Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-1782-123/2015

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. G. (V. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos BIGBANK AS, veikiančios per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. G., V. G. (V. G.), antstoliui A. S. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine nuosavybe, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria kreditoriaus BIGBANK AS, veikiančios per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, prašymu, nustatyta, kad skolininkei A. G. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. G. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 666 str. 1 d.). Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nesiaiškino, ar skolininkė A. G. turi asmeninio turto, nenustatė, koks turtas yra įgytas kaip sutuoktinių bendroji jungtinės nuosavybė, nes šią pareigą įvykdė antstolis aprašydamas ir areštuodamas bendrąjį turtą 2015-08-05 turto arešto aktu Nr. S1-363795. Turto arešto aktu antstolis įpareigojo skolininką informuoti antstolį, jeigu skolininkas turi pirmesnės eilės turto nei areštuojamas turtas (CPK 664, 665 str.), tačiau tokių duomenų vykdomojoje byloje nėra. Pažymėtina, kad antstolio veiksmai sudarant 2015-08-05 turto arešto aktą nebuvo apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Bendraturčio kreditorius ir išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti ir nustatyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti (CK 4.80 str. 3 d., CPK 667 str. 4 d.).

Pagal CPK 667 straipsnio tvarka paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą bei vieno ir kito asmeninį turtą.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad A. G. ėmė kreditus, kai jos ir V. G. santykiai buvo nutrūkę, todėl kreditas paimtas ne šeimos, o A. G. asmeniniams poreikiams tenkinti, taip pat nurodo, kad apie tai, jog A. G. buvo paėmusi kreditus, V. G. nebuvo žinoma. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Apeliantas nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.