bei verte nurodyta kaltinamajame akte, savo kaltę pripažino ir nuteistasis Ž. C., kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundžia, visi nuteistieji nurodė pripažįstantys ir civilinį ieškinį pilna apimtimi. Todėl tiek pirmosios instancijos teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl kaltinimo esmės, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
12. Be to, teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pagrobtų prekių kiekis ir atitinkamai jų vertė buvo nustatytas vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, kurių patikimumu pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti, todėl remtis vien vaizdo įrašu ,,2024-09-27 21-48-54 T788 Uzupis - Sale - Pramone Kosmetika1“, kaip vieninteliu ir pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu ar paneigiančiu nuteistųjų kaltę būtų nelogiška.
13. Iš kaltinamųjų (nuteistųjų) Ž. C., L. B. ir A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad pagal jų tarpusavio susitarimą L. B. ir A. S. užėjo į parduotuvę, o Ž. C. liko stovėti lauke, stebėti aplinką ir laukti, kada jie išeidinės, po ko L. B. ir A. S. į turėtus maišus susikrovus šampūnus ir priėjus prie įėjimo vartelių, tai pamatęs Ž. C. užėjo į parduotuvę, priėjo prie vartelių, kurie automatiškai atsidaro žmonėms atėjus iš lauko pusės, ir visi kartų išėjo už prekes nesumokėję. Taigi, nuteistųjų parodymais nustatyta, jog vagystę iš parduotuvės įvykdė L. B. ir A. S., o Ž. C. stebėdamas aplinką ir laukdamas, kada išeidinės su prekėmis L. B. ir A. S. pašalino kliūtį šiems priėjus prie įėjimo į parduotuvę vartelių, t.y. kurie automatiškai atsidaro tik žmonėms atėjus iš lauko pusės, po ko visi kartų išėjo už prekes nesumokėję.
14. Išanalizavus apeliantų L. B. ir A. S. parodymus teisme (T. 2, b.l. 52-57), matyti, kad nė vienas iš paminėtų asmenų negalėjo nurodyti, kokį konkretų šampūnų butelių kiekį kiekvienas atskirai iš parduotuvės pavogė, tačiau patvirtindami kaltinime nurodytus pagrobtų šampūnų butelių kiekius nuteistasis A. S. nurodė, kad jis su L. B. prekes krovė į savo turėtus atskirus maišus, jų neskaičiavo. L. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog šis į savo turėtą maišą galėjo susikrauti apie 36 vnt. šampūnų (T. 1, b.l. 64). Nors L. B. ir A. S. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog A. S. nusikalstama veika pasireiškė šiam pavogus 10 vnt. prekių, o L. B. – 23 vnt. prekių, akivaizdu, jog šiuos savo teiginius jie grindžia subjektyviais pamąstymais vertindami vien tik vaizdo įrašo ,,2024-09-27 21-48-54 T788 Uzupis - Sale - Pramone Kosmetika1“ apžiūros protokolą (T. 1, b.l. 27-28). Vis tik teisėjų kolegiją dar kartą įvertinusi byloje esančius vaizdo įrašus atmeta apeliantų keliamą versiją, jog jie visų kaltinime nurodytų šampūnų buteliukų kiekio pagrobti negalėjo. Nors iš vaizdo įrašų nėra matomas tikslus prekių vienetų skaičius bei kiek šampūno būteliukų buvo pagrobta konkrečiai kiekvieno apelianto, tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. M. (apsaugos darbuotojas) paaiškino kokiu būdu buvo nustatytas prekių trūkumas parduotuvėje. Liudytojas R. M. parodė, kad kilus įtarimui dėl įvykdytos vagystės, jis atsisuko vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir pamatė kaip 2024-09-27 apie 21:48 val., du asmenys kraunasi prekes ir išeina nesusimokėję, nors per kameras buvo matoma kiek ir kokių prekių paimama, tačiau siekiant tiksliai nustatyti pavogtų prekių skaičių, rūšį, skanerio pagalba jis nuskanavo matomo šampūnų trūkumo brūkšninį kodą, fiziškai paskaičiavo, koks prekių kiekis yra lentynose ir sandėlyje ir palyginus kiekį kiek turėtų būti prekių ir kiek yra fiziškai, buvo nustatyta kiek ir kokių prekių trūksta, pareiškime buvo nurodytas bendras trūkstamų prekių skaičius (T. 1, b.l. 39-40). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šio liudytojo bei civilinio ieškovo UAB „RIMI Lietuva“ pareikštu civiliniu ieškiniu (T. 1, b. l. 14), kadangi tiek UAB “Rimi Lietuva” pareiškime (T. 1, b.l. 1), tiek pranešime policijai (T. 1, b.l. 22) nurodytas pavogtų prekių kiekis ir vertė iš esmės atitinka ne tik nuteistųjų parodymus ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, bet ir byloje esančius vaizdo įrašus, kuriuose aiškiai užfiksuotas vagystės faktas ir iš kurių matyti, jog L. B. ir A. S. įėję į parduotuvę, iš lentynų paėmė ženkliai didesnį kiekį šampūno buteliukų, nei nurodo savo apeliaciniuose skunduose, kuriuos (šampūnų buteliukus) susidėjo į savo atsineštus pakankamai didelius maišus, o susikrovę labai daug šių prekių (kaip nurodė L. B. ikiteisminio tyrimo metu, T. 1, b.l. 64), kurias ėmė iš lentynų ne po vieną vienetą, o iš karto net po kelis, išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėję. Nuteistieji nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl savo teiginių, kad visų prekių pagrobti šie negalėjo, ar kad jas galėjo pagrobti kas nors kitas, juolab, jog iš vaizdo įrašo matyti, jog nusikaltimo darymo metu, t.y. apie 21.48 val., parduotuvėje pirkėjų iš esmės nebuvo. Taigi, įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes matyti, jog nuteistųjų L. B. ir A. S. ginčyti pagrobtų šampūno buteliukų kiekiai paneigti byloje surinktų duomenų visuma ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais.
15. Apeliaciniu skundu nuteistieji tvirtina, kad jie veikė atskirai, spontaniškai nusprendė užeiti į parduotuvę „Rimi“, nesitardami ir neaptarinėdami, kas ką vogs ir kiekvienas vogė pagal savo poreikius bei savo norą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais įrodymais ir juos įvertinusi, su šia nuteistųjų pozicija taip pat nesutinka ir ją atmeta kaip gynybinę versiją. Byloje nustatyta, ir tai patvirtino teisme apklausti nuteistieji L. B., A. S. bei Ž. C., kad nuteistajam Ž. C. nuteistasis A. S. pasiūlė užsidirbti pinigų ir papasakojo, kad jis (A. S.) kartu su savo pažįstumu (kaip nustatyta byloje – L. B.) vogs prekes iš parduotuvės “Rimi”, ten prisikraus prekių, o jis (Ž. C.) turės stebėti aplinką už įėjimo vartelių, po ko atidaryti įėjimo vartelius iš kitos pusės, kad L. B. bei A. S. galėtų išeiti iš parduotuvės ne pro kasas. Byloje pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad L. B. ir A. S. į parduotuvę užėjo vienas paskui kitą, o nuteistasis Ž. C. liko stovėti lauke ir stebėti aplinką bei laukti kada išeis L. B. ir A. S., po ko L. B. ir A. S. į turėtus maišus susikrovus šampūnus ir priėjus prie įėjimo vartelių, tai pamatęs Ž. C. užėjo į parduotuvę, priėjo prie vartelių, kurie automatiškai atsidaro žmonėms atėjus iš lauko pusės, po ko visi kartų išėjo už prekes nesumokėję. Taip pat iš byloje esančių vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota atlikta vagystė, matyti, kad parduotuvėje nuteistieji L. B. ir A. S. prie šampūnų lentynų stovi vienas šalia kito, šampūnų buteliukus krauna pasižvalgydami tarpusavyje ir prekes ima iš to paties prekių stendo šalia esančių apatinės ir višutinės lentynų, iš esmės tuo pačiu vienu metu prisikrovę į savo turimus maišus prekes, jie kartu vienas paskui kitą išeina iš parduotuvės. Nuteistieji Ž. C., L. B. ir A. S. patvirtino, kad A. S. kartu su L. B. visą pavogtą šampūną pardavė nepažįstamiems asmenis turguje, o Ž. C. už stovėjimą ir vartelių atidarymą padavė 20 ar 30 Eurų. Visi šie duomenys akivaizdžiai paneigia nuteistųjų L. B. ir A. S. apeliacinių skundų argumentus, kad jie spontaniškai nusprendė užeiti į parduotuvę „Rimi“, nesitardami dėl vagystės ir, priešingai nei tvirtina apeliantai savo skunduose, patvirtina suderintus nuteistųjų bendrus veiksmus, kurie leidžia neabejotinai spręsti apie jų tarpusavio susitarimą, pasiskirstymą vaidmenimis bei pritarimą vieni kitų daromiems veiksmams bei bendrą tikslą (veikimą) – svetimo turto pagrobimą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad Ž. C., L. B. ir A. S. suvokė, kad susitarę bendrai iš parduotuvės grobia prekes, numatė, jog dėl to jų savininkas jų neteks, o jie jas neatlygintinai įgis ir tokių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi neginčytinai nustatyta, kad nuteistieji Ž. C., L. B. ir A. S. civiliniam ieškovui padarė žalos veikdami bendrai, todėl UAB „RIMI Lietuva“ civilinis ieškinys pagrįstai priteistas atlyginti bendrai iš visų bendrininkų.
16. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų visumą bei padarė pagrįstas išvadas, kad L. B., A. S. (taip pat ir Ž. C., kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundžia) veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes pagrobtų šampūnų vertė (765,06 Eur) viršija nedidelę (ne daugiau nei 500 Eur), bet nesiekia didelės (daugiau nei 20 000 Eur) turto vertės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ir su jomis sutinka. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (tiriant ir vertinant įrodymus) bei teisės taikymo pažeidimų.
Dėl bausmės
17. Nuteistieji L. B. ir A. S. kelia paskirtos bausmės individualizavimo klausimus. Apeliantai paskirtas bausmes vertina kaip per griežtas.
18. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju nuteistieji L. B. ir A. S. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, kurio pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, veikdami bendrai, taip pat ir su nuteistuoju Ž. C., kiekvienas atlikdamas vykdytojo vaidmenį ir kuris buvo pagrindinis, nusikalstamą veiką jie padarė tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, siekiant iš pagrobtų prekių pardavimo gauti pinigų.
20. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas L. B. ir A. S. paskyrė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kiekvienam nuteistajam sumažinta vienu trečdaliu, skiriant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
21. Byloje nustatytos L. B. ir A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis nustatyta tai, kad: 1) jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 2) būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
22. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir nuteistųjų L. B. bei A. S. asmenybę apibūdinančius duomenis. L. B. išsiskyręs, nedirbantis, praeityje ne kartą teistas, taip pat už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, teistas ir užsienyje, per pastaruosius vienerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, pagrinde už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. A. S. yra nevedęs, nedirbantis, praeityje ne kartą teistas, taip pat už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, per pastaruosius vienerius metus du kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs aptartas nuteistųjų L. B. bei A. S. asmenybės, padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, ypač abiejų apeliantų pasikartojantį nusikalstamą elgesį, tai, jog jie nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą padarė esant neišnykusiems ir nepanaikintiems teistumams, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tiek L. B., tiek A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią, su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytas artimas vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistiesiems skirta bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kiekvienam sumažinta vienu trečdaliu, skiriant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, nėra per griežta, yra proporcinga nuteistųjų asmenybėms ir nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl yra teisinga ir nekeistina.
23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad L. B. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam paskirtų bausmių pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendį, ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrindamas su aptariamais nuosprendžiais BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, nuteistajam palankesniu bausmių dalinio sudėjimo būdu, bendrinimo klaidų nepadarė. Todėl konstatuojama, kad L. B. keliais nuosprendžiais subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta ir yra proporcinga.
24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. S. dar yra nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, kurie yra neįvykdyti ir nenustatyta jų vykdymo tvarka, bei tai, jog jis nusikalstamą veiką skundžiamu nuosprendžiu padarė iki pirmojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais pagrįstai bendrintino pagal BK 63 straipsnio taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad paskirtos bausmės A. S. bendrintos jam palankesniu bausmių dalinio sudėjimo būdu, spręstina, kad ir keliais nuosprendžiais A. S. subendrinta bausmė nėra per griežta ir yra proporcinga.
25. Atsižvelgiant į aukščiau jau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad L. B. bei A. S. nusikalto neišnykus teistumams, abu ne kartą teisti, ne kartą yra atlikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir toliau elgesi nusikalstamai, yra pripažinti recidyvistais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad šiuo atveju nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria, be kita ko, siekiama užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
26. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems L. B. bei A. S. paskirų bausmių rūšis ir dydis yra teisingas, kiekvienam nuteistajam paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atitinka nuteistųjų asmenybes, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nėra aiškiai per griežta, bausmių bendrinimo klaidų nepadaryta. Todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais dėl bausmių individualizavimo pagrindo nėra.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui patikslintą pažymą, kurioje nurodoma, kad iš A. S. valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 143,75 Eur. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. buvo nuteistas, byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Vis tik, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, į tai, kad iš jo ir kitų nuteistųjų solidariai priteistas civilinis ieškinys, tačiau duomenų apie jo nuosavybės teise valdomą turtą, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį proceso išlaidų išieškojimą, byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo A. S. išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų A. S. ir L. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžio atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. S. nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.