Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-22 · Administracinė byla Nr. I-3294-580/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-22
Bylos Nr.
I-3294-580/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
A. B., V. K., A. K. M., A. P., O. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Vilniaus miesto
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant Lietuvos valstybės atstovui Ramūnui Valatkai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B., V. K., A. K. M., A. P. ir O. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, ir Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. B., V. K., A. K. M., A. P. ir O. R. prašė priteisti iš Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pareiškėjams nesumokėtą atlyginimo dalį už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis: A. B. – 4 133,22 Lt, V. K. – 7 366,50 Lt, A. K. M. – 6 936,02 Lt, A. P. – 2 897,49 Lt, O. R. – 1 571,52 Lt.

Pareiškėjų pirminiame skunde (t. 1, b. l. 1–12) nurodytas reikalavimas dėl teisėjų atlyginimo dalies, nesumokėtos nuo 2009 m. gegužės mėnesio neteisėtai sumažinus teisėjų atlyginimų (pareiginės algos) koeficientus ir nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio neteisėtai sumažinus teisėjų atlyginimų bazinį dydį, priteisimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-04-13 nutartimi išskirtas į atskirą bylą.

Pareiškėjų patikslintame skunde (t. 1, b. l. 124–134) nurodytas reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą į pareiškėjų stažą, suteikiantį teisę gauti Teisėjų atlyginimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, įskaityti pareiškėjų advokatų darbo stažą ir priteisti iš atsakovo nesumokėtą priedą: A. B. nuo 1990-03-11 – 13 727,31 Lt, V. K. nuo 1990-03-11 – 15 497,96 Lt, A. K. M. nuo 1996-11-20 – 10 333,27 Lt, A. P. nuo 1998-01-27 – 7 467,28 Lt, O. R. nuo 1990-03-11 – 15 622,27 Lt, išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-04-22 sprendimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-14 nutartimi nagrinėti iš naujo perduotas reikalavimas priteisti nesumokėtą atlyginimo dalį už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio ir švenčių dienomis. Teismas tokios apimties bylą nagrinėja šioje apimtyje, laikydamas, kad kiti pareiškėjų reikalavimai buvo išspręsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-04-22 sprendimu.

Pareiškėjai paaiškino, kad yra Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjai. A. B. yra Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėja nuo 2005-04-28, V. K. – nuo 2004-04-26, A. K. M. – nuo 2004-06-03, A. P. – nuo 2005-07-20, O. R. – nuo 2002-09-18. Esant dideliam darbo krūviui Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme ir būtinybei eiti teisėjo pareigas savaitgaliais, 2009 m. dirbo viršvalandžius ir švenčių bei poilsio dienomis. Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnis nustato atlyginimą už tokį darbą, tačiau šis teisinis reglamentavimas leidžia teisėjams, dirbusiems viršvalandžius ir poilsio bei švenčių dienomis, iš viso nemokėti už darbą, jei atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui nepakanka lėšų teismui nustatytuose asignavimuose, skirtuose darbo užmokesčiui mokėti. Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teisme teisėjų viršvalandinis darbas ir darbas poilsio bei švenčių dienomis yra traukiamos į apskaitą. Pareiškėjai už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis 2009 m. ir paskesniais metais negavo jokio atlyginimo. Padėtis, kai už faktiškai dirbtą darbą nesumokamas atlyginimas, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsniui, nustatančiam teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, todėl pareiškėjams už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis 2009 m. ir paskesniais metais turi būti sumokėtas atlyginimas. Nesant kitokios teisėtos Teisėjų atlyginimų įstatyme nustatytos užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis tvarkos bei laikantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės prieš įstatymą principo, už tokį teisėjų darbą turi būti sumokėtas atlyginimas, ne mažesnis nei Darbo kodekso 193 straipsnyje ir 194 straipsnio 1 dalyje numatytas darbo užmokestis: už viršvalandinį darbą turi būti sumokėtas 1,5 karto didesnis atlyginimas, o už darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti sumokėtas du kartus didesnis atlyginimas už pareiškėjams faktiškai mokėtą atlyginimą.

Pareiškėjai A. B., V. K., A. K. M., A. P. ir O. R. 2012-10-01 pateikė prašymus nagrinėti administracinę bylą jiems nedalyvaujant (t. 3, b. l. 1).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašė pareiškėjų skundą atmesti. Paaiškino, kad Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnis nustato, jog bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė išmoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininko 2010-02-03 rašte nurodyta, kad sumokėti vienkartines priemokas už 2009 m. dirbtą viršvalandinį darbą ir darbą poilsio ir švenčių dienomis nėra galimybės, kadangi teismui skirti 2009 m. biudžeto asignavimai darbo užmokesčiui, nustatyti 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, yra nepakankami, todėl, vadovaujantis minėtomis Teisėjų atlyginimo įstatymo nuostatomis, tokios išmokos negalimos.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Teisingumo ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Jeigu skundas būtų tenkinamas, prašė nesumokėtas sumas priteisti ne iš valstybės, o iš Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo.

Atsakovas Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Paaiškino, kad teisėjų atlyginimai yra finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų pagal valstybės biudžeto darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas teisėjams atlyginimus, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Teisėjams atlyginimai yra skaičiuojami vadovaujantis 2008-11-06 priimtu Teisėjų atlyginimų įstatymu, kuriuo nustatyta nauja teisėjų atlyginimų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka.

Atsakovas Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012-07-18 pateikė prašymą nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 192).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato 2008-11-06 priimtas ir nuo 2008-11-15 įsigaliojęs Teisėjų atlyginimų įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba.

Teisėjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas), kuriuo reglamentavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos, išmokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta analogiška Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jei šių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui.

Teisėjų taryba 2009-04-24 priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, apskaitą ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką bei įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Šio teisės akto 3 punkte nustatyta, kad švenčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką; 4 punkte nustatyta, kad teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (išskyrus atvejus, kai nagrinėjama byla arba yra būtina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus). Teisėjų taryba 2009-04-24 nutarimo Nr. 13P-71-(7.1.2) 5–6 punktuose išdėstyta ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarka. Teisėjo pagal nustatytą tvarką dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisėjų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale. Teisėjui, atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir švenčių dienomis bei po teismo darbo valandų, žurnale pažymimas jo atvykimo, išvykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti. Informaciją apie darbą po teismo darbo valandų, darbą poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo laiką, taip pat apie atliktus veiksmus žurnale įrašo teisėjas.

Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimu pripažinta, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“ konstituciniam teisinės valstybės principui. Iki šios dienos teisėjų atlyginimo už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas tvarka nebuvo pakeista.

Pareiškėja A. B. paskirta teisėja Prezidento 2005-04-28 dekretu Nr. 277 (t. 1, b. l. 18), V. K. ir O. R. teisėjais paskirti Prezidento 2002-09-18 dekretu Nr. 1895 (t. 1, b. l. 20), A. K. M. teisėja paskirta Prezidento 2004-06-03 įsakymu Nr. 89 (t. 1, b. l. 21), A. P. teisėju paskirtas 2004-01-08 dekretu Nr. 333 (t. 1, b. l. 22).

Atsakovo pateikti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjų budėjimo sekmadieniais ir švenčių dienomis grafikai (t. 2, b. l. 69–73), viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos pažymos (t. 2, b. l. 74–86), teisėjų viršvalandinio darbo laiko, darbo laiko poilsio ir švenčių dienomis ne pagal iš anksto sudarytą grafiką bei darbo laiko švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką apskaitos žiniaraščiai (t. 2, b. l. 90–187) rodo, jog pareiškėjai 2009-2011 m. budėjo pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis bei dirbo viršvalandžius.

Pripažindamas Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį prieštaraujančia Konstitucijai Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Konstitucijos ir įstatymų kyla ir tokios teisėjų funkcijos, kurias vykdydamas teisėjas turi dirbti viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis: antai pagal Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalį nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per keturiasdešimt aštuonias valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas; apklausiant suimtą asmenį Baudžiamojo proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, skiriant suėmimą Baudžiamojo proceso kodekso 124 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka toks asmuo per keturiasdešimt aštuonias valandas turi būti pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris jį apklausia dėl suėmimo pagrįstumo ir priima dėl to atitinkamą sprendimą; pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Iš Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Referendumo įstatymų teismams kyla pareiga kai kuriuos skundus, susijusius su rinkimų ir referendumų teisiniais santykiais, išnagrinėti per keturiasdešimt aštuonias valandas. Kartu Konstitucinis Teismas nurodė, jog Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas užkerta kelią individualizuoti teisėjų vienkartines priemokas pagal jų dirbtus viršvalandžius, darbą poilsio bei švenčių dienomis. Kadangi Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, o Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta būtinybė atlyginti už atliktą darbą, tačiau jokie teisinio reguliavimo pakeitimai nebuvo padaryti, tai teisėjų atlyginimo už darbą ne darbo metu nebuvimas laikytinas teisės spraga, kuri užpildytina pagal įstatymuose nustatytas taisykles. Tokia teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatančia, kad tokiu atveju, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujamasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų įstatyme teisėjų darbo ne nustatytu darbo laiku apmokėjimo klausimas nėra reguliuojamas. Valstybės tarnybos santykius reglamentuojančio Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Darbo kodekso 193 straipsnyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Darbo kodeksas nenustato išskirtinės apmokėjimo už budėjimus tvarkos, todėl vadovaujamasi normomis, kurios nustato darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokėjimo tvarką. Darbo kodekso 194 straipsnyje išskiriami du darbo poilsio ir švenčių dienomis atlyginimo būdai atsižvelgiant į tai, ar asmuo dirbo pagal grafiką, ar ne pagal grafiką. Kadangi pareiškėjai budėjo pagal iš anksto sudarytą grafiką jiems turi būti taikomos Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Pažymėtina, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis kompensavimas kita poilsio diena ar dienos pridėjimas prie kasmetinių atostogų galimas tik tada, kai asmens darbas poilsio ar švenčių dienomis nėra numatytas pagal grafiką (Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, kaip tik šios teisės normos tinkamiausios nesureguliuotam teisėjų viršvalandinio darbo ir darbo poilsio ir švenčių dienomis budėjimo metu atlyginimo teisiniam santykiui, todėl turi būti taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Iš Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-04-04 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja A. B. poilsio ir švenčių dienomis budėjo 24 valandas, pareiškėjas V. K. – 24 valandas, pareiškėja A. K. M. – 40 valandų, pareiškėjas A. P. – 24 valandas, pareiškėjas O. R. – 24 valandas (t. 1, b. l. 161). Darbas poilsio ir švenčių dienomis paskirtas pagal budėjimo sekmadieniais ir švenčių dienomis (t. 2, b. l. 69–73) bei apskaičiuotas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (t. 2, b. l. 90–187). Už apskaičiuotą budėjimų laiką pareiškėjams turi būti atlyginama pagal Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalį mokant ne mažesnį kaip dvigubą darbuotojo darbo užmokestį, nurodytą Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Priteistinos už darbą švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką sumos nustatomos pagal minėtą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pažymą (t. 1, b. l. 161): A. B. – 1594,56 ((8 x 34,68 + 16 x 32,49) x 2) Lt, V. K. – 1 650,72 ((16 x 35,14 + 8 x 32,89) x 2) Lt, A. K. M. – 2 783, 84 (16 x 36,22 + 24 x 33,85) x 2) Lt, A. P. – 1 588 (8 x 33,61 + 16 x 32,82) x 2) Lt, O. R. – 1 614,08 (8 x 35,06 + 16 x 32,91) x 2) Lt.

Darbo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant šio kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato Darbo kodekso 151 straipsnis. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą.

Bet kuriuo atveju Darbo kodekso 150 bei 151 straipsniuose nurodoma, kad viršvalandiniai darbai yra galimi tik esant darbdavio, kurio funkcijas šiuo atveju kaip darbo administratorius atliktų teismo pirmininkas, sprendimui paskirti dirbti viršvalandinius darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-07-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011 pažymėta, kad viršvalandiniai darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galimai ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos apmokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą.

Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarime yra įvardytos situacijos, kurioms susiklosčius galima laikyti, jog teisėjas pagal įstatymus turi skubiai atliktinų darbų, dėl to gali privalėti dirbti viršvalandžius, – tai teisėjui pavestų funkcijų, kurioms atlikti įstatymais nustatytas trumpas terminas, vykdymas. Konstitucinis Teismas išskyrė, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų negalima traktuoti kaip teisėjo darbo vykdant funkcijas, kurios turėtų būti atliekamos darbo dienomis įprastiniu teisėjo darbo laiku, apmokėjimo tvarkai reguliuoti skirtų teisės normų. Pareiškėjų pateikiamuose viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos pažymose (t. 2, b. l. 74–88) viršvalandinio darbo metu atlikti darbai (sprendimų ir nutarties rašymas) yra įprastinis teisėjo darbas. Kai kuriose viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos pažymose yra teismo pirmininko suderinimo viza (2010-10-01, 2010-10-29, 2010-11-06, 2010-11-29, 2010-02-25, 2010-04-29, 2010-05-28, 2010-06-29). Šiomis pažymomis suderintas pareiškėjos A. B. darbo pareigų atlikimas – 31 valanda, pareiškėjo V. K. – 30 valandų. Kitų pareiškėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos pažymų, kuriose būtų teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens suderinimo viza, nepateikta, nors Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012-05-25 raštu buvo prašytas pateikti visus duomenis apie pareiškėjų dirbant viršvalandžius atliktas funkcijas ir priežastis. Iš to daroma išvada, kad daugiau viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos pažymų nebuvo sudaryta ir darbdavio pritarimo dirbti viršvalandžius negauta. Darbo kodekso 150, 151 straipsnių nuostatose pažymima, kad vien tik darbuotojo prašymo ar sutikimo nepakanka, viršvalandiniai darbai turi būti organizuojami, t. y. dėl jų vykdymo turi būti priimamas darbdavio sprendimas. Bylos medžiaga rodo, jog Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininkas nepriėmė sprendimų dėl viršvalandinio darbo vykdymo. Teismo pirmininko viza viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos pažymose nelaikoma viršvalandžių atlikimą organizuojančiu veiksmu, nes nenustatytas faktinis viršvalandinio darbo organizavimo poreikis, kuris atitiktų Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarime įvardytas situacijas. Kaip matyti iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių, retas teisėjas dirbo viršvalandžius arba papildomo darbo neįtraukė į apskaitą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininko 2009-03-06 įsakymo Nr. V-43 nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 87–88). Kad pareiškėjams A. B. ar V. K. būtų nustatytas didesnis darbo krūvis nei kitiems teismo teisėjams, nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Teisėjų tarybos 2009-04-24 nutarimas Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo skirtas reglamentuoti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitą dėl vienkartinės priemokos, nustatytos Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, apskaičiavimo ir išmokėjimo, t. y. nustatė konkrečios teisės normos taikymo sąlygas, o ne apmokėjimą už viršvalandžius pagal Darbo kodekso nuostatas. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai neturi teisės į apmokėjimą už viršvalandinį darbą.

Vertindamas, ar šioje byloje atsakovas yra tinkamas, teismas atsižvelgia į tai, kad atlyginimo dalis pareiškėjoms nebuvo mokama dėl tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo. Teismo biudžetas darbo užmokesčiui sumokėti sudaromas pagal galiojančiais teisės aktais nustatytą atlyginimų dydį. Todėl teismas vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi laikosi savo faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje, priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-187/2007, suformuluotos praktikos, kad teisėjams neišmokėtų atlyginimų bylose ginčo materialinių teisinių santykių subjektas yra valstybė – Lietuvos Respublika („Teismų praktika“ Nr. 27) ir tuo remdamasis neišmokėtą atlyginimą priteisia iš Lietuvos valstybės.

Konstitucinis Teismas 2011-10-25 nutarime, kuris buvo priimtas išaiškinant šį Konstitucinio Teismo įstatymo straipsnį, buvo nurodyta, kad tai, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiūriu sprendimas dar nėra įvykdytas arba jau yra įvykdytas, kiekvienu konkrečiu atveju nustato jurisdikcinės ir kitos teisę taikančios institucijos, taikydamos atitinkamas su sprendimo vykdymu susijusius santykius reglamentuojančias įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas.

Teismų praktika aiškinant minėtą situaciją pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje „Administracinių teismų praktikoje“ Nr. 5, 2004 m. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“. Be to, šioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintiems įstatymams taikyti reikšminga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis“. Ta pati teismo pozicija išdėstyta 2009-09-07 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį sprendimo įvykdymu reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Dėl šios priežasties teismas laikė negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį. Vėliau ši praktika buvo pakartota daugumoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, susijusių su pareigūnų teise į darbo užmokesčio nepriemoką, paduotų dėl Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo.

Remiantis anksčiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo sprendimai dėl darbo užmokesčio mokėjimo yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginčą teismas turi taikyti sprendimo priėmimo metu galiojančius įstatymus, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalį, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, A. B. 1 594,56 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt keturis litus ir penkiasdešimt šešis centus), V. K. – 1 650,72 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt litų ir septyniasdešimt du centus), A. K. M. – 2 783,84 Lt (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus ir aštuoniasdešimt keturis centus), A. P. – 1 588 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus), O. R. – 1 614,08 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiolika litų ir aštuonis centus).

Kitoje dalyje ir kito atsakovo atžvilgiu skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė