Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde paaiškina, kad 2015 m. birželio 4 d. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau - Garbės teismas) sprendimu Nr. GT-10(15)-S (toliau - Sprendimas) pareiškėjai buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas. Nurodo, kad Garbės teismas vertino 4-ias pareiškėjos parengtas ataskaitas. Skunde paaiškina, kad drausminė nuobauda pareiškėjai skirta nepagrįstai ir neteisėtai.

Atsižvelgiant į tai, jog Ataskaitose 1 - 4 nustatyti iš esmės tapatūs pažeidimai, pareiškėja skundo argumentus pateikia glaustai vienu metu dėl visų Ataskaitose 1 - 4 nurodytų pažeidimų nepagrįstumo. Ataskaitas pareiškėja numeruoja taip: Nr. VN-13-236B - 1, Nr. KL-N-13-073 - 2, Nr. VN-13-096 - 3, Nr. N-13-193 - 4. Pareiškėja nesutinka, jog Ataskaitose 1 - 4 nėra pateiktas pakankamas turto vertės nustatymo pagrindimas. Pareiškėjos įsitikinimu, Tarnyba netinkamai aiškina Įstatyme nurodytą sąvoką „turto vertės skaičiavimai“ ir Metodikoje įtvirtintą sąvoką „skaičiavimų sekos“, kadangi Tarnyba šias sąvokas aiškina kaip įpareigojimą vertintojui, pateikti visus be išimties konkrečius matematinius veiksmus. Pareiškėja mano, kad nei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau - Įstatymas) 22 str. 4 d. 13 p., nei Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – Metodika) 62.4 p. reikalavimas, kad ataskaitose privalo būti nurodyti visi matematiniai veiksmai, nėra nurodytas. Kitaip tariant, nei Įstatyme, nei Metodikoje nėra nurodytas imperatyvus reikalavimas dėl skaičiavimų, pateikiamų turto vertinimo ataskaitose, apimties.

Pareiškėja teigia, kad taikytini pataisos koeficientai buvo aiškiai ir suprantamai paaiškinti Ataskaitose 1 - 4, taigi, buvo sudarytos prielaidos jas skaitančiam asmeniui tinkamai suvokti kaip taikyti šie koeficientai. Pastebi, kad teisė preziumuoja asmenų atitikimą bonus pater familias etalonui, t.y. vidutiniškai protingo žmogaus standartui. Neabejotina, kad vidutiniškai protingas asmuo sugeba numatyti sudėties, dalybos ar daugybos veiksmų rezultatus, o prireikus, esant šių laikų technologinėms galimybėms, gaunamus rezultatus galėtų nesudėtingai patikrinti. Todėl Tarnybos keliamas reikalavimas pateikti ne tik skaičiavimų formules, formulėse nurodytų komponentų reikšmines vertes bei galutinius skaičiavimų rezultatus, bet ir papildomai perrašyti pačius matematinius veiksmus, prieštarauja logikai bei ilgalaikei (apie 17 m. siekiančiai) nacionalinei turto vertinimo praktikai.

Pareiškėjos įsitikinimu, Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. reikalavimas pateikti vertės skaičiavimus ir jį detalizuojančios Metodikos nuostatos reiškia įpareigojimą pateikti būtent vertinamo turto vertės skaičiavimus, o ne pataisų koeficientų dydžių skaičiavimus. Pastarasis įpareigojimas būtų nelogiškas ir neprotingas, kadangi ne visi Ataskaitose 1 - 4 naudojami rodikliai nustatomi matematiniu būdu. Pataisų (balų) dydžiai apskaičiuojami ekspertiniu būdu bei vadovaujantis rinkos analize. Turto vertintojas, kaip specialias turto vertinimo žinias ir atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo, Įstatymo ir Metodikos reikalavimų ribose, vadovaudamasis rinkos ir ekonomikos logika, bei kriterijais, pagrįstais rinkos ir ekonomikos sąlygų stebėjimų ir tyrimų rezultatais (Metodikos 5 p.), turi teisę nustatyti pataisos koeficientus ekspertiniu būdu. Paaiškina, kad UAB „Verslavita“ yra sukaupusi 14 metų nekilnojamojo turto ir ekonomikos duomenų banką, visa informacija yra kaupiama iš įvairių šaltinių, daromos analizės, taikant įvairius Tarptautinėje praktikoje taikomus skaičiavimus, ruošiant vertinimo ataskaitas atliekami juodraštiniai skaičiavimai ir analizės. Taigi ekspertinis pataisos koeficientų dydžių nustatymas nereiškia nei šių pataisų, nei, juo labiau, nustatytos vertinamo turto rinkos vertės nepagrįstumo.

Teigia, kad nesant konkretaus reglamentavimo, kaip ir kokiu būdu, kokia apimtimi vertintojas privalo nustatyti bei pagrįsti skaičiavimams atlikti naudotų pataisos koeficientų, kitas reikšmes, negalima vertintojo pasirinkto turto vertės nustatymo būdo vertinti kaip neteisingo, nepagrįsto, atitinkamai, tai negali užtraukti drausminės atsakomybės.

Paaiškina dėl pataisų taikymo būtinybės bei pataisų dydžių pagrindimo.

Paaiškina, kad rinkos vertės skaičiavimai pateikti Ataskaitos 1 - 17-18 psl., Ataskaitos 2 - 32-34 psl., Ataskaitos 3 - 24-25 psl., Ataskaitos 4 - 27-28 psl., kuriuose pareiškėja paaiškino, kaip buvo nustatyti pataisų dydžiai. Nurodytos formulių, skaičiavimų eiliškumo, skaičiavimų rezultatų apimtys, pareiškėjos įsitikinimu, yra pakankamos, jog būtų tenkinami Įstatymo ir Metodikos reikalavimai (pateikti skaičiavimai, taikytos formulės bei jų rezultatai). Negana to, pareiškėja tiek raštu, tiek žodžiu pateikė išsamius ir detalius paaiškinimus dėl kiekvienos Ataskaitos 1 - 4, kaip buvo apskaičiuoti pataisų dydžiai bei pagrįstas pataisų būtinumo taikymas, kurių pagrindu tiek Tarnyba, tiek Garbės teismas turėjo galimybę patikrinti atliktus skaičiavimus ir įsitikinti rezultatų pagrįstumu.

Nors Metodikos 58.2, 62.3, 62.4 punktuose yra nustatytas deklaratyvus reikalavimas turto įvertinimo ataskaitoje nurodyti pataisų pasirinkimo būtinumą bei parodyti taikomas formules ir atliktų skaičiavimų sekas, tačiau nei minėtose punktuose, nei kituose Metodikos dalyse, nėra nurodyta, kaip ir kokiu būdu, kiek detaliai minėti skaičiavimai turi būti atlikti ir atskleisti, kaip ir kokiu konkrečiai būdu turi būti nustatomi ir pagrindžiami apskaičiuoti pataisos dydžiai. Atsižvelgiant į tai, jog Metodikos reikalavimai šioje dalyje nėra tikslūs ir pakankami, nes nėra nustatyta vertintojams privaloma minėtų reikšmių apskaičiavimo metodika, kitaip tariant, oficiali ir aprobuota tvarka, reglamentuojanti, kaip ir kokiu būdu tam tikri ataskaitose naudotini dydžiai, koeficientai turi būti nustatinėjami, o jų vertės - pritaikius aprobuotus metodus patikrinamos, negalima pripažinti, kad pareiškėja pažeidė minėtus Metodikos punktus.

Kalbant apie kriterijų svarbumo apskaičiavimą procentais, pareiškėja Garbės teismui paaiškino, jog kiekvieno kriterijaus (laiko, vietos, privažiavimo, žemės našumo balas, gamtovaizdis ir kt.) svarbumas yra išreiškiamas procentais, kuriuos vertintojas parenka remdamasis rinkos analize ir ekspertiniu būdu. Paaiškina, kaip taikė ekspertinį būdą.

Paaiškina dėl Ataskaitose 2 - 3 tariamai nenurodyto vertinimo tikslo.

Metodikos 8 p. nurodyta, jog vertinti galima ir kitais tikslais, kurie nėra nurodyti 8 p. Negana to, Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. reikalauja pateikti vertės apskaičiavimuose taikomus matematinius veiksmus bei naudojamas formules, iš kurių būtų matyti, kaip gaunamas konkretus, skaičiumi išreikštas vertės rezultatas. Kaip tai gali būti sutapatinama su pareiškėjos nurodoma pareiga atskleisti vertinimo tikslą iš Garbės teismo sprendimo nėra aišku, kadangi jokie su tuo sietini argumentai nėra pateikti. Vertinimo tikslas ir turto vertės pagrindimas, pateikiant vertės skaičiavimus, yra visiškai skirtingo lygmens vertinimo srities kategorijos, todėl jų sutapatinimas nėra įmanomas, atitinkamai, pažeisti konkrečią Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. taisyklę kitu būdu, nei nevykdant pačioje taisyklėje nurodytos pareigos, atitinkamai, jai suteikti tokią prasmę, kurios Įstatymo leidėjas nėra numatęs, negalima.

Paaiškina dėl Ataskaitoje 2 nurodytų lyginamųjų objektų pasirinkimo.

Teigia, kad lyginamųjų objektų pasirinkimo ir pataisų būtinumo aplinkybės pagrįstos Ataskaitos 2, 32-33 psl. Lyginamieji duomenys buvo pasirinkti pagal panašias verčių zonas, be to, pareiškėja pateikė lentelę, iš kurios matyti lyginamųjų objektų charakteristikos. Dėl vertinamo turto ir lyginamųjų objektų charakteristikų ir skirtumų apibūdinimo, pažymi, jog Įstatyme, Metodikoje, kituose teisės aktuose nėra nurodyta, kaip ir kiek išsamiai objektai turėtų būti apibūdinami, aprašomi, t. y. su turto vertinimu sietinuose teisės aktuose apskritai nėra kriterijų, nurodančių, kokio pobūdžio vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų ataskaitose pateikiamos charakteristikos turėtų būti suprantamos kaip pakankamos ir aiškios. Ataskaitose naudoti būdvardžiai patys savaime nurodo į tam tikras objektų savybes ir remiantis susiklosčiusia ilgalaike praktika vertinimo srityje, šios srities specialistams jie yra visiškai aiškūs, suprantami ir informatyvūs.

Įstatymas ir Metodika, pasak pareiškėjos, neįtvirtina jokių kriterijų, nustatančių iki kokios skirtingų požymių visumos (ribos), parinktas lyginamasis objektas dar bus vertinamas, kaip ne pernelyg „nutolęs“ nuo vertinamo objekto, o kokiais atvejais esamų skirtumų „kritinė masė“ jau bus tokia, kad parinkto objekto jau nebus galima palyginti su vertinamu turtu, net ir pritaikius pataisos koeficientus. Šio klausimo išsprendimas priskirtas vertintojo kompetencijai.

Paaiškina dėl Ataskaitoje 2 tariamai nepateikto pagrindimo pajamų metodu.

Pažymi, jog Sprendime dydžiai buvo nustatyti vadovaujantis pareiškėjos turima informacija bei konsultacijomis su Palangos miesto viešbučių, poilsio namų, sanatorijų, svečių namų savininkais. Paaiškina, jog nei Įstatymas, nei Metodika, nei kiti teisės aktai, nereglamentuoja, kaip turėtų būti apskaičiuojami įvairūs koeficientai, naudojami vertės skaičiavimuose - dėl vertinamo turto, įvairių pataisų, koeficientų, premijų ar nuolaidų, naudojamų vertės skaičiavimuose, gausos to padaryti neįmanoma. Teisės aktais vertintojams suteikta laisvė pasirinkti pataisų skaičiavimo būdus. Pareiškėja paaiškinimuose Tarnybai bei Garbės teismui nurodė, jog nustatydama minėtus dydžius naudojo savo turimą informaciją bei konsultavosi su įvairiais savo srities specialistais (verslo vertintojais, veiklą vykdančiais verslininkais ir pan.).

Pareiškėjos įsitikinimu, reikalavimas pateikti informacijos šaltinius yra perteklinis, o šis reikalavimas išreiškia Garbės teismo subjektyvią nuomonę, kai tuo tarpu nei Įstatymas, nei Metodika nedetalizuoja, koks pagrindimas yra laikomas tinkamu ir pakankamu, kokius šaltinius būtina pateikti ataskaitose ir pan. Todėl, Garbės teismo konstatuotas pažeidimas negali užtraukti drausminės atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nustatant pareigą vertę ir reikšmes pagrįsti, tačiau nenustatant jokių objektyvių kriterijų, kurie leistų spręsti, koks pagrindimas laikytinas tinkamu, pakankamu ir aiškiu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja pažeidė atitinkamas Įstatymo nuostatas. Paaiškina, kad Garbės teismo Sprendime analizuotos keturios ataskaitos, kurios parengtos 2013-06-19, 2013-06-20, 2013-11-21 bei 2013-12-12. Garbės teismas 2014 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. GT-23(14)-S pareiškėjai paskyrė pastabą, šis sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šiuo metu Garbės teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs (administracinė byla Nr. I-4737-629/2015). Todėl daro išvadą, kad Garbės teismas jau patikrino pareiškėjos vėliau rengtų ataskaitų atitiktį Įstatymo bei Metodikos reikalavimams bei dėl jų jau pasisakė. 2014 m. liepos 15 d. Garbės teismo sprendime pareiškėjai drausminė nuobauda buvo skirta dėl 2013-10-17 - 2013-10-23 surašytoje Ataskaitoje Nr. N-13-187 bei 2013-12-19 – 2013-­12-27 surašytoje Ataskaitoje Nr. N-13-212 nustatytų pažeidimų. Minėtame Sprendime Garbės teismas konstatavo, jog parengdama minėtas ataskaitas pareiškėja nesilaikė Įstatymo 22 str. 4 d. 6, 13, 14 p. bei Metodikos 62.2-62.4 p. nurodytų reikalavimų.

Pareiškėja teigia, jog Garbės teismas vertindamas Ataskaitas 1 - 4 pakartotinai nubaudė pareiškėją, kadangi Ataskaitos 1 - 4 parengtos anksčiau nei 2014 m. liepos 15 d. Garbės teismo sprendime nurodytos ataskaitos, todėl pareiškėja, nors ir nesutikdama su Garbės teismo bei Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadomis, neturėjo galimybės pakeisti savo rengiamų ataskaitų turinio pagal minėtų subjektų nustatytus reikalavimus.

Paaiškina, kad turto ar verslo vertintojai vertinimo ataskaitas rengia pagal nacionalinėje praktikoje nusistovėjusią vertinimo ataskaitos formą. Tokiu būdu, Garbės teismas jau patikrino pareiškėjos praktikoje naudojamas ataskaitos formas 2014 m. liepos 15 d. Garbės teismo sprendime, kurios buvo parengtos vėliau nei Ataskaitos 1 - 4, bei nustatė, kokiu būdu jas reikėtų tobulinti. Nors minėtas Garbės teismo sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atsižvelgdama į Tarnybos ir Garbės teismo nustatytus neatitikimus, pareiškėja atitinkamai pakeitė savo ataskaitų turinį, kurios buvo patobulintos ir naudojamos ateityje.

Šiuo atveju pareiškėja teigia neturėjusi objektyvios galimybės Ataskaitų 1 - 4 parengti atsižvelgiant į Garbės teismo nustatytas rekomendacijas, kadangi Ataskaitos 1 - 4 buvo parengtos dar prieš 2014 m. liepos 15 d. Garbės teismo sprendime Nr. GT-23(14)-S nurodytas ataskaitas. Todėl daro išvadą, jog pareiškėjai už tuos pačius pažeidimus drausminė nuobauda taikoma du kartus, kas pažeidžia Garbės teismo nuostatų 37 p. įtvirtintą principą, jog už tą patį pažeidimą vertintojas drausmine nuobauda gali būti baudžiamas tik vieną kartą ir jam gali būti skiriama tik viena drausminė nuobauda.

Pareiškėjos nuomone, tokia situacija susiklostė todėl, kad Tarnyba šiai dienai nėra parengusi pavyzdinės vieningos ataskaitos formos, neteikė jokių išaiškinimų kaip turi būti aiškinami turto vertinimą reglamentuojantys teisės aktai, todėl nesant konkretaus pavyzdžio, kurio turi laikytis turto vertintojai, negalima taikyti drausminių nuobaudų dėl formalių ataskaitų neatitikimų teisės aktų reikalavimams, kadangi turto vertintojai objektyviai neturi galimybės žinoti, kuri ataskaita ar jos pavyzdys yra tinkamas, o kuris netinkamas. Juo labiau, kad Tarnyba tik nuo 2014 m. liepos 1 d. suteikė leidimą susipažinti su Garbės teismo praktika. Negana to, didžioji dauguma visų bylų, nagrinėjamų teisme dėl Garbės teismo sprendimų teisėtumo yra susiję su koeficientų skaičiavimo bei nustatyto turto vertės pagrindimo nepateikimu. Ši aplinkybė tik patvirtina, jog turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų neaiškumas ir jų paaiškinimų nebuvimas yra nacionalinė problema, tikėtinai nulemta Tarnybos neveikimo, kadangi Tarnybos funkcijos vadovaujantis jos nuostatais nėra vien tik turto vertintojų baudimas, tačiau ir vieningos turto vertinimo praktikos formavimas, vertintojų švietimas ir konsultavimas. Teisės aktuose nustatant pareigą vertę ir reikšmes pagrįsti, tačiau nenustatant jokių objektyvių kriterijų, kurie leistų spręsti, koks pagrindimas laikytinas tinkamu, pakankamu ir aiškiu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja pažeidė atitinkamas Įstatymo nuostatas. Ir juolab tokio teisinio neapibrėžtumo sąlygoti galimi Ataskaitų 1 - 4 turinio trūkumai negali būti drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjai pagrindu.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, daro išvadą, jog skundžiamas sprendimas naikintinas, kadangi Garbės teismas pažeidė Garbės teismo nuostatų 37 p. įtvirtintą principą, jog už tą patį pažeidimą vertintojas drausmine nuobauda gali būti baudžiamas tik vieną kartą ir jam gali būti skiriama tik viena drausminė nuobauda.

Skunde pareiškėja išdėsto savo argumentus dėl skirtos drausminės nuobaudos neproporcingumo. Remiasi Garbės teismo nuostatų 3 p. įtvirtintais Garbės teismo veiklos principais: nepiktnaudžiavimo valdžia, nešališkumo, objektyvumo, operatyvumo, proporcingumo bei teisėtumo principais. Teismo nuostatų 36 p. nurodyta, jog priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą, Garbės teismas įvertina vertintojo padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir galiojančias vertintojui paskirtas drausmines nuobaudas.

Pareiškėjos atveju Garbės teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja Garbės teismui pateikė paaiškinimus žodžiu ir raštu, kuriuose nurodė kaip buvo nustatyta vertinto turto vertė, priešingai, teismas nurodė, jog tokio pobūdžio informacija būtina pateikti pačioje ataskaitoje, todėl laikė, jog jos nepateikimas yra pažeidimas.

Pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nagrinėjant jos drausmės bylą Garbės teisme buvo pažeistos procedūros, nes buvo leista tarnybos atstovams užduoti pareiškėjai klausimus.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė skundą tenkinti.

Šioje byloje atsiliepimą teismui pateikė Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau - Tarnyba), kuri vėliau buvo reorganizuota į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba, atsakovas), kuri perėmė visas atsakovo teises ir pareigas. Atsakovas pakeistas teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir prašė skundo netenkinti. Paaiškina, kad Garbės teismas vertino 4 pareiškėjos (toliau atsiliepime – ir Vertintoja) parengtas ataskaitas. 2015-01-08 Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2015-01-06 raštu Nr. S 2015/(21.19-2102)-12-79 kreipėsi į Tarnybą dėl 4-ių Ataskaitų (toliau - Ataskaitos) atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau - Įstatymas) 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. 2015-01-12 Tarnyba kreipėsi į vertinimo įmonę UAB „Verslavita“ dėl Ataskaitų kopijų pateikimo. 2015-01-26 UAB „Verslavita“ pateikė Tarnybai Ataskaitų kopijas.

2015-02-18 ir 2015-03-12 Tarnyba kreipėsi į Vertintoją dėl informacijos ir paaiškinimų, susijusių su Ataskaitų rengimu, pateikimo. 2015-03-12 ir 2015-03-26 Tarnyba gavo Vertintojos paaiškinimus dėl Ataskaitų. 2015-02-20 ir 2015-02-25 Tarnyba kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą dėl rinkos duomenų, susijusių su Ataskaitose vertinamu turtu, pateikimo. 2015-02-26 ir 2015-03-04 Tarnyba gavo valstybės įmonės Registrų centro atsakymus į Tarnybos paklausimus. 2015-04-07 Garbės teismas gavo Tarnybos teikimą Nr. GT-9(15)-T iškelti Vertintojai drausmės bylą ir 2015-04-07 išvadas Nr. GT-9(15)-I-1, Nr. GT-9(15)-I-2, Nr. GT-9(15)-I-3 ir Nr. GT-9(15)-I-4 dėl Vertintojos veiksmų rengiant ataskaitas. 2015-04-09 vykusio parengiamojo Garbės teismo posėdžio metu nuspręsta iškelti Vertintojai drausmės bylą. Tą pačią dieną Vertintoja informuota apie drausmės bylos iškėlimą. Garbės teismo posėdžio datą ir laiką, taip pat papildomai kreiptasi į Vertintoją dėl informacijos, susijusios su Ataskaitos 4 rengimu, pateikimo. 2015-04-27 gautas Vertintojos atsakymas. 2015-04-27 Vertintoja taip pat pateikė prašymą atidėti 2015-04-30 numatytą Garbės teismo posėdį ir pateikė Vertintojos nedarbingumą patvirtinančio dokumento kopiją. 2015-04-30, atsižvelgiant į Vertintojos prašymą, atidėtas Garbės teismo posėdis. Vertintoja informuota apie Garbės teismo posėdžio datą ir laiką. 2015-04-29 Tarnyba kreipėsi į Ataskaitų užsakovą uždarąją akcinę bendrovę Medicinos banką (toliau - Medicinos bankas) dėl Ataskaitų kopijų pateikimo. 2015-05-05 Vertintoja atvyko susipažinti su drausmės bylos medžiaga. 2015-05-08 Medicinos bankas pateikė Ataskaitų kopijas. 2015-05-11 Vertintoja papildomai informuota apie Garbės teismo posėdžio laiką ir paprašyta pateikti papildomus paaiškinimus dėl Ataskaitų egzempliorių. 2015-05-13 gautas Vertintojos atsakymas. 2015-05-13 Vertintoja informuota, jog 2015-05-14 numatytas Garbės teismo posėdis neįvyks. 2015-05-14 Tarnyba papildomai kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą dėl rinkos duomenų, susijusių su Ataskaita 4, pateikimo. 2015-05-15 gautas valstybės įmonės Registrų centro atsakymas. 2015-05-20 Tarnyba kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą dėl Ataskaitų sukeltų pasekmių. 2015-06-05 gautas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atsakymas. 2015-05-21 vykusio Garbės teismo posėdžio metu paskirtas Vertintojos drausmės bylos nagrinėjimas. Vertintoja informuota apie Garbės teismo posėdžio datą ir laiką. 2015-06-04 įvyko Garbės teismo posėdis, kurio metu Vertintoja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl Ataskaitų. Garbės teismas, išnagrinėjęs Vertintojos drausmės bylą, priėmė skundžiamą Sprendimą. 2015-06-22 Tarnyba išsiuntė Sprendimo kopiją Vertintojai.2015-07-10 Tarnyba pateikė Lietuvos banko Priežiūros tarnybai Tarnybos 2015-07-09 išvadas dėl Ataskaitų atitikties.

Atsiliepime paaiškina, jog nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog Garbės teismas pažeidė principą nustatantį, kad už tą patį pažeidimą negalima bausti du kartus.

Garbės teismas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė principo „už tą patį pažeidimą negalima bausti du kartus“ (non bis in idem), nes pareiškėjai iki Garbės teismo Sprendimo priėmimo nebuvo taikyta drausminė atsakomybė už šiame ginče nagrinėjamų Ataskaitų rengimą. Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos veiksmai rengiant turto vertinimo ataskaitas Garbės teisme nagrinėti 5 kartus: 1) 2013-05-28 Garbės teismo sprendimu Nr. GT-32(13)-S pareiškėjai iškelta drausmės byla nutraukta. Drausmės byloje nagrinėti Vertintojos veiksmai rengiant Gyvenamojo namo vertinimo ataskaitą Nr. KL-N-13-020; 2) 2013-08-29 Garbės teismo sprendimu Nr. GT-57-l(13)-S pareiškėjai iškelta drausmės byla nutraukta. Drausmės byloje nagrinėti Vertintojos veiksmai rengiant Vertinimo ataskaitas Nr. VN-13-020A, Nr. VN-13-020B ir Nr. VN-13-020C; 3) 2014-02-13 Garbės teismo sprendimu Nr. GT-19(14)-S pareiškėjai skirta drausminė nuobauda - pastaba - dėl veiksmų rengiant Verslo vertinimo ataskaitą Nr. B-12-15; paskirta drausminė nuobauda galiojo iki 2015-04-01; 4) 2014-07-15 Garbės teismo sprendimu Nr. GT-23(14)-S pareiškėjai skirta drausminė nuobauda - pastaba - dėl veiksmų rengiant Trijų kambarių buto vertinimo ataskaitą Nr. N-13-187 ir Retrospektyvinę žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. N-13-212. VAAT 2015-07-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-4737-629/2015, proceso Nr. 3-61-3-04034-2014-1, paliko galioti pareiškėjai skirtą drausminę nuobaudą; šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau - LVAT) nagrinėjama administracinė byla pagal Pareiškėjos pateiktą apeliacinį skundą; 5) 2015-06-04 šioje byloje skundžiamu Garbės teismo Sprendimu pareiškėjai skirta drausminė nuobauda - papeikimas - dėl veiksmų rengiant keturias Ataskaitas.

Principas non bis in idem reiškia draudimą du kartus bausti už tą patį veiksmą. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, pareiškėja nebuvo nubausta už tą patį veiksmą du kartus - skundžiamame Garbės teismo Sprendime ir ankstesniuose Garbės teismo sprendimuose nagrinėti ne tie patys pareiškėjos veiksmai, kadangi nagrinėjamos ne tos pačios vertinimo ataskaitos, kuriose įvertintas ne tas pats turtas. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, LVAT 2014-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014.

Atsakovas paaiškina, kad reikalavimus turto arba verslo vertinimo procedūrai ir rengiamoms turto arba verslo vertinimo ataskaitoms nustato Įstatymas ir kiti teisės aktai, o ne Garbės teismas, ne VAAT, ne Tarnyba ir ne „nacionalinė praktika“. Teismas klaidinamas nurodant, jog pareiškėja neturėjo galimybės pakeisti savo rengiamų ataskaitų turinio pagal Garbės teismo ir VAAT nustatytus reikalavimus (rekomendacijas). Priešingai nei nurodo pareiškėja, reikalavimai turto vertinimo ataskaitos formai ir turiniui yra nustatyti Įstatyme (ginčui aktuali Įstatymo redakcija) ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau - Metodika), patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“.

Pastebi ir tai, kad reikalavimas turto vertinimo ataskaitoje pateikti vertės nustatymo pagrindimą buvo įtvirtintas ir Įstatymo bei Metodikos redakcijose, galiojusiose iki 2012-05-01, todėl pareiškėja, turto vertintojos kvalifikaciją įgijusi dar 2001 m., žinojo teisės aktuose nustatytus reikalavimus vertinimo procedūrai ir privalėjo jais vadovautis. Vertintojas jau vien dėl savo kvalifikacijos turi žinoti, kokio išsamumo pagrindimą pateikti vertinimo atskaitoje, kad pagrindimas būtų pakankamas ir neperteklinis. Pažymi ir tai, kad Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-160 „Dėl Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“, 2.4.3 papunktis reikalauja laikytis profesionalumo principo, kuris reiškia, kad vertintojas imasi vertinti tik turėdamas pakankamai reikiamų žinių ir patirties. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tvirtina, kad tokių žinių neturėjo (t. y. jai buvo neaiškios Įstatymo ir Metodikos nuostatos), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar pareiškėja neprivalėjo atsisakyti vertinti.

Priekaištai Tarnybai, kad ji „nėra parengusi pavyzdinės vieningos ataskaitos formos“ ar kad vertintojai tik nuo 2014-07-01 turi galimybę susipažinti su Garbės teismo praktika, taip pat priekaištai teisės aktams, kad juose nustatyti reikalavimai yra neaiškūs, turi būti atmesti kaip teisiškai nereikšmingi. Remiasi LVAT 2015-06-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-530-602/2015 išdėstytais teiginiais.

Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostata, reikalaujanti pagrįsti turto vertę, pateikiant vertės skaičiavimus būtent ir reiškia, kad vertintojas turi aiškiai ir nuosekliai parodyti, kaip buvo prieita prie galutinės vertės išvados. Minėtą Įstatymo reikalavimą taip pat detalizuoja ir Metodikos nuostatos, kurios konkretizuoja, kokie duomenys privalo būti pateikiami vertinimo ataskaitose. Šios nuostatos yra visiškai aiškios ir nereikalaujančios papildomo detalumo.

Vertinimo ataskaitoje pagrindimas turi būti pateikiamas aiškiai suprantama ir patikrinama forma, kad ataskaitos naudotojas galėtų suprasti vertinimo ataskaitos seką pradedant vertei svarbių duomenų fiksavimu, tęsiant tinkamų metodų taikymu ir baigiant vertinimo rezultatais. Būtent dėl šios priežasties įstatymų leidėjas detalizavo vertinimo ataskaitos turinį ir nustatė reikalavimą vertinimo ataskaitose pateikti kuo detalesnį ir išsamesnį vertės nustatymo pagrindimą, parodant skaičiavimus. Skaičiavimai vertinimo ataskaitose turi būti pateikiami taip, kad ataskaitos užsakovui ir tretiesiems asmenims būtų įmanoma patikrinti, ar skaičiavimai atlikti teisingai.

Pareiškėjos skunde nurodomuose Ataskaitų puslapiuose, nei kitur Ataskaitose, nėra pateiktos pataisų taikymo būtinumo pagrindimo aplinkybės ir taikytų pataisų dydžių pagrindimas, todėl Garbės teismas pagrįstai konstatavo Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Metodikos 58.2, 62.3, 62.4 ir 30 p. pažeidimus.

Pažymi, kad Garbės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nagrinėta tiek Ataskaitose pateikta, tiek papildomai su paaiškinimais pateikta informacija, tačiau nustatyta, jog nei iš Ataskaitose, nei iš paaiškinimuose pateiktos informacijos neįmanoma nustatyti (suprasti), kodėl buvo taikyti Sprendime nurodomi pataisos koeficientai (t. y. Ataskaitose nepateiktos pataisų taikymo būtinumo pagrindimo aplinkybės) ir kaip šie pataisos koeficientai buvo apskaičiuoti (t. y. Ataskaitose nepateikti pataisų skaičiavimai).

Pareiškėjos teiginys, kad visi turto vertės skaičiavimai pateikti Vertintojos paaiškinimuose, teiktuose Tarnybai ir Garbės teismui, yra nepagrįstas. Garbės teismas konstatavo, kad pagrindimo, patvirtinančio nustatytų koeficientų pagrįstumą, nei Ataskaitose, nei paaiškinimuose nėra. Vertinimo ataskaita yra skirta užsakovui, o ne Garbės teismui, todėl būtent vertinimo ataskaitoje, o ne paaiškinimuose Garbės teismui turi būti pateikti Įstatymo 22 straipsnyje nurodyti duomenys.

Pažymi, kad turto vertės nustatymo pagrindimas (reikšmių skaičiavimų ir kitų vertės skaičiavimuose naudotų dydžių nustatymas) privalo būti pateikiamas būtent vertinimo ataskaitoje (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas). Įstatyme nėra nustatytos galimybės dalį privalomos informacijos pateikti ne pačioje vertinimo ataskaitoje ar pateikti, kai tokių duomenų prašoma (t. y. „esant reikalui“). Nustatytos vertės pagrindimas, kai vertinimo ataskaita jau surašyta, ypač tais atvejais, kai priežiūros institucijos tikrina vertinimo ataskaitą, yra vertintinas kritiškai, kadangi viena vertus, toks vertės pagrindimas turėjo būti pateikiamas pačioje vertinimo ataskaitoje (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas), antra vertus, atsiranda piktnaudžiavimo galimybė - sukuriamas bet koks, kartais visiškai neįtikinantis, pagrindimas, siekiant su vertinimu nesusijusių tikslų, o būtent - išvengti drausminės atsakomybės.

Pareiškėjos argumentas, kad pagrįsti vertės skaičiavimuose naudojamų koeficientų dydžių nustatymo nereikia, jei koeficientai nustatyti ekspertiniu būdu, kuris yra susijęs su dalykais kurių neįmanoma apskaičiuoti (išmatuoti), yra nepagrįstas - argumentas, jog vertės skaičiavimuose naudojami esminiai koeficientai gali būti ne apskaičiuojami, o priimami tik vienam vertintojui suprantamu ekspertiniu būdu, todėl nepatikrinamu būdu, yra nesuderinamas su Įstatyme nurodytu rinkos vertės apibrėžimu.

Vertintojo nustatyta rinkos vertė visada turi būti pagrįsta skaičiavimais. Rinkos vertė reiškia apskaičiuotą pinigų sumą (Įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), o ne priimtą, pajaustą, ekspertiniu būdu nustatytą ar kokią nors kitokią pinigų sumą. Todėl pareiškėjos argumentas, jog rinkos vertę, t. y. apskaičiuotą pinigų sumą, ji „apskaičiavo“ ekspertiniu vertinimo būdu, kurio esmė yra įvairių koeficientų nustatymas, kurių neįmanoma apskaičiuoti, yra iracionalus ir nesuderinamas su pačia rinkos vertės sąvoka.

Pažymi, kad ir administraciniai teismai laikosi pozicijos, jog ekspertinis vertinimo būdas neatleidžia nuo pareigos vertinimo ataskaitoje pagrįsti konkrečių koeficientų reikšmių nustatymą, kurių pagrindu apskaičiuota vertė, t. y. nepanaikina Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo vertinimo ataskaitoje pagrįsti nustatytą vertę, pateikiant vertės skaičiavimus.

Paaiškina dėl Ataskaitų 2 - 3 tikslo. Garbės teismas pagrįstai konstatavo Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Metodikos 8, 28 p. pažeidimus - Vertinimo ataskaitoje turi būti suformuluotas ir įvardintas konkretus vertinimo tikslas. Vertintojas privalo atsižvelgti į vertinimo tikslą, nes nuo vertinimo tikslo priklauso turto vertės nustatymo pagrindimas konkrečiam tikslui.

Konkretaus tikslo nenurodymas suponuoja Metodikos 8, 28 punktų pažeidimą, kas lemia Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo pagrįsti turto vertę nesilaikymą. Analogiškos pozicijos laikosi ir teismai, pavyzdžiui, LVAT 2015-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-l004-502/2015.

Pareiškėja klaidina teismą teigdama, jog Sprendime neatskleista, kodėl tikslo nenurodymas Ataskaitose 2 - 3 lemia Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Metodikos 8, 28 p. pažeidimus - ši informacija yra nurodyta Sprendimo 3 psl.

Paaiškina dėl Ataskaitoje 2 naudotų lyginamųjų objektų.

Garbės teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad Vertintoja, parinkdama lyginamuosius objektus, pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir Metodikos 57, 58.1 ir 62.2 punktus - Ataskaitoje pateikta informacija apie lyginamuosius objektus (jų verčių zonas) nepagrindžia, kodėl lyginamaisiais objektais pasirinkti individualiomis savybėmis taip besiskiriantys objektai (pastatas lygintas su patalpomis, vertinamo objekto ir lyginamojo objekto Nr. 1 plotai skiriasi daugiau nei 3 kartus ir kt.).

Kaip ir nurodyta Garbės teismo Sprendime, LVAT 2015-05-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-80-624/2015 nurodė, kad vykdant Metodikos 62.2 punkto reikalavimus, privaloma ataskaitose nurodyti analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes, nurodant, kodėl vertinant pastatą, jis lyginamas su patalpomis, o ne su pastatais, nes šie objektų tipai (pastatai ir patalpos) struktūriškai labai skirtingi. Nagrinėjamu atveju Ataskaitoje 2 tai nebuvo padaryta, todėl Garbės teismo Sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Garbės teismas, atsakovo manymu, pagrįstai nustatė, kad Ataskaitoje 2 nepateiktas pagrindimas skaičiavimams pajamų metodu taikytų dydžių, taip pažeidžiant Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą, Metodikos 30 ir 83.5 punktus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skunde pateikia analogiškus argumentus, Tarnyba atitinkamai nebekartoja šiame atsiliepime išsakytų Tarnybos argumentų, kuriais Tarnyba nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog teisės aktuose nustatyti reikalavimai yra nepakankami, neišsamūs ir neaiškūs.

Pareiškėja klaidina teismą teigdama, kad svarbiausias kriterijus, į kurį atsižvelgia Garbės teismas skirdamas drausminę nuobaudą, yra vertintojo pateikti paaiškinimai Garbės teismui. Garbės teismas, priimdamas sprendimą dėl drausminės nuobaudos vertintojui skyrimo ar drausmės bylos nutraukimo analizuoja aplinkybių visuma, o ne vien tik vertintojo pateiktus paaiškinimus.

Pažymi, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 1K-192 „Dėl turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Garbės teismo nuostatai), 3 punktas įtvirtina, kad Garbės teismas veikia vadovaudamasis nepiktnaudžiavimo valdžios, nešališkumo, objektyvumo, operatyvumo, proporcingumo ir teisėtumo principais. Garbės teismo nuostatų 3.5, 36 punktai numato, kad Garbės teismas, skirdamas vertintojui drausminę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų pažeidimų mastą, pasekmes, pažeidimų pobūdį, padarymo aplinkybes, galiojančias vertintojui paskirtas drausmines nuobaudas ir motyvuotai parenka, jo nuomone, adekvačią drausminę nuobaudą.

Siekdamas objektyviai ir visapusiškai ištirti Tarnybos pateiktą informaciją apie pažeidimus ir jų padarymo aplinkybes, Garbės teismas analizuoja visą jam pateiktą medžiagą, t. y. pareiškėjo prašymą įvertinti turto vertinimo ataskaitą, Tarnybos paklausimus vertintojui, vertintojo paaiškinimus, Tarnybos išvadą dėl vertintojo veiksmų rengiant ataskaitą, vertintojo parengtą vertinimo ataskaitą bei išklauso žodinius vertintojo paaiškinimus drausmės bylos nagrinėjimo posėdyje metu. Tik įvertinęs aplinkybių visumą Garbės teismas priima sprendimą dėl drausminės nuobaudos vertintojui skyrimo ar drausmės bylos nutraukimo.

Pareiškėjos argumentas, kad Garbės teismas neatsižvelgė į jos pateiktus paaiškinimus dėl rinkos vertės nustatymo, yra nepagrįstas - Garbės teismas priėmė Sprendimą visapusiškai išanalizavęs pareiškėjos pateiktus paaiškinimus. Tai pažymėta ir Garbės teismo Sprendime. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai nepaneigė pareiškėjos padarytų pažeidimų; tai aiškiai pažymėta Garbės teismo Sprendime.

Priešingai nei nurodo pareiškėja, Garbės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo tiriant pažeidimus, teikė paaiškinimus bei dokumentus, dalyvavo Garbės teismo posėdyje, kurio metu teikė papildomus žodinius paaiškinimus, skyrė vieną iš švelniausiu drausminių nuobaudų, nesusijusių su Vertintojos veiklos ribojimu.

Papildomai pažymi ir tai, kad pačios pareiškėjos veiksmai rengiant vertinimo ataskaitas ne kartą buvo nagrinėti Garbės teisme. Iki šios dienos pareiškėjai buvo iškeltos 5 drausmės bylos, o jas išnagrinėjus buvo priimti skirtingi sprendimai, dvi drausmės bylos buvo nutrauktos. Ši aplinkybė patvirtinta, kad Garbės teismas kiekvieną drausmės bylą nagrinėja individualiai, o sprendimus priima remdamasis konkrečios drausmės bylos medžiaga.

Papildomai pažymi ir tai, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog išanalizavus Garbės teismo praktiką, matyti, jog vertintojui, pateikusiam žodinius paaiškinimus, Garbės teismas drausmės bylą nutraukdavo. Pažymi, kad Garbės teismas, įvertinęs vertintojo, kurio drausmės byla nagrinėjama, Garbės teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, drausmės bylą nutraukdavo tik tuo atveju, jei vertintojo veiksmuose nenustatydavo Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų.

Pažymi, kad vertės nustatymo pagrindimo ataskaitoje nepateikimas yra esminė informacija ataskaitoje, o tokios informacijos ataskaitoje nebuvimas visais atvejais Garbės teismo vertinamas kaip grubus pažeidimas, užtraukiantis skundžiamu Sprendimu paskirtą ar griežtesnę drausminę atsakomybę.

Apibendrinant, pažymėjo, kad Garbės teismo sprendimu pareiškėjai drausminė nuobauda paskirta tinkamai atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobūdį ir sunkumą, yra proporcinga ir atitinka atsakomybės taikymo už tokius pažeidimus tikslus.

Pareiškėja klaidina teismą teigdama, jog turto vertė yra nuomonė. Vertė nėra kažkieno nuomonė. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

Pareiškėjos argumentas, kad nėra duomenų, jog Ataskaitos būtų sukėlusios neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims ar kad Ataskaitose nustatytos nepagrįstos turto vertės, yra nepagrįstas - vien ta aplinkybė, jog Ataskaitos neatitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimų (neturi juridinės galios), yra pakankamas pagrindas teigti, kad žala yra padaryta ir vertinimo užsakovui, ir asmeniui (bankui), kuris priėmė atitinkamus sprendimus remiantis šiomis Ataskaitomis, todėl nukentėję asmenys turi pagrindą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Pažymi ir tai, kad aptariamu atveju Garbės teismas vertino pareiškėjos padarytų pažeidimų įtaką būtent pačių Ataskaitų pagrįstumui. Vertintoja neįvykdė fundamentalios pareigos vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą, t. y. iš Ataskaitų neįmanoma nustatyti, kaip vertintoja apskaičiavo vertės skaičiavimuose naudotų dydžių reikšmes. Esant tokiai situacijai neįmanoma įsitikinti nustatytos vertės pagrįstumu. Todėl vertinimo metu padarytų pažeidimų pasekmės parengtoms Ataskaitoms yra esminės - nesant esminės informacijos, kurios pagrindu apskaičiuota rinkos vertė, likęs Ataskaitų turinys yra beprasmis. Todėl aplinkybė, ar Ataskaitos buvo panaudotos, ar sukėlė pasekmes tretiesiems asmenims, vertinant pačių pažeidimų sunkumą bei mastą, taip pat sprendžiant ginčą nėra teisiškai reikšmingos. Kiekviena vertinimo ataskaita, jeigu ji atitinka teisės aktų reikalavimus, yra oficialus dokumentas, kuriuo gali vadovautis tiek užsakovas, tiek tretieji asmenys. Analogiškos pozicijos laikosi teismai (pavyzdžiui, LVAT 2015-06-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-530-602/2015).

Be to, Garbės teismas nagrinėjo, ar pareiškėjos veiksmai atitiko teisės aktais keliamus reikalavimus. Garbės teismui nesuteikta kompetencija vertinti Ataskaitose nurodytų verčių (ne) teisingumo.

Papildomai pažymi ir tai, kad pareiškėjos parengtų Ataskaitų vertinimo metu Tarnyba, išanalizavusi UAB „Verslavita“, kurioje dirba pareiškėja, 2015-01-26 Tarnybai pateiktas Ataskaitų kopijas ir vertinimo užsakovui Medicinos bankui pateiktas Ataskaitų kopijas, nustatė, kad Medicinos bankui Ataskaitų kopijose nurodyti kai kurie duomenys nesutampa su Tarnybai pateiktose Ataskaitų kopijose esančiais duomenimis, t. y. pareiškėja Ataskaitą 4 (egzempliorių, kurį pateikė Tarnybai) pasirašė vietoj kito asmens (turto vertintojos D. M.) (minėtos ataskaitos egzempliorius, kuris pateiktas Medicinos bankui, pasirašytas turto vertintojos D. M., o ne pareiškėjos), taip pat buvo keistas dokumento, t. y., Ataskaitos 4, turinys, nurodant skirtingą informaciją negu Medicinos bankui pateiktame minėtos ataskaitos egzemplioriuje (skiriasi vertinimo tikslai, išvadoje nurodoma informacija, ataskaitos išvadą pasirašę asmenys ir t. t.); UAB „Verslavita“ pateiktose Ataskaitų kopijose papildomai pridėtos skaičiavimų skleistinės (šios aplinkybės išsamiai aptartos Sprendimo 12-14 psl.).

Garbės teismas, skirdamas drausminę nuobaudą, negalėjo ignoruoti fakto, kad pareiškėjos veiksmai rengiant vertinimo ataskaitas ne kartą buvo nagrinėti Garbės teisme. Tai patvirtina, kad pareiškėja sistemingai pažeidžia vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pabrėžia, kad pareiškėjos atžvilgiu Garbės teismas yra nuoseklus: iki šios dienos pareiškėjai buvo iškeltos 5 drausmės bylos - dvi pareiškėjos drausmės bylos buvo nutrauktos, dviejose nagrinėtose pareiškėjos drausmės bylose priimti sprendimai, kuriuose konstatuoti teisės aktų, reglamentuojančių vertinimą, reikalavimų pažeidimai ir paskirtos drausminės nuobaudos - pastabos (pažymi, kad vienos iš šių paskirtų drausminių nuobaudų pareiškėja neskundė, t. y. sutiko su Garbės teismo sprendime konstatuotais pažeidimais), o penktąjį kartą (šios bylos dalykas) - skirta antra pagal švelnumą drausminė nuobauda - papeikimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Garbės teismo Sprendimas yra pagrįstas - jame išdėstyti motyvai dėl kiekvieno iš konstatuotų pažeidimų ir motyvai dėl taikytos drausminės nuobaudos, bei teisėtas - priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų terminų ir tvarkos. Skunde pareiškėjos išdėstyti argumentai nepaneigia nei padarytų pažeidimų rengiant Ataskaitas, nei įrodo, kad jos teisė į teisingą teismo procesą buvo pažeista, o taikyta nuobauda yra neproporcinga, todėl skundžiamas Garbės teismo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir pagrindo jį panaikinti nėra. Teismo prašo pareiškėjos G. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Visų pirma, pareiškėja visiškai nepagrįstai aiškina, kad už tuos pačius pažeidimus ji baudžiama du kartus, tuo pažeidžiant principą non bis in idem. Pareiškėja šį principą supranta klaidingai, nes mano, kad šiuo atveju svarbu ne tai, už kokius faktinius veiksmus (kokių Ataskaitų parengimą) ji buvo nubausta, o tai, kad rengdama šias ataskaitas pareiškėja dar nežinojo, jog Garbės teismas tokias aplinkybes, kaip vertės, pataisos koeficientų parinkimo nepagrindimas skaičiavimais, pataisos koeficientų parinkimo būtinumo nepagrindimas, ir pan., vertins kaip Įstatymo ir Metodikos reikalavimų pažeidimą.

Nustatyta, kad pareiškėja G. G. nekilnojamąjį turtą vertina turėdama Nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacinį pažymėjimą Nr. A 000244, išduotą 2001-03-28, nagrinėjamu atveju turtas buvo vertinamas UAB „Verslavita“ vardu, o ši bendrovė turi pažymėjimą Nr. 000125, jog yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą 2012 m. rugpjūčio 1 d. Besikeičiant teisiniam reglamentavimui, kvalifikacinių pažymėjimų galiojimas buvo pratęsiamas, o reikalavimai kvalifikacijos turėtojams ir iki Įstatymo pakeitimo, buvo iš esmės tokie patys, vertės skaičiavimams visada buvo keliamas reikalavimas juos pagrįsti. Surašant Ataskaitas 2, 4, pagal įrašus jose, pareiškėja buvo nurodytos bendrovės direktore. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 17 ir 18 dalyse nustatyta, kad turto arba verslo vertintojas yra Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kuris turi atitinkamos kvalifikacijos pažymėjimą, išduotą Vyriausybės įgaliotos atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą. Įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad turto vertintojų profesinio elgesio normos nustatytos Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekse, jos privalomos visiems vertintojams. Reikalavimai turto arba verslo vertintojams nustatyti Įstatymo 8 straipsnyje, kuriame nurodomas privalomas turėti išsilavinimas, būtina darbo patirtis, vertintojai privalo išlaikyti turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą; 9 straipsnyje reglamentuojama turto arba verslo vertintojų kvalifikacija, jos suteikimo tvarka, t.y. egzaminų organizavimo tvarka; 10 straipsnyje – turto arba verslo vertintojo pažymėjimo galiojimas, jo galiojimo panaikinimas. Įstatymo 12 straipsnyje keliami reikalavimai turto arba verslo vertinimo veikla siekiantiems verstis asmenims, o 14 ir 15 straipsniuose išdėstytos turto arba verslo vertinimo įmonių ir vertintojų teisės ir pareigos. Įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertintojas privalo vadovautis Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu, sąžiningai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą, kelti kvalifikaciją ir teikti apie tai ataskaitas pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams Priežiūros įstaigai. Vertintojų atsakomybė nustatyta Įstatymo 16 straipsnyje. Visas nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad turto ir verslo vertintojams keliami aukšti profesiniai reikalavimai, paremti tiek tinkamu išsilavinimu, tiek darbo patirties turėjimu, tiek reikalavimu pastoviai, kas metus, kelti kvalifikaciją, kas neleidžia pareiškėjai teigti, kad ji nesuprato Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Metodikos labai aiškių nuostatų reikalavimų iki tol, kol Garbės teisme nebuvo išnagrinėta pakankamai bylų, kur analizuojami tokie pažeidimai ar, kol Garbės teisme nebuvo išnagrinėtos kitos pareiškėjos parengtos 2013 m. ataskaitos. Juo labiau, pareiškėja nepagrįstai teisinasi tuo, kad nėra priimtų dar detalesnių metodikų, kurios paaiškintų, kiek paskaičiavimų, pateikiamų ataskaitose jau būtų pakankama, kokie tie paskaičiavimai turi būti. Pareiškėja, kaip turto vertintoja, turinti atitinkamą pažymėjimą, turi suvokti, kad Ataskaitos turi būti parengtos taip, kad jas panaudojantiems asmenims būtų visiškai aišku, kodėl naudojami atitinkami pataisos koeficientai, kaip jie gaunami, kaip gaunami kiti rodikliai – o būtent nekilnojamojo turto vertė. Pareiškėja ir Garbės teismo posėdžio pabaigoje kėlė klausimą, kad Įstatymą ir Metodiką turi aiškinti Priežiūros įstaiga, kaip tai daro Valstybinė mokesčių inspekcija. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatymas nagrinėjamu atveju Priežiūros įstaigai tokių įgaliojimų nesuteikia, o Mokesčių administravimo įstatymas numato galimybę kreiptis dėl konsultacijų, nors veikimas pagal konsultacijas vis tiek neatleidžia nuo pareigos sumokėti mokestį, o tik esant tam tikroms sąlygoms gali atleisti nuo baudų ir delspinigių. Be to, pareiškėja nepateikė nei teismui, nei Garbės teismui duomenų, kad ji būtų prašiusi Tarnybos išaiškinti jai kokius nors ataskaitų surašymo neaiškumus.

Pareiškėja nesutinka su tuo, kad ji pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą visose ataskaitose tuo, kad nepateikė pakankamo turto vertės nustatymo pagrindimo. Daroma išvada, kad pareiškėja skunde neteisingai aiškina Įstatyme esančią sąvoką „turto vertės skaičiavimai“ ir Metodikoje esančią sąvoką „skaičiavimų sekos“, nes mano, kad Garbės teismo sprendime iš jos reikalaujama pateikti visus be išimties konkrečius matematinius veiksmus, o tokio reikalavimo Įstatyme ir Metodikoje nėra. Skundžiamame Sprendime niekur nėra pasakyta, kad pareiškėja ataskaitose privalėjo nurodyti, kaip ji teigia „visus be išimties matematinius veiksmus“. Akivaizdu, kad Sprendime tik nurodyta, kad turi būti aišku, kaip pareiškėja gavo ataskaitose nurodytas vertes ir nebūtinai skaičiavimais, o jeigu skaičiavimais, tai turi būti paaiškinama, kodėl į pareiškėjos nurodytas formules turi būti įrašyti pareiškėjos nurodyti procentai ar koeficientai. Tokie klausimai pareiškėjai buvo užduoti ir Garbės teismo posėdyje, tačiau iš posėdžio garso įrašo akivaizdu, kad pareiškėja šių pirminių skaičių negalėjo paaiškinti, tik nurodė, kad ji juos tiesiog žino iš patirties. Sprendime nurodyta, kad toks paaiškinimas yra netinkamas. Sprendime vertinant Ataskaitą 1 (ir kartu čia įvertinta dalis Ataskaitos 4), nurodyta, kad pareiškėjos paaiškinimuose (reiškia jie įvertinti, priešingai nei teigia pareiškėja), nurodomos kriterijų reikšmės atitinka Europos vertinimo standartuose nurodytas atitinkamas reikšmes gyvenamosios paskirties turtui, tačiau pareiškėja naudojo ir subkriterijus (laikas, vieta, privažiavimas, plotas, gamtavovaizdis ir kt.), kurie nesutampa su Europos vertinimo standartuose nurodytais subkriterijų pavadinimais ir dydžiais, kurie ir nulemia tų subkriterijų reikšmes. Garbės teismas nesako, kad tai yra pažeidimas, o nurodo, kad tokiu atveju turi būti paaiškinimai, kas turėjo įtakos koeficientų dydžiams. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į pareiškėjos turimą kvalifikaciją, pareiškėja turėjo galimybę ataskaitose paaiškinti parinktų koeficientų dydžių pagrįstumą. Taip pat Sprendime pasakyta, kad ataskaitoje nepateiktas patikslinimo balų paskirstymo pagrindimas ir nesutinkama su pareiškėjos žodiniais paaiškinimais posėdžio metu. Sprendime rašoma, kad pareiškėja aiškino, kad pataisų dydžius „išmąstė logiškai“. Teismas daro išvadą, kad ir tas „išmąstymas logiškai“, atsižvelgiant į Sprendime nurodytą teisinį reglamentavimą, turi būti paaiškinamas ataskaitoje taip, kad asmuo, kuriam skirta ataskaita, galėtų įvertinti, ar pateikiama loginė seka yra pagrįsta. Bet kuriuo atveju, ir tas loginės sekos nustatymas visada bus pagrindžiamas skaičiavimais, nes vertinamas turtas, kas jau savaime reiškia vienokius ar kitokius skaičiavimus. Dėl Ataskaitos 1 Sprendime pagrįstai nurodyta, kad taikant Metodikos 58.2 punktą, pataisos dydžio nustatymas turi būti pagrįstas būtinumu taikyti atitinkamą koeficientą dėl lyginamųjų objektų skirtumų, o pareiškėja lygino objektus, kurie iš esmės buvo vienodi (taip nurodyta Ataskaitoje) todėl ir šių koeficientų taikymas nepagrįstas, nes pirmiau reikėjo pagrįsti būtinumą taikyti pataisos koeficientus, o tai nulemia lyginamųjų objektų skirtumai, o ne panašumai, kas nurodyta ir Metodikoje. Atsakovas teisingai nurodo, kad Garbės teismas nevertina, ar teisingai nustatyta turto vertė, tačiau tai nereiškia, kad Garbės teismas negali pasisakyti dėl to, ko vertinimo dokumente nėra, o turėtų būti. Ataskaitoje 1 vertinamo turto vertės pagrindimas yra Ataskaitos 1, 4-je dalyje, kurioje išvardinami principai, taikomi metodai ir priežastys. Nurodyta, kad vertintoja pasirinko lyginamuosius sandorius, jų dalį panaudojo skaičiavimams, tačiau taikė sandorių kainų pataisas. Pareiškėja pateikė formules, iš kurių matyti, kad buvo naudojami pataisos koeficientai. Nors, kaip ir nurodyta Sprendime, paaiškino, kad paėmė palyginimui labiausiai panašius į vertinamą turtą lyginamuosius sandorius (šioje dalyje esanti lentelė, parengta pagal VĮ Registrų centras duomenis, iš tiesų patvirtina, kad visi objektai yra artimose Vilniaus m. zonose, jų vieta vertinama vienodai, tai visais atvejais yra žemės sklypai, paskirtis praktiškai ta pati, plotai artimi, sandorių datos labai artimos ir pan.). Taigi, kaip ir nurodyta Sprendime, Metodikos 58.2 punktas reikalauja, kad pataisos koeficientai taikomi įvertinus objektų skirtumus (o ne panašumus) ir nustačius, kad dėl esamų skirtumų būtina taikyti pataisą. Pareiškėja šioje ataskaitoje nurodo, kad pataisos koeficientus nustatė ekspertiniu būdu, nurodė 5 koeficientus nuo 1 iki 5, tačiau ir ekspertiniu būdu parenkant tokius koeficientus turi būti paaiškinimas, ką reiškia atitinkama laiko pataisa, vietos, privažiavimo ir kt. pataisos ir kodėl jos taikomos, jeigu lyginami panašūs ar sąlyginai panašūs objektai. Jų skirtumai, kaip minėta, ataskaitoje nenurodyti, todėl ir pataisos koeficiento taikymas nepagrįstas, juo labiau, kad Metodikos 62.3 punktas aiškiai reikalauja nurodyti padarytų Metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes, o 62.4 punktas reikalauja ne tik nurodyti taikytą formulę, bet ir atliktų skaičiavimų sekas ir rezultatus. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad pagal pateiktą formulę bet kas gali apskaičiuoti, kaip gautas rezultatas, nes Metodika reikalauja nurodyti konkrečių skaičiavimų seką.

Dėl vertinimo tikslo nenurodymo, pareiškėjos argumentai taip pat nepagrįsti. Ataskaitoje 1 vertinimo tikslas nurodytas turto rinkos vertės nustatymas, turto pardavimo tikslu, užsakovo pageidavimu (t.y. tinkamai), Ataskaitoje 2 vertinimo tikslas nurodytas taip: nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas užsakovo pageidavimu, Ataskaitoje 3 vertinimo tikslas nurodytas: turto vertės nustatymas kitais tikslais. Panašiai nurodyta ir Ataskaitoje 4. Pareiškėja mano, kad vertinimo tikslas nurodytas teisingai, kaip reikalauja Metodika. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyti turto arba verslo vertinimo atvejai ir jau iš šio reglamentavimo matyti, kad nurodytos 3-is vertinimo atvejų grupės. Todėl Įstatymo 4 straipsnio 3 punkto negalima laikyti vertinimo tikslu („kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas“), nes tai yra atskira vertinimo atvejų grupė. Metodikos 8 punkte nurodomi vertinimo tikslai. Kaip nurodyta Sprendime Metodikoje nėra nurodytas toks tikslas, kaip nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas, todėl jis negalimas. Pagal Metodiką atskiriems vertinimo tikslams taikomos skirtingos Metodikos nuostatos (nuo 9 iki 26 punkto), o Metodikos 28 punktas įpareigoja vertintoją atsižvelgti į vertinimo sritį bei tikslą ir atitinkamai rinkti duomenis. Sprendime ataskaitos sunumeruotos kitaip, nei teismo sprendime, todėl iš tiesų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. KL-N-13-073 tikslas suformuluotas netinkamai, nes nenurodyta, kur užsakovas panaudos ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Metodiką vertinimo tikslas nurodomas tam, kad būtų atitinkamai atliktas vertinimas, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad įvertinant šį pažeidimą nepagrįstai nurodytas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimas. Sprendime yra susietas Metodikos 28 punktas ir Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas ir tai padaryta pagrįstai, kadangi į turto vertės pagrindimą įeina ir vertinimo tikslo nustatymas. Kaip matyti iš Sprendimo, pareiškėja nagrinėjant bylą Garbės teisme, pripažino, kad vertinimo tikslą nurodė netinkamai dėl patirties stokos.

Pareiškėja ginčija ir vertinimo ataskaitoje Nr. KL-N-13-073 padarytą pažeidimą dėl lyginamųjų objektų pasirinkimo ir pataisų būtinumo nepagrindimo. Pareiškėjos manymu ataskaitoje pakanka duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos išvadas, nes nei Metodika, nei Įstatymas nenumato kiek išsamiai objektai turi būti apibūdinami ir aprašomi, nenurodyti kriterijai, kaip įvertinti, ar objektas yra lygintinas ar ne su vertinamu turtu.

Garbės teismo Sprendime išsamiai pateikiami duomenys, koks turtas buvo lyginamas ir daroma pagrįsta išvada, jog pastato negalima lyginti su patalpomis, juo labiau, kad jų plotai labai skirtingi. Šiuo atveju pataisos koeficientai pagal Ataskaitą 2 nustatyti empyriniu būdu, vertės jų nuo 1 iki 5, vėlgi kaip ir pirmuoju atveju, nurodyta, kad vertintoja turi pakankamai lyginamųjų objektų, vertinimas atliekamas lyginamuoju metodu. Pateikta lyginamųjų objektų vertinimo lentelė, kuri aptvirtina Sprendime esančią išvadą, kad objektai parinkti netinkamai – pastatas lyginamas su patalpomis ir vertinamų objektų plotai skiriasi. Taip pat Sprendime pagrįstai nurodyta, kad Ataskaitoje 2 nepagrįstas toks objektų parinkimas. Sprendime įvertinami ir pareiškėjos paaiškinimai šiuo klausimu. Iš Garbės teismo posėdžio garso įrašo aišku, kad šis klausimas buvo labai detaliai nagrinėjamas, pareiškėjai buvo suteikta galimybė paaiškinti, kodėl lyginti skirtingi objektai, tačiau iš esmės pareiškėja pateikė tik bendro pobūdžio paaiškinimus. Pareiškėja aiškino, kad nebuvo rasta pakankamai lyginamųjų objektų. Tačiau sprendime nurodyta, kad Metodika leidžia tokiu atveju parinkti kitą metodą (Metodikos 63 punktas) ir netgi paaiškinta kaip galima taikyti tą patį metodą – vadovautis pasiūlos duomenimis, arba naudoti kitą metodą. Atsižvelgiant į faktus, Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad dėl nurodytų aplinkybių pažeisti Metodikos 57 punktas, 58.1 ir 62.2 punktai. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėja nepagrįstai teigia, jog lyginamojo metodo taikymas nėra tinkamai sureglamentuotas. Priešingai, Metodikos 56 – 63 punktuose itin detaliai reglamentuojama, kaip taikyti lyginamąjį metodą, tuo tarpu pareiškėja Metodikos nuostatomis nesivadovavo.

Vertinimo ataskaitoje Nr. KL-N-13-073 taikytas ir pajamų metodas. Šio metodo taikymas reglamentuojamas Metodikos 72 – 83 punktuose. Sprendime nurodoma, kad jis priimamas ne tik remiantis faktinėmis aplinkybėmis (taikytais dydžiais), bet ir pareiškėjos paaiškinimais. Toliau Sprendime analizuojami visi taikyti dydžiai. Analizuojant šiuos dydžius Sprendime didžiausias dėmesys ir skiriamas pareiškėjos paaiškinimais apie tai, kaip ji parinko tuos dydžius: užimtumo, pajamų augimo, išlaidų, diskonto normos apskaičiavimui naudotus dydžius. Sprendime pasakyta, kad pareiškėja ir paaiškinimuose neatskleidė, kur ir kaip ji gavo tuos dydžius, nes ji nurodė abstrakčiai, kad, pavyzdžiui, užimtumo dydžius sužinojo konsultuodamasi su Palangos miesto viešbučių, poilsio namų, sanatorijų, svečių namų savininkais, ir pan. Sprendime pagrįstai nurodoma, kad tokių konsultacijų ar duomenų rinkimo rezultatų ataskaitoje nėra, todėl patikrinti, ar naudoti patikimi šaltiniai, neįmanoma. Taip pat ir su kitais duomenimis. Teismui įvertinus aptariamą ataskaitą, daroma išvada, kad naudoti skaičiavimui pajamų metodu dydžiai nėra objektyviai pagrįsti pirminiais jų gavimo šaltiniais, ko reikalauja Metodikos 30 punktas. Pareiškėja ir skunde teismui nurodo, kad šiuo atveju ji naudojo savo turimą informaciją ir konsultavosi su atitinkamais specialistais. Tačiau pareiškėjos manymas, kad reikalavimas pagrįsti informacijos šaltinius yra perteklinis visiškai prieštarauja Metodikos 30 punktui, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Toks reikalavimas tai ne Garbės teismo nuomonė, o Garbės teismo tinkamai pritaikytas Metodikos 30 punktas. Apskritai, pareiškėja pati sau prieštarauja kartais teigdama, kad nėra detalaus reikalavimų kaip turi atrodyti ataskaita aprašymo, o kitu atveju teigdama, kad Metodikos reikalavimas yra pernelyg detalus ir todėl perteklinis. Tai patvirtina atsakovų nuomonę, kad pareiškėja nežino teisės aktų, kuriais privalo vadovautis pagal turimą kvalifikaciją. Metodikos 30 punktas yra visiškai aiškus, suprantamas, logiškas, juo nustatytas reikalavimas turi būti vykdomas, nes priešingu atveju ataskaitos taps nepatikimos, jos bus tik vertintojo nuomonė, kuri nepatikrinama objektyviais duomenimis. Tokią išvadą patvirtina ir Garbės teismo posėdžio įrašas. Pareiškėja aiškino, kad ji naudoja statybos specialistų pateikiamą informaciją, gautą iš jos sutuoktinio ir sūnaus, kurie užsiima šia veikla, o samdyti kitus specialistus neįmanoma, nes tokiu atveju itin išaugtų ataskaitos parengimo kaina ir įmonė neišsilaikytų. Abejotina, ar tokiu būdu gauta informacija yra kiek nors patikima.

Taip pat visiškai pagrįstai Sprendime nurodyta, kad vertinamo turto rinkos vertė nurodyta 2360000 Lt, o tame tarpe žemės sklypo – 100 000 Lt. Ataskaitoje nėra pagrindimo, kodėl būtent taip paskirstyta vertė, to nepaaiškino ir pareiškėja. Į šias sumas įeina ir kilnojamieji daiktai, kurie iš vis neįvertinti jokiais metodais. Įvertintus vertinimo ataskaitoje Nr. KL-N-13-073 esančius duomenis, Sprendime padaryta išvada pasitvirtina, nes lyginamųjų duomenų lentelėje pastatai ir žemės sklypai vertinami bendrai, tas pats pateikiama ir visais metodais apskaičiuotoje verčių suvestinėje lentelėje – 2360000 Lt. Taigi, išvada, kad Ataskaitoje pažeisti Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, o taikant pajamų metodą ir Metodikos 30 ir 83.5 punktų reikalavimai, yra pagrįsta.

Vertinant šią Ataskaitą 3, Sprendime daroma išvada, kad ji parengta nesilaikant Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 71.5 punkto reikalavimų. Ataskaitoje nurodoma, kad turtas vertinamas naudojant lyginamąjį metodą ir išlaidų (kaštų) metodą. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 11 punktas nustato, kad ataskaitoje turi būti nurodyti turto arba verslo vertinimo metodai (metodų deriniai) ir jų taikymo būdai. Metodikos 64 punktas nurodo, kad išlaidų (kaštų) metodu nustatoma atkuriamoji turto vertė, o 66 punkte nustatyta, kad šis metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Tik tokiu atveju šiuo metodu nustatyta vertė laikoma turto rinkos verte. Ataskaitoje nepaaiškinama, kodėl numatomo pastatyti pastato rinkos vertė nustatyta šiuo metodu. Kaip nurodyta Sprendime, pareiškėja aiškino, kaip ji taikė atkūrimo kaštus – ji teigė, kad rėmėsi Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu, tačiau Garbės teismas nurodė, kad kainyne nenurodomos rinkos vertės, pagal kainyną skaičiuojama tik atkuriamoji vertė. Taip pat Garbės teismas pažymėjo, kad nors ataskaitoje yra lentelė, kur nurodyti numatomi statybos kaštai, tačiau jie nepagrįsti jokiais skaičiavimais. Pareiškėja ir šiuo atveju aiškino, kad ji rėmėsi konsultacijomis su projektuotojais, statybos darbus atliekančiomis įmonėmis (minėtais pareiškėjos šeimos nariais) ir kt., tačiau Garbės teismas pagrįstai nurodė, kad tokie nekonkretūs paaiškinimai, kai neįmanoma identifikuoti asmenų, kurie pareiškėją konsultavo, tokia informacija nelaikytina pagrindžiančia nurodytus dydžius. Iš tiesų, susipažinus su šia ataskaita, akivaizdu, kad pareiškėja konkrečiai nurodė tik Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainyną, kurį Garbės teismas pagrįstai įvertino kaip netinkamą turto rinkos vertei nustatyti, tačiau Ataskaitoje nenurodomos jokios konsultacijos apie kurias aiškino pareiškėja. Beje, šių konkrečių asmenų, jų kvalifikacijos duomenų ir teiktų konsultacijų turinio pareiškėja nenurodė ir paaiškinimuose Garbės teismui. Kita vertus, jeigu ir būtų nurodžiusi, tie duomenys turėjo būti Ataskaitoje, kurią gauna užsakovas ir kiti suinteresuoti asmenys, nes to reikalauja Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas ir Metodika. Išlaidų (kaštų) metodo taikymą reglamentuojantis Metodikos 71.5 punktas reikalauja pateikti atliktų skaičiavimų sekas ir rezultatus, o nesant objektyvių pradinių duomenų, negali būti ir skaičiavimų sekos.

Sprendime taip pat nurodoma, kad saugant ataskaitų kopijas UAB „Verslavita“ nesilaikyta Įstatymo 22 straipsnio 7 dalies reikalavimų, nes nustatyta, jog Tarnyba 2015 m. balandžio 29 d. raštu kreipėsi į vertinimo užsakovą Medicinos banką, prašydama pateikti Ataskaitų kopijas, kurios buvo pateiktos 2015 m. balandžio 29 d. Tarnyba aiškinosi su vertintoja, kiek Ataskaitų kopijų buvo, ar jos buvo taisytos. Vertintoja 2015 m. gegužės 13 d. raštu nurodė, kad buvo parengta po 2 egzempliorius Ataskaitų, vienas užsakovui, kitas vertinimo bendrovės archyvui, pažymėjo, kad Ataskaitos nebuvo taisytos. Tarnyba, sulygino gautas kopijas ir nustatė, kad Ataskaitose Nr. VN-13-236B, KL-N-13-073, N-13-193 duomenys nesutampa. Sprendime nurodyti nustatyti nesutapimai (dalyje „C“). Garbės teismo sprendime teigiama, kad Ataskaitų turinys buvo keičiamas, iš Medicinos banko gautose Ataskaitų kopijose nėra papildomų skaičiavimų skleistinių, o Medicinos bankas apie keitimus nebuvo informuotas. Nurodyta, kad nesilaikyta Metodikos 50 – 53 punktuose nustatytos ataskaitų tikslinimo tvarkos. Pareiškėja šių faktų nenuginčijo. Kita vertus, Sprendime šie faktai neįvertinti, kaip pareiškėjos padaryti pažeidimai. Iš Garbės teismo posėdžio garso įrašo galima spręsti, kad nebuvo aiškiai nustatytas asmuo, kuris keitė ataskaitų turinį. Ši aplinkybė iš dalies paneigia pareiškėjos paaiškinimus teismui, kad Garbės teismas visai neatsižvelgė į jos paaiškinimus.

Atsakovas pateikė nurodytu klausimu 2016 m. kovo 24 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškino, kad nors posėdyje dalyvavo Tarnybos nariai (ne visi, kuriuos nurodė pareiškėja), tačiau atsakovo manymu, kadangi Garbės teismo nuostatų 27 punktas leidžia jiems teikti informaciją, dokumentus, kitus įrodymus, susijusius su drausmės byla, reiškia jie gali užduoti ir klausimus. Nurodė, kad pareiškėjos pateiktoje posėdžio stenogramoje klaidingai nurodyta, kad klausimus teikė Tarnybos atstovai, nes daugumą tų klausimų teikė Garbės teismo nariai. Taip pat nurodė, kad tarnybos atstovai kartu su pareiškėja pasišalino, kai Garbės teismas priiminėjo sprendimą.

Nurodytas aplinkybes patvirtina Garbės teismo posėdžio garso įrašas. Iš jo akivaizdu, kad pareiškėją daugiausia klausinėjo Garbės teismo nariai, o posėdžio pirmininkė suteikdavo žodį Tarnybos atstovei pateikti paaiškinimus apie nagrinėjamas ataskaitas. Tarnybos atstovė trumpai pristato, kokius pažeidimus Tarnyba nustatė ataskaitoje, po to, kadangi pareiškėja iš karto teikia paaiškinimus, užduoda klausimus. Nustatyta, kad daugiausiai klausimus uždavinėjo Garbės teismo nariai, o Tarnybos nariai mažiau. Kita vertus, tiek Garbės teismo, tiek Tarnybos atstovai kai kuriuos klausimus kiek komentavo, bet tie komentarai buvo teikiami mandagiai ir neįžeidžiamai paaiškinant pareiškėjai, kaip turėtų būti ataskaitoje pateikiami atitinkami duomenys. Nors teismo nuomone šie komentarai buvo pertekliniai, dėl jų kildavo nedidelės diskusijos, kurios irgi nereikalingos, bet tai nelaikytina nei pasakyta išankstine nuomone, nei esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris galėtų nulemti Sprendimo neteisėtumą.