- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- I-4737-629/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04034-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Iveta Pelienė, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- G. G.
- Atsakovas
- Turto vertinimo priežiūros tarnybos
- Advokatai
- Povilas Gruodis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjos G. G. atstovui advokatui Povilui Gruodžiui, atsakovės Turto vertinimo priežiūros tarnybos atstovėms Indrei Vaitkutei ir Raimondai Ališauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. G. skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
G. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. I, b. l. 1–15) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2014 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. GT-23(14)-S (toliau – ir Sprendimas Nr. GT-23) bei priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad Sprendimu Nr. GT-23 jai paskirta drausminė nuobauda – pastaba, už tai, kad ji ataskaitą Nr. N-13-187 (toliau – ir Ataskaita 1) bei ataskaitą Nr. N-13-212 (toliau – ir Ataskaita – 2) (toliau kartu – Ataskaitos) parengė nesilaikydama tam tikrų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) bei Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 (toliau – ir Metodika), reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, Garbės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 p. įtvirtintus nešališkumo, objektyvumo ir teisėtumo principus, kadangi nagrinėjant pareiškėjos drausmės bylą bei priimant Sprendimą Nr. GT-23 kaip Garbės teismo nariai dalyvavo UAB „InReal“ turto vertinimo departamento vadovas A. Š. bei UAB korporacijos „Matininkai“ prezidentas K. K.. Paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-130-901/2014, kurioje kilęs ginčas dėl tikrosios buto, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vertės. Minėtoje byloje ieškovai pateikė pareiškėjos parengtą Ataskaitą 1, o atsakovai – UAB „InReal“ Šiaulių atstovybės Turto vertinimo skyriaus vadovo A. L. išvadą dėl to paties turto vertės. Šiuo metu minėtoje byloje paskirta teismo ekspertizė, kurią atlieka UAB korporacija „Matininkai“. Pareiškėjos nuomone, Garbės teismo nariai A. Š. bei K. K. nagrinėdami pareiškėjos drausmės bylą turėjo suinteresuotumą šiuo klausimu ir buvo šališki ir privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė.
Nesutikdama su Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) ir Garbės teismo konstatuotais pažeidimais pareiškėja nurodė, kad vertinamo turto verčių pagrindimas Ataskaitose yra pateiktas. Atkreipė dėmesį, jog, nors Įstatymas ir numato įpareigojimą pagrįsti vertinamo turto vertę, o Metodika minėtą reikalavimą detalizuoja, tačiau nei Įstatymas, nei Metodika nenumato kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų įmanoma nustatyti, koks pagrindimas laikomas tinkamu bei pakankamu, taigi, aplinkybė ar vertinamo turto vertė bei koeficientai yra pagrįsti, ar nepagrįsti, yra vertinamojo pobūdžio, todėl Tarnyba, nustatydama minėtą aplinkybę, vadovavosi savo subjektyviu klaidingu Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir atitinkamų Metodikos nuostatų aiškinimu. Pareiškėjos teigimu, visi būtini skaičiavimai, formulės, skaičiavimų sekos yra pateikti Ataskaitų 16–20 psl., o nurodytos formulių, skaičiavimų eiliškumo, skaičiavimų rezultatų apimtys, pareiškėjos įsitikinimu, yra pakankamos, jog būtų tenkinami Įstatymo ir Metodikos reikalavimai. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, jog tiek raštu, tiek žodžiu ji pateikė išsamius ir detalius paaiškinimus, kaip buvo apskaičiuota nustatyta turto vertė bei taikomų koeficientų reikšmės, kurių pagrindu tiek Tarnyba, tiek Garbės teismas turėjo galimybę patikrinti atliktus skaičiavimus ir įsitikinti rezultatų pagrįstumu.
Taip pat pažymėjo, kad Tarnyba netinkamai aiškina Įstatyme nurodytą sąvoką „turto vertės skaičiavimai“ ir Metodikoje įtvirtintą sąvoką „skaičiavimų sekos“ ir aiškina jas kaip įpareigojimą vertintojui, pateikti visus be išimties konkrečius matematinius veiksmus. Pareiškėjos įsitikinimu, Ataskaitoje 1 nurodyta vertė yra pagrįsta skaičiavimais, kai joje nurodomos formulės, atliekamų veiksmų eiliškumas, tarpiniai ir galutiniai rezultatai. Ataskaitose buvo sudarytos prielaidos ją tinkamai suvokti, todėl Tarnybos keliamas reikalavimas pateikti ne tik skaičiavimų formules, formulėse nurodytų komponentų reikšmines vertes bei galutinius skaičiavimų rezultatus, bet ir papildomai perrašyti pačius matematinius veiksmus, prieštarauja logikai bei ilgalaikei nacionalinei turto vertinimo praktikai. Pabrėžė, jog pats Garbės teismas pripažino, jog nustatyta vertė yra pagrįsta, tačiau dėl formalaus reikalavimo pateikti pagrindimą pačiose Ataskaitose skyrė drausminę nuobaudą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. reikalavimas pateikti vertės skaičiavimus ir jį detalizuojančios Metodikos nuostatos reiškia įpareigojimą pateikti būtent vertinamo turto vertės skaičiavimus, o ne pataisų koeficientų dydžių skaičiavimus. Pastarasis įpareigojimas būtų nelogiškas ir neprotingas, kadangi ne visi Ataskaitose naudojami rodikliai nustatomi matematiniu būdu, o apskaičiuoti ekspertiniu būdu bei vadovaujantis rinkos analize, o ekspertinis pataisos koeficientų dydžių nustatymas nereiškia nei šių pataisų, nei nustatytos vertinamo turto rinkos vertės nepagrįstumo. Anot pareiškėjos, Tarnyba nepagrįstai ekspertinį pataisų koeficientų dydžių nustatymą laiko nepagrįstu, nors joks teisės aktas nenumato draudimo šiuos koeficientus nustatyti būtent tokiu būdu. Be to, Garbės teismas nukrypo nuo savo praktikos, nes analogišku atveju, t. y. ataskaitoje nesant pasirinkimo pagrindimo aplinkybių, bet vertintojui pateikus paaiškinimus, Garbės teismas nutraukdavo drausmės bylas.
Pažymėjo, kad nepagrįstas ir Garbės teismo argumentas, jog pareiškėja privalėjo atsisakyti vertinti butą, kol jo kapitalinio remonto darbai nebus tinkamai įteisinti, kadangi nei Įstatyme, nei Metodikoje nėra įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo tokiu atveju atsisakyti vertinti turtą. Pareiškėja pabrėžė, jog ji nėra statybos specialistė, todėl neturi specialių statybos žinių, reikalingų nuspręsti, ar vertinamame turte buvo atliktas kapitalinis remontas, ar jam atlikti buvo reikalingi leidimai ir kiti dokumentai ir pan. Be to, kapitalinio remonto darbai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o pareiškėja vadovavosi tik paviešintais ir įregistruotais registre duomenimis. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba taip pat neturėjo teisės vertinti, ar vertiname turte yra atlikti remonto darbai, ar jie teisėti, ar įregistruoti. Taip pat pažymėjo, kad ataskaitoje Nr. N-13-187 nurodyti objektų Nr. 1 ir Nr. 3 plotų skirtumai nėra jos klaida, kadangi duomenys buvo pateikti iš VĮ Registrų centro. Taip pat nurodė, kad tikslios datos, vertinamo turto valdymo teisės ir savininko nenurodymas yra formalus pažeidimas ir vertintinas kaip reikšmės vertinimui neturintis techninis netikslumas, todėl pareiškėjos traukimas drausminėn atsakomybėn dėl išimtinai formalaus pobūdžio netikslumų yra formalus teisingumas.
Atkreipė dėmesį, jog Garbės teismas už tapačius pažeidimus nutraukia drausmės bylas, taigi skirdamas pareiškėjai drausminę nuobaudą, pažeidė proporcingumo principą. Garbės teismas neatsižvelgė ir nevertino svarbių pažeidimų aplinkybių, nesilaikė nešališkumo, objektyvumo principų bei savo paties praktikos, pažeidė pareiškėjos lygiateisiškumo principą, nes diskriminavo pareiškėją kitų turto vertintojų atžvilgiu. Be to, Garbės neatsižvelgė į atsakomybę švelninančias aplinkybes – į tai, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo tiriant pažeidimus, teikė paaiškinimus bei dokumentus, nevilkino bylos nagrinėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 79–94).
Nurodė, kad nė vienas Garbės teismo narys, nagrinėjęs pareiškėjos drausmės bylą, su pareiškėja nėra susiję šeimos, artimos giminystės, svainystės, globos ar rūpybos, darbo, pavaldumo, bendros nuosavybės ar kitais ryšiais, kurie pagal Nuostatų 3.2 p. galėtų sudaryti prielaidas Garbės teismo narių šališkumui, todėl teisinio pagrindo Garbės teismo narių A. Š. ir K. K. nušalinimui nuo pareiškėjos drausmės bylos nagrinėjimo nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-821/2014 aplinkybės, kad Garbės teismo narys yra kitos įmonės, kuri verčiasi turto ir verslo vertinimo veikla, akcininkas, nepripažino minėto Garbės teismo nario suinteresuotumu bylos baigtimi ir tik tuo grindžiamam šališkumui patvirtinti. Pažymėjo, kad nepagrįstas ir pareiškėjos teiginys, kad Garbės teismas neva pažeidė objektyvumo principą, nes byloje nėra duomenų, kad Garbės teismo nariai būtų išreiškę išankstinę nuomonę apie pareiškėjos asmenybę ar drausmės bylos baigtį, o pareiškėjos abejonės dėl Garbės teismo narių suinteresuotumo bylos baigtimi grindžiamos tik prielaidomis ir samprotavimais, bet ne konkrečiais pagrįstais įrodymais. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė argumentų, kad Garbės teismas, nagrinėdamas jos drausmės bylą, nesivadovavo teisės aktais ir tokiu būdu pažeidė teisėtumo principą.
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjos teiginys, kad Garbės teismas patvirtino, jog visi turto vertės skaičiavimai pateikti paaiškinimuose, yra nepagrįstas, nes skundžiamame sprendime nė žodžiu neužsimenama, kad pareiškėja pagrindė Ataskaitoje 1 nustatytą vertę ir ne kartą akcentuota, kad Ataskaitoje 1 nepateiktas taikytų pataisų koeficientų, kurių pagrindu nustatyta galutinė turto rinkos vertė, nustatymas. Nurodė, kad nei iš Ataskaitos 1 turinio, nei iš pateiktų paaiškinimų neįmanoma nustatyti, kaip apskaičiuotos (kokie matematiniai ar kiti veiksmai atlikti) konkrečios pataisos koeficientų, kuriais koreguojamos palyginamųjų objektų sandorių kainos, reikšmės, darančios tiesioginę įtaką vertinamo turto rinkos vertei. Be to, net jei pareiškėja nustatytus pataisų koeficientus ir būtų pagrindusi pateikdama paaiškinimus, tai nepaneigtų Įstatyme nustatyto reikalavimo būtent vertinimo ataskaitoje pateikti turto vertės nustatymo pagrindimą nesilaikymo. Įstatyme nėra nustatytos galimybės dalį privalomos informacijos pateikti ne pačioje vertinimo ataskaitoje ar pateikti, kai tokių duomenų prašoma. Tai, kad nei Įstatymas, nei Metodika nenumato kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, koks vertės nustatymo pagrindimas yra laikomas tinkamu ir pakankamu, bei ekspertinis vertinimo būdas nepanaikina Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. nustatytos pareigos vertinimo ataskaitoje pagrįsti nustatytą vertę. Vertintojams suteikta laisvė savo nuožiūra pasirinkti vertės skaičiavimo būdus, tačiau teisės aktuose aiškiai numatyta fundamentali pareiga vertinimo ataskaitoje pagrįsti nustatytą vertę, pateikiant turto vertės skaičiavimus. Pabrėžė, jog sąvoka „skaičiavimų sekos“ pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną reiškia veiksmų su skaičiais, dydžiais ar kitais matematiniais reiškiniais atlikimą, nuoseklų jų išdėstymą, todėl minėta teisės aktuose įtvirtinta sąvoka apima matematinių veiksmų ataskaitoje parodymą. Taip pat pažymėjo, kad Įstatymo reikalavimas ataskaitose pateikti turto vertės nustatymo pagrindimą apima visų turto vertės skaičiavimų (tame tarpe ir pataisos koeficientų) nustatymo pagrindimą. Esant nors vienam nepagrįstam koeficientui, pataisai ar kitam tiesiogiai vertės skaičiavimuose naudojamam skaičiui, galutinė vertė taip pat negalėtų būti laikoma pagrįsta, be to, būtų sukurta galimybė manipuliuoti verte.
Atkreipė dėmesį, jog Garbės teismas nustatė ne Metodikos 62.2 p., pagal kurį vertinant turtą lyginamuoju metodu Ataskaitoje 1 turi būti pateikiamos analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, pažeidimas, o Metodikos 62.3 p., kuriame nustatytas reikalavimas nurodyti padarytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes, pažeidimas. Nurodė, kad Ataskaitose tik pateikti duomenys apie palyginamuosius objektus, tačiau nepagrįsta, kodėl nagrinėjamu atveju buvo būtina taikyti atitinkamas pataisas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėja neatsižvelgė į tai, jog vertintame bute atliktas neteisėtas kapitalinis remontas, Sprendime Nr. GT-23 nekonstatuota kaip turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, tačiau atkreipė dėmesį, jog pareiškėja, tiek Ataskaitoje 1, tiek Garbės teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jai buvo žinomos aplinkybės dėl neteisėtų remonto darbų. Pabrėžė, jog Sprendime Nr. GT-23 tik atkreiptas dėmesys, jog Ataskaitoje 1 nurodyti palyginamųjų objektų Nr. 1 ir Nr. 3 plotai nesutampa su VĮ Registrų centro duomenų bazėje nurodytais dydžiais, tačiau drausminė nuobauda pareiškėjai paskirta ne už tai.
Be to, atsakovės nuomone, Įstatymo 22 str. 4 d. nustatyti reikalavimai turto vertinimo ataskaitai yra imperatyvaus pobūdžio, todėl negali būti laikomi formaliais. Atkreipė dėmesį, jog reikalavimo nurodyti vertės nustatymo dieną svarbą atspindi tiek Įstatymo 2 str. 10 d. pateikiama rinkos vertės sąvoka, tiek Tarptautinių vertinimo standartų žodynėlyje pateikiama vertinimo datos sąvoka, taigi, visais atvejais turto arba verslo vertinimo ataskaitose turi būti nurodoma konkreti vertės nustatymo diena, o ne vertinimo laikotarpis. Taip pat pažymėjo, kad drausminė nuobauda pareiškėjai paskirta ne tik už Įstatymo 22 str. 4 d. 14 p. pažeidimą, bet ir už kitos esminės vertinimo ataskaitose privalančios būti informacijos – vertės nustatymo pagrindimo – nepateikimą todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad drausminė nuobauda jai taikyta tik dėl išimtinai formalaus pobūdžio pažeidimų.
Tarnybos teigimu, analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės turi būti atskleistos pačioje turto vertinimo ataskaitoje, o jų pateikimas Garbės teismo posėdžio metu negali būti laikomas tinkamu Metodikos 62.2 p. reikalavimo įgyvendinimu.
Paaiškino, kad Garbės teismas vertino visus pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad ji aktyviai dalyvavo tiriant pažeidimus, teikė paaiškinimus bei dokumentus, dalyvavo Garbės teismo posėdyje, kurio metu teikė papildomus žodinius paaiškinimus, skyrė švelniausią drausminę nuobaudą, nesusijusią su vertintojos veiklos ribojimu. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja skundžiamo sprendimo priėmimo metu jau turėjo galiojančią drausminę nuobaudą, tačiau jai vis tiek buvo skirta švelniausia drausminė nuobauda. Taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamos administracinės bylos dalykas ne kiti Garbės teismo sprendimai, be to, Garbės teismo praktika nėra statiška, ji nuolat vystosi, todėl kiti Garbės teismo sprendimai nėra tarpusavyje lygintini.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (t. II, b. l. 102).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovės prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamosi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas kilęs dėl Garbės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. GT-23(14)-S, kuriuo pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2013 m. spalio 23 d. pareiškėja turto vertintoja G. G. UAB „Verslavita“ parengė trijų kambarių buto vertinimo ataskaitą Nr. N-13-187 (t. I, b. l. 127–163).
2013 m. gruodžio 27 d. pareiškėja UAB „Verslavita“ parengė retrospektyvinę žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. N-13-212 (t. I, b. l. 95–126).
2014 m. sausio 15 d. Tarnyba gavo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos paklausimą, kuriuo prašoma įvertinti Ataskaitos 2 atitiktį teisės aktų reikalavimams (t. I, b. l. 164), o 2014 m. sausio 22 d. – A. M. paklausimą, kuriuo prašoma įvertinti Ataskaitos 1 atitiktį teisės aktų reikalavimams (t. I, b. l. 166).
2014 m. kovo 19 d. raštu Nr. (1.13)A2-618(14) Tarnyba kreipėsi į atsakovę dėl paaiškinimų, susijusių su Ataskaitos 1 rengimu, pateikimo (t. I, b. l. 176–177). 2014 m. balandžio 2 d. Tarnyba gavo pareiškėjos paaiškinimus dėl Ataskaitos 1 rengimo (t. I, b. l. 192 – t. II, b. l. 5).
2014 m. balandžio 2 d. Tarnyba raštu Nr. (1.13)A2-708(14) kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimų, susijusių su Ataskaitos 2 rengimu, pateikimo (t. II, b. l. 6–7). 2014 m. balandžio 22 d. Tarnyba gavo pareiškėjos paaiškinimus dėl Ataskaitos 2 rengimo (t. II, b. l. 10–15).
Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos veiksmus rengiant Ataskaitas bei pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, nustatė, kad pareiškėja nesilaikė turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (t. II, b. l. 24–29) bei 2014 m. birželio 12 d. teikimu kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo (t. II, b. l. 22–23).
Garbės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos drausmės bylą, 2014 m. liepos 15 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. GT-23(14)-S, kuriame konstatavo, kad pareiškėja Ataskaitą 1 parengė nesilaikydama Įstatymo 22 str. 4 d. 13 ir 14 p. bei Metodikos 62.3 ir 62.4 p. reikalavimų, o Ataskaitą 2 – Įstatymo 22 str. 4 d. 6, 13 ir 14 p. bei Metodikos 62.2–62.4 p. reikalavimų, todėl skyrė pareiškėjai drausminę nuobaudą – pastabą (t. I, b. l. 19–25).
Pareiškėja, ginčydama Sprendimą Nr. GT-23 visų pirma teigia, kad nagrinėjant jos drausmės bylą buvo pažeisti nešališkumo, objektyvumo ir teisėtumo principai.
Garbės teismo veiklos principus, darbo organizavimą, sprendimo priėmimą, turto vertintojo drausmės bylos nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai. Nuostatų 3.2 p. nustatyta, kad Garbės teismas savo veikloje turi vadovautis nešališkumo principu, kuris reiškia, kad tas pats asmuo negali būti Garbės teismo nariu ir nagrinėti savo drausmės bylą; Garbės teismo narys negali nagrinėti vertintojo, kuris yra jo artimasis giminaitis, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, drausmės bylos; Garbės teismo narys negali nagrinėti tokio vertintojo drausmės bylos, jeigu Garbės teismo narys pastaruosius 3 metus buvo tos įmonės, kurioje dirba vertintojas, darbuotojas arba dalyvis. Pagal Nuostatų 3.3 p. objektyvumo principas reiškia, kad Garbės teismo narys negali reikšti savo pažiūrų ar išankstinės nuomonės apie vertintojo, kurio drausmės byla bus nagrinėjama, asmenybę, jeigu tai nesusiję su bylos dalyku taip pat reikšti savo pažiūrų ar išankstinės nuomonės apie drausmės bylos baigtį. Teisėtumo principo esmė, vadovaujantis Nuostatų 3.6 p., jog Garbės teismas, nagrinėdamas vertintojo drausmės bylą, vadovaujasi teisės aktais.
Taigi, kaip matyti iš Nuostatuose pateiktų nešališkumo, objektyvumo ir teisėtumo principų apibrėžčių, pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog bendrovės, kuriose dirba du Garbės teismo nariai, rengė to paties, kaip ir pareiškėjos ginčo atveju vertinto turto, vertinimo ataskaitas, nesudaro pagrindo konstatuoti minėtų principų pažeidimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Š. bei K. K. reiškė išankstinę nuomonę apie pareiškėją, drausmės bylos baigtį ar nesivadovavo teisės aktai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja nereiškė nušalinimo minėtiems Garbės teismo nariams jo drausmė bylos nagrinėjimo metu (t. II, b. l. 80–83).
Įstatymo 22 str. 4 d. 6 p. nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta vertinamo turto arba verslo valdymo teisė ir savininkas, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji neginčija, kad Ataskaitoje 2 neteisingai nurodė vertinamo žemės sklypo savininką. Pažymėtina, kad pareiškėja Ataskaitoje 2 žemės sklypo, kurio vertė buvo nustatoma 2008 m. kovo mėnesiu, savininku nurodė UAB „Dextera“, kuri minėto sklypo savininke tapo tik 2009 m, sausio 23 d., tuo tarpu 2008 m. kovo mėn. vertinamo žemės sklypo savininkai buvo fiziniai asmenys (t. II, b. l. 18–21). Pareiškėjos nuomone, netinkamo savininko nurodymas Ataskaitoje 2 yra formalus pažeidimas, taip pat pažymėjo, kad turto vertintojai iš VĮ Registrų centro negauna išrašų su istorija.
Teismas pažymi, kad pagal Įstatymo 15 str. 4 d. 3 p. turto vertintojas privalo profesionaliai atlikti vertinimą. Vertinimo veikla pareiškėjai yra profesinė veikla, todėl vertinimas turi būti atliktas pagal šiai profesinei veiklai taikomus reikalavimus, vertintoja privalo veikti sąžiningai ir protingai, jai taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, todėl tai, kad pareiškėja nepasidomėjo vertinto žemės sklypo savininkais tuo laikotarpiu, kuriam buvo vertinamas turtas, nors minėta aplinkybė gali turėti įtakos turto vertei, negali būti pripažinta profesionaliai atliktu turto vertinimu. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jai nebuvo išduotas VĮ Registrų centro išrašas apie vertinamą turtą su istorija, todėl argumentai, kad vertintojai iš VĮ Registrų centro negauna išrašų su istorija, vertintini kritiškai.
Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. įtvirtinta, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto vertės skaičiavimus. Metodikos 62.4 p. nustatyta, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Be to, pagal Metodiką 62.3 p. turto vertinimo ataskaitoje vertintojas turi nurodyti padarytų šios Metodikos 58.2 p. nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes.
Garbės teismas konstatavo, kad pareiškėja Ataskaitose nepagrindžia, kodėl ir kaip, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, parinkti konkretūs palyginamiesiems objektams taikyti pataisų dydžiai, nepateiktos nuoseklios skaičiavimų sekos, parodančios, kaip nustatyti minėti koeficientai, be to, neaprašytos palyginamųjų objektų savybės, neįvardinta, kokiais požymiais vertinamo turto savybės skiriasi nuo palyginamųjų objektų savybių.
Pareiškėjos nuomone, ji tinkamai pagrindė turto vertės skaičiavimus, o išsamesnius skaičiavimų paaiškinimus pateikė Garbės teismui. Teismas pažymi, jog tai, kad, pareiškėjos manymu, Ataskaitose buvo aiškiai ir suprantamai nurodyta, kodėl taikomos tam tikros pataisos, koeficientų dydžiai, nereiškia, jog pareiškėja nepadarė pažeidimo. LVAT yra nurodęs, kad Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant ir pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seką bei galutinius rezultatus (2014 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014). Taigi, Ataskaitose pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet jis ir objektyviai turi atitikti tikslumo, išsamumo reikalavimus. Pažymėtina, jog Ataskaitoje turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, kad siekiant nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuotas pataisos koeficientas, būtų galima patikrinti duomenis, kurių pagrindu skaičiavimai atlikti. Išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu. Be to, Ataskaitose neįvardinta, kokiais požymiais vertinamo turto savybės skiriasi nuo palyginamųjų objektų savybių, todėl ši aplinkybė tik patvirtina, jog taikomos pataisos, jų dydžiai negali būti laikomi pagrįstais ir aiškiai suprantamais. Teismas taip pat sutinka su atsakovės pozicija, kad Ataskaitose neužtenka nurodyti tik formulių, pagal kurias atliekami turto vertės skaičiavimai, kadangi Įstatymas ir jį detalizuojanti Metodika aiškiai įtvirtina, jog turto vertinimo ataskaitose turi būti nurodomos ne tik taikytos formulės, bet ir atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatus, tuo tarpu minėtų skaičiavimų sekų pareiškėjos Ataskaitose nėra pateikta.
Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo 22 str. aiškiai įtvirtina, kas privalo būti nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Turto vertinimo ataskaita yra skirta užsakovui, o ne Garbės teismui, todėl būtent ataskaitoje, o ne paaiškinimuose Garbės teismui turi būti pateikti Įstatymo 22 str. nurodyti duomenys, todėl šiuo atveju Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. bei Metodikos 62.4 p. ir 62.3 p. pažeidimai nustatyti pagrįstai.
Teismo vertinimu, Garbės teismas pagrįstai konstatavo ir Įstatymo 22 str. 4 d. 14 p. reikalavimo turto vertinimo ataskaitoje nurodyti turto vertės nustatymo dieną pažeidimą, kadangi Ataskaitose turto vertinimo data apibrėžta ne konkrečia diena, o mėnesiu. Nors, pasak pareiškėjos, vertinto turto vertei konkreti mėnesio diena įtakos neturi, tačiau teismas pažymi, kad Įstatymo 22 str. 4 d. 14 p. reikalauja ataskaitose nurodyti turto vertės nustatymo dieną, o ne laikotarpį. Sutiktina su atsakove, kad būtent dienos, o ne tam tikro laikotarpio nurodymo reikalavimas sietinas ir su turto arba verslo rinkos vertės apibrėžtimi, pagal kurią, turto arba verslo rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Įstatymo 2 str. 10 d.). Taigi šio Garbės teismo nustatyto pažeidimo negalima laikyti formaliu.
Pareiškėja taip pat pripažinta pažeidusi Metodikos 62.2 p, pagal kurį ataskaitoje turi būti nurodomos analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Pažymėtina, kad pareiškėja Ataskaitoje 2 komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypą lygino su kitos žemės paskirties žemės sklypais, tačiau nepateikė paaiškinimų, kodėl palyginimui pasirinkto būtent tokį turtą. Kaip matyti iš Metodikos 58 p., taikant lyginamąjį metodą, vertinamas turtas lyginamas su analogišku arba panašiu turtu, todėl kitos paskirties žemės sklypų pasirinkimas palyginimui turėjo būti argumentuotas ir tai turėjo būti padaryta būtent Ataskaitoje 2, o ne Garbės teismui pateiktuose paaiškinimuose.
Įstatyme ir Metodikoje nustatytų reikalavimų laikymasis užtikrina turto vertintojų rengiamų turto vertinimo ataskaitų kokybę ir patikimumą, todėl Garbės teismo nustatyti pareiškėjos padaryti 22 str. 4 d. 6, 13, 14 p. bei Metodikos 62.2–62.4 p. pažeidimai negali būti laikomi formaliais ir nesukeliančiais pareiškėjai atitinkamų pasekmių. Pagal Įstatymo 29 str. 1 d. už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 d. drausminių nuobaudų. Pažymėtina, kad pareiškėja padarė ne vieną Įstatymo ir Metodikos pažeidimą, tačiau pareiškėjai paskirta švelniausia iš galimų skirti nuobaudų – pastaba, todėl, teismo vertinimu, proporcingumo principas nebuvo pažeistas, o tai, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo tiriant pažeidimus, teikė paaiškinimus bei dokumentus, nevilkino bylos nagrinėjimo, nesudaro pagrindo atleisti ją nuo drausminės atsakomybės. Teismas taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl pareiškėjos nurodomi ankstesni Garbės teismo sprendimai teismo nesaisto ir į juos teismas neprivalo atsižvelgti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.