Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant prokurorei A. P., nukentėjusiajai ir nukentėjusiosios G. T. įstatyminei atstovei J. T., nukentėjusiosios G. T. atstovui advokatui A. J., kaltinamojo gynėjui advokatui V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1949-10-26 Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-05-24 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 7 p. 3 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant vienerius metus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, administracine tvarka baustas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje, 152 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis tvirkino mažametę, o būtent: kad laikotarpiu kai G. T., gim. 1996-01-05, buvo 12-14 metų amžiaus nuo 2007 m. iki 2010-01-04 kol G. T. suėjo 14 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku savo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), užkišęs rankas po rūbais ir glostydamas mažametės G. T., gim. 1996-01-05, nuogą kūną, rankas, šlaunis, krūtis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų kiekį, tvirkino mažametę G. T..

Be to, jis kaltinamas tuo, kad jis seksualiai priekabiavo, o būtent: nuo 2010 m. sausio 6 d. iki 2011 m. birželio 10 d., 07.00 val., gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametės G. T., gim. 1996-01-05, senelis, priekabiavo prie nepilnametės G. T., gim. 1996-01-05, siekdamas seksualinio pasitenkinimo atlikdamas vulgarius veiksmus: užgauliai, nukentėjusiajai G. T. nepageidaujant, sukeldamas jai emocinę įtampą, bučiavo ir užkišęs rankas po rūbais ir glostė nepilnametės G. T., gim. 1996-01-05, nuogą kūną, rankas, šlaunis, krūtis.

Kaltinamasis P. D. savo kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nepripažino ir purodė, kad 1972 m. su žmona susituokė Joniškyje, užaugino dvi dukras. 1994 m. išsituokė. Santuokos metu su žmona buvo įsigiję dviejų kambarių butą. Po ištuokos jis pasiliko gyventi tame bute. Vėliau, pardavę butą, Joniškyje įsigijo nedidelį namelį su 7 arų žemės sklypu. Jame pragyveno 10 metų. 2007 m. dukra J. T. jį įkalbėjo parduoti namą ir persikelti gyventi pas ją į Pikelius, Mažeikių rajone. Tada duktė pardavė jo namelį Joniškyje. Nuo 2007 m. iki 2011-06-27 jis gyveno dukros J. T. šeimoje Pikelių k., Mažeikių r. Iš pradžių jis gyveno lauko virtuvėje, kuri yra ūkiniame pastate. Vėliau persikėlė į gyvenamąjį namą, gyveno salione. Dukros šeimoje auga keturi vaikai, trys mergaitės ir berniukas. Ne vieno iš anūkų jis neskriaudė, kai gaudavo pinigų, duodavo vaikams, saldainių nupirkdavo. Vyriausiajam anūkui Rokui, kuris studijuoja, duodavo po 100 Lt ir daugiau pragyvenimui. Gretei irgi duodavo pinigų, ji už tai pabučiuodavo į skruostą ir jis jai pabučiuodavo į kaktą, paglostydavo. Su mažosiomis dukros mergaitėmis jis bendraudavo daugiau, važiuodavo dviračiu į parduotuvę ledų pirkti. Augustė daugiau bendraudavo su kaimynės mergaitėm, o Justė visą laiką būdavo su juo. Dukra neprieštaraudavo tam, kad jis būtų su vaikais, rūpintųsi jais, jokių priekaištų niekada neišsakydavo. Anūkė Gretė gyvena atskirame kambaryje. Iš saliono, einant link jos kambario, reikia praeiti virtuvę. Pas Gretę į kambarį naktimis jis niekuomet neužeidavo, diena kartais užeidavo, nes jos kambaryje sudėtos jo skutimosi priemonės, ten veidrodis yra. Kai jis atsikraustė į dukros namą gyventi, Gretės kambario durys nebuvo rakinamos, vėliau žentas į duris iš vidaus kabliuką įdėjo. Kabliukas anūkės duryse atsirado ne iš karto, kai jis atsikraustė į salioną gyventi, gal tik po metų. Jis klausė žento, kodėl jis įdėjo tą kabliuką, šis sakė, kad Gretė bijo, kad pas ją niekas neįeitų. Gretė apibūdinti gali taip pat tik iš geros pusės. Ji mažiau su juo bendraudavo, nei kitos anūkes. Jokio iš jo pusės priekabiavimo tikrai nebuvo, niekuomet nebučiavo Gretės krūtų, į lūpas nėra bučiavęs jos, nekišo rankų po jos drabužiais, kaip ji sako. Niekuomet jis, atidaręs jos kambario duris, nėra žiūrėjęs ką ji daro. Kai jis atsikraustė pas dukrą gyventi, Gretei buvo apie 11-12 metų. Ji jau tada draugavo su berniukais klasiokais, jie ateidavo pas ją, bendraudavo. Pas ją ateidavo kokie keturi-penki berniukai, su motociklais atvažiuodavo, kiti su dviračiais. Jo santykiai su anūkė Grete nuo 2007 m. iki 2010 m. buvo geri. Dukra su Grete dažnai susipykdavo, Gretė puldavo į depresiją, bėgdavo iš namų. Gretė turėjo psichologinių problemų, ji buvo ne kartą gydoma dėl to ligoninėje. Iki 2011 metų birželio mėnesio jam jokių priekaištų dėl netinkamo elgesio su anūke nebuvo išsakyta. 2011 metų birželio 10 d. jis su pažįstamais A. G. ir A. Ž. išvažiavo apie 5 val., gal po 5 val. buvo 10 min. Buvo, dviračiais į žvejybą. Kai jis grįžo iš žvejybos apie 13 val., tai mažoji mergaitė buvo apačioje, o kita mergaitė buvo antrame aukšte. Gretė buvo savo kambaryje apačioje. Grįžęs iš žvejybos jis neužėjo pas Gretę. Parvažiuodamas Pikeliuose parduotuvėje jis nusipirko alaus butelį. Parėjęs į namus, alų įsinešė į saliuoną, išgėrė 2-3 stiklines alaus ir nuėjo miegoti. Begulint, apie 14-15 val. atvažiavo policijos pareigūnai. Jam policijos pareigūnai sakė, kad veža išblaivinti. Tik policijos komisariate jis sužinojo, kad Gretė pasiskundė tėvams, kad jis prie jos priekabiavo, jie paskambino policijai ir policijos pareigūnai atvažiavo jo išsivežti. Jis mano, kad procesas dėl priekabiavimo buvo inicijuotas, nes tapo dukros šeimai nereikalingas. Ši byla sufabrikuota, kad jo nebūtų, nes pinigų nebėra. Jis savo santaupas dukrai atidavė iš karto, kai išsikraustė iš Joniškio. Dukros šeima, gavusi už parduotą jo namelį Joniškyje pinigų, pirko vieną, antrą automobilį, autobusiuką, kol pinigus ištaškė. Kai neliko pinigų ir senelis tapo nereikalingas. Jis šiandien nė cento neturi. Kai reikia registruotis pataisos inspekcijoje, iš Pikelių į Mažeikius eina 25 km pėsčiomis arba atvyksta dviračiu. Jo įsitikimu anūkė Gretė duoda tokius parodymus prieš mane dėl motinos įtakos.

Nukentėjusioji ir nukentėjusiosios G. T. atstovė pagal įstatymą J. T. parodė, kad 2011 m. birželio 10 d. 6 val. 30 min. ji su vyru išvažiavo iš savo sodybos Pikelių k. Jie vyko į Kėdainius parsivežti sūnaus, kuris baigė mokslo metus ir turėjo išsikraustyti iš nuomojamo buto. Namuose paliko miegantis tėvas P. D. ir dukros Gretė bei jauniausioji, gimusi 2006-12-15. Dukrą, gimusią 2004-03-25, kadangi sirgo vėjaraupiais, miegančią išsivežė, vyras išnešė ant rankų į mašiną. Važiuojant netoli Ventos miestelio, apie 7 val. paskambino dukra Gretė ir verkdama pranešė, kad ją miegančią pradėjo senelis glostyti ir pažadino ją iš miego. Sakė, kad senelis prispaudė ją, pabučiavo į kaklą, per šlaunį perbraukė, už liemenėlės užkišo ranką. Buvo tokia mintis kilusi apsisukti ir grįžti namo, bet reikėjo sūnų parsivežti, nors yra Kėdainiuose giminaičių, tai būtų sūnų priglaudę vienai nakčiai. Nusprendė tęsti kelionę, nes jų grįžimas nieko nebūtų pakeitęs. Ji telefonu liepė mergaitėms eiti į viršų. Vėliau, gal 9.00 val., dukra skambino ir sakė, kad senelis kažkur išvažiavo. Senelio nebuvo iki 13-13.30 val., tada dukra vėl paskambino ir pasakė, kad yra grįžęs senelis. Ji sakė, kad su sese Juste yra antrame aukšte, žiūri televizorių. Į namus jie grįžo apie 16.30 val., nes 15.45 val. užvažiavo Mažeikiuose į policijos komisariatą parašyti pareiškimą, nes ji negalėjo nesureaguoti į dukters nusiskundimą. Dar būnant kelionėje, ji paskambino įgaliotiniui ir nepilnamečių reikalų inspektorei Nacienei. Ši pasakė, kad reikia važiuoti rašyti pareiškimą. Į sodybą grįžo jau su policijos pareigūnų ekipažu. Namuose buvo Gretė, Justė ir senelis miegojo. Gretę pasiėmė ir vežė į policijos komisariatą, kad ją apklaustų. Ji dalyvavo jos apklausoje, dukra tą patį pasakojo, ką ir telefonu jai pasakojo, kad senelis įėjo į jos kambarį, glostė ją ir pabučiavo. Kabliuką dukra paprašė įdėti į jos kambarį todėl, kad jai nepatikdavo, kad naktį įeidavo senelis pas ją į kambarį pažiūrėti ar ji miega ir jai plaukus paglostydavo. Ir kai iš vakaro jis būdavo alaus gėręs, tai eidavo iš jo kvapas, ir dukra pabusdavo, o po to jai sunku būdavo užmigti. Dukra sakė, kad jai nepatinka, kad senelis prie jos eina, glosto plaukus, pučia tą smarvę iš burnos, kitą kartą per užpakalį praeinančiai švelniai uždaužia. Nepatiko jai tai, yra toks mergaitės tipas, kad nepatinka tokie dalykai. Su seneliu anksčiau dukra, kai pareidavo iš mokyklos, pasisveikindavo, jeigu paklausdavo ką nors, tai atsakydavo, paslapčių vienas kitam nesakydavo. Nepasakytų, kad Gretės santykiai su seneliu buvo artimi. Mažosios dukros santykiai su seneliu labai artimi, o Gretės ne. Gal tie santykiai tarp Gretės ir senelio nebuvo tokie šilti dėl to, kad ji matė, kad jos tėvo tas senelis nemėgsta, nemyli. Vaikai labai myli tėtį. Aplamai Gretė jos tėvų kaip senelių niekuomet nenorėjo, nei atostogauti pas juos nenorėjo, nei vasaroti, ji artimesnė buvo su vyro tėvais. Gretė anksčiau nėra sakiusi, kad prie jos jau lįsdavo senelis. Gal iš pradžių nedrįso, gal bijojo, gal nepasitikėjo ja, gal galvojo, kad ji nepatikės. Bet ji anksčiau nesakė, kad ją glostydavo, ar ką nors panašaus darydavo. Sakydavo, kad kai darosi pedikiūrą su šortais, tai praeidamas senelis pasižiūri. Dukra Gretė yra bandžiusi žudytis, buvo stiklu ranką persirėžusi. Pirmi tie tokie suicidiniai bandymai buvo, nes ji yra uždaresnis vaikas, nėra linkusi atvirauti, ir tas pirmasis kartas buvo jai labai skausmingas, kai vyro nelaimė buvo, nes jis buvo labai smarkiai sumuštas, tada vyresnieji vaikai skausmingai sureagavo. Paskui Gretei keitėsi mokykla, buvę klasiokai ir visa kaimo mokyklos bendruomenė palaikė ją išdavikę, kad ji išėjo mokytis į miestą. Du kartus dukra buvo išgėrusi vaistus, bandė nuodytis. Paskutinį bandymą žudytis ji sieja su tais senelio veiksmais. Ankstesnių dukros suicidinių bandymų nesieja su tuo įvykiu. Su tėvu po to įvykio ji nekalbėjo, nebandė aiškintis. Tėvas blaivas retai būdavo namuose, tai pas kokius ūkininkus ar dar kažkur išėjęs, o kai su girtu pradedi šnekėtis, tai tik rėkia. Jo visa kalba tik pakeltu tonu. Ji netiki, kad duktė apkalba senelį, nėra jai jokio reikalo tai daryti. Niekas nesiekė juo atsikratyti, tegul jis elgiasi taip, kaip elgiasi dabar, kada išvažiavo, kad jie nekontaktuoja, kad mergaitė su juo nekontaktuoja, visiems yra ramu. Jeigu jis būtų gražiai gyvenęs, nebūtų konfliktavęs su vyru, tai būtų galėjęs gyventi su jais. Vyrui po traumos reikalinga ramybė, o su tėvu pastoviai turėjo kivirčytis. Ji pati vaikystėje yra kažką panašaus iš tėvo patyrusi, ir krūtis paliesdavo, ir per tą užpakalį uždauždavo švelniai. Kai pasikvietė pas save tėvą gyventi, ji negalvojo, kad jis gali taip su anūke pasielgti. Anksčiau dukra rašė dienoraštį, bet kažkas jį atrado, perskaitė, tai dabar neberašo. Dabar ji rašo noveles, yra ta jos spauda publikuojama gimnazijoje, rajoninėje spaudoje. Dukros psichiką neigiamai paveikė šitie įvykiai. Jinai labai išgyvena, su ja lankosi pas gydytojus, ji vartoja antidepresantus. Ir anksčiau vartojo dukra tokius vaistus. Buvo padaryta žala vaikui tokiu kaltinamojo elgesiu, ji patyrė ir neturtinę žalą. Ji atsisako savo pareikšto civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos, bet prašo patenkinti nepilnametės dukters interesais pareikštą prokuroro civilinį ieškinį ir priteisti dukrai 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas A. T. parodė, kad jo santykiai su uošviu labai prasti visą laiką. O nuo to laiko, kai pardavė jo pusę namo, bendrauti su juo iš viso labai sunku. Jie su žmona ryžosi uošvį priimti pas save gyventi todėl, kad jis buvo papuolęs į bėdą. Jis telefonu sakydavo, kad jam Joniškyje nusibodo, prašė pasiimti jį į kaimą. Apie dukros Gretės ir senelio santykius nelabai ką gali pasakyti, nebuvo jie šilti. Senelis pinigų dukrai gal ir duodavo, bet daugiau kažkokio rūpinimosi ja iš jo pusės nebuvo. Uošvis jau gyveno jų namuose, kai dukra prašė įdėti kablį į jos kambario duris, sakė: „Senelis ateina ir naktį glosto galvą, pučia alaus smarvę, aš atsibundu ir negaliu užmigti“. Ir jis įdėjo tą kablį į jos kambario duris. Šiaip dukra nelabai jau atviravo, ji yra gan uždaro būdo. 2011-06-10 iš ryto išvažiavo su žmona į Kėdainius. Ryte jis ėjo prie veidrodžio į dukros kambarį, nusiskutęs barzdą, išėjo ir paliko dukros kambario durys atrakintas. Žadėjo žadinti dukrą, kad užkabintų tą kablį, bet pagalvojo, kad geriau jos nežadins. Kartu su savimi vežėsi sergančią vėjaraupiais dukrą, o mažoji taip pat liko namuose. Kai jie išvažiavo, senelis knarkė, alaus pūslę prie lovos pasidėjęs, dukra irgi miegojo. Nuvažiavo iki Ventos, maždaug po pusvalandžio žmona pasakė, kad skambina verkdama dukra Gretė ir sako, kad senelis pristoja, neleidžia rengtis, glosto, dar kažką daro. Girdėjo, kad dukra šaukė verkdama, pats su ja nešnekėjo. Jie su žmona sprendė ar važiuoti atgal, bet nusprendė toliau važiuoti, nes sūnui baigėsi mokslai, jis laukė daiktus susidėjęs, ruošėsi važiuoti namo. Žmona liepė dukrai eiti į antrą aukštą, užsirakinti ir laukti jų sugrįžtant. Neužilgo jie perskambino dukrai, tada nebebuvo jau senelio namuose. Dukra anksčiau, dar prieš kabliuko į duris įdėjimą, yra sakiusi, kad senelis ateina naktį ir glosto galvą, jai nepatinka tai. Prieš įdedant į duris kabliuką dukra sakė, kad negali užmigti, neišsimiega. Jo manymu, dukra meluoti neturi jokio pagrindo. Lygtai, kai grįžo iš Kėdainių, dukra pasakojo, jog senelis neleido jai apsirengti, po kambarį gainiojosi. Jie, važiuodami, skambino įgaliotiniui ir jis patarė važiuoti į policiją rašyti pareiškimą. Jie grįžę, į Pikelius net neužvažiavę, važiavo į Mažeikius į policiją rašyti pareiškimą. Konkrečiai negali pasakyti, kieno iniciatyva važiavo į policijos komisariatą, pareiškimą rašė, gal žmonos daugiau. Iki 2011-06-10 viskas buvo normaliai santykiuose tarp Gretės ir uošvio, jų normalūs santykiai buvo ir pagrindo senelį kaltinti tokiomis nesąmonėmis Gretei tikrai nebuvo. Iki tol nebuvo nieko panašaus, nebuvo ji ką nors apie senelį blogo sakiusi, išskyrus tai, kad galvą naktį glosto. Jam net iš karto pasirodė, kad uošvis tai daro specialiai, kad jam įkąsti, kad specialiai tokį dalyką padarė, kad juos su žmona panervuoti. Gretė sakė, kad senelis buvo labai nustebęs, kai ji pasakė, kad paskambino mamai pasiskųsti ir pasakė, kad niekas nepatikės ja. Uošvis labai sutaria su mažiausiąja jų dukra Juste, ta mažoji pas jį lipa visą laiką į glėbį, vidurinės dukros Augustės jis nemyli. Jis su anūku Roku normaliai sutarė visą laiką. Iki tol visų jų santykiai buvo geri, tai ko tai Gretei apkalbėti jį. Su R. D. Gretė nesutardavo nuo pat mažens, nes pati R. D. išskirdavo Roką, ji mylėdavo tik jį vieną, o ji matydama, kad jos nemyli, tai net nevažiuodavo pas ją į svečius. Dukra nenorėjo net būti namuose, kai buvo atvažiavusi močiutė. Šeimos materialinė padėtis dabar yra bloga, nes jis vienas dirba, sūnus mokosi aukštojoje mokykloje, dukra – gimnazistė. Visos jo baudos yra išieškomos per antstolius iš jo darbo užmokesčio, 70 % išskaičiuoja iš atlyginimo. Sutuoktinė dabar vairuotojo pažymėjimo neturi, iš jos atimtos teises, bauda buvo paskirta, bet kadangi ji niekur nedirba, bauda nėra sumokėta. Paskola už sodybą dar yra neišmokėta, yra praleisti terminai paskolos sumokėjimo. Žmonai reikėjo parduoti senelio namą Joniškyje dėl to, kad senelis buvo prisidirbęs, reikėjo padengti vieną skolą, kad jam neiškeltų bylos. Nuo to laiko, kai jis atvažiavo pas juos gyventi, kiekvieną dieną kokią nors kiaulystę iškrėsdavo. Duktė žinojo apie visus jo nesutarimus su uošviu. Net pamąstymai būdavo tokie, kad nupirkti jam Pikeliuose už 2000-5000 Lt kokį gyvenamą plotą, kad galėtų vienas pats gyventi. Bet nenupirkdavo, nes pinigų nelikdavo.

Liudytoja R. D. parodė, kad kai ji pamatė buvusiam sutuoktiniui P. D. įteiktą kaltinamąjį aktą, paskambino dukrai Jurgitai bandė išsiaiškinti kas atsitiko. Ji su vyru išgyveno kartu virš 20 metų ir nieko panašaus jo elgesyje net nepastebėjo. Jis buvo griežtas savo vaikams, gal Jurgitai kitą kartą būdavo ir per griežtas, o mažoji dukra nenusileisdavo tėvui. Ji tikrai nematė, kad vyras netinkamai su dukromis elgtųsi, gal prieidavo kitą kartą ir pabučiuodavo, kaip dabar tą anūkę Gretę. Bet tai yra kaip ir senelio meilės parodymas ar kas, bet kodėl jie traktuoja tai kitaip, jai nesuprantama. Ji netiki, kad jis galėjo priekabiauti prie anūkės. Kai ji atvažiuodavo pas dukra į svečius, tai Gretė ir su ja beveik nebendraudavo, toks matyti jos charakteris. Su dukra anksčiau, iki žentas buvo sunkiai sužeistas, santykiai buvo geri, kol galėjo dukrai padėti, padėjo materialiai. Kai ji neteko darbo ir nebegalėjo jiems padėti, santykiai pradėjo vėsti. Ji mano, kad visa ši istorija dėl to, kad išsivežė senelį iš Joniškio, pardavę jo namą, pasiėmė jo pinigus, kol tie pinigai buvo, jis buvo geras, problemos nebuvo, kai pinigai pasibaigė, kažkaip reikėjo žmogaus atsikratyti, nes jis jau yra nebereikalingas. Ji visą tai būtent taip suvokia. Dukros šeima gyvena ne pagal pajamas, jų išlaidos yra didesnės už pajamas. Gretė yra uždaresnė, mažosios mergaitės – jos dar mažos, jos kitokios. Kai Gretė gulėjo Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje, gal jai tada 12 metų buvo, ji, nuvažiavusi jos lankyti, klausė, kodėl ji taip pasielgė, kas jai atsitiko. Gretė pasakė, kad tai nelaiminga pirmoji meilė. Ji tiki, kad Gretė galėjo ir išsigalvoti, kad senelis prie jos priekabiauja. Kažkaip keistai sutapo ir tai, kad ji pradėjo skųstis tada, kada nebeliko parduoto senelio namo pinigų. Ji pakankamai nuovoki mergaitė, pati kūria ir tikrai nepaaiškinama, kad per eilę metų ne karto neatėjo ir nepasakė tėvams, kad senelis buvo atėjęs ir glamonėjo, glostė, ją, kitaip prie jos kabinėjasi.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2011 m. birželio 9 d. iš vakaro susitarė su P. D. ir A. Ž. kitą rytą važiuoti į žvejybą. Susitiko 5 val. ryto jo kieme ir trise dviračiais išvažiavo link tvenkinio, kuris yra 3 km už Pikelių. P. D. atvažiavo pas jį dviračiu. Žvejojo iki 12.30 val. 13.00 val. išsiskyrė, jis su A. Ž. išvažiavo namo, o P. D. pasiliko Pikeliuose prie parduotuvės. Žvejyboje alkoholinių gėrimų nevartojo. Jis žvejybos dienos datą įsidėmėjo todėl, kad tas buvo prieš Antanų vardo dieną, kuri yra birželio 13 d., birželio 12 d. yra išvakarės ir jam reikėjo prigaudyt žuvies, nes į Latviją važiavo. Jis žvejojo ir kitą dieną, t. y. birželio 11 dieną. P. D. myli savo anūkes, mažąsias mergaites dviračiu pastoviai su savimi vežiodavo, pripirkdavo joms saldainių, rūpindavosi jomis. Jis pasakodavo, kad anūkui, kuris yra Kėdainiuose, duoda pinigų.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad 2011 m. birželio 9 d. iš vakaro, jis su A. G. susitarė, kad važiuos iš ryto 5 val. žvejoti. Algis sakė, kad ir Petras važiuos. Iš ryto trise išvažiavo žvejoti. Jie žvejojo maždaug 10-15 m atstumu vienas nuo kito. Buvo susitarę apie 12-13 val. važiuoti į namus. Matė vienas kitą, kai žvejojo. Kartais prieidavo vienas prie kito paklausti, kaip sekasi žvejyba. Algis daugiausia pagavo žuvies, nes jis keliom meškerėm žvejojo. Grįžo į Pikelius apie 12.30-13 val. Kai grįžo į mestelį, P. D. pasakė, kad sustos prie parduotuvės, o jis su Algiu išvažiavo į namus.

Liudytoja O. V. parodė, jog apie kaltinimus tėvui ji žino iš savo mamos pasakojimo. Su seserimi J. T. santykiai yra atšalę ir nutrūkę, jos nebendrauja paskutinius du metus ir bendravimas nutrūko dėl sesers melagysčių. Mama skambindavo, kažkiek bendraudavo su seserimi, su tėčiu, kuris gyveno pas seserį, todėl apie sesers gyvenimą ji sužinodavo iš mamos. Pagal ja, visa ši istorija dėl priekabiavimo ir motyvas yra pinigai, kuriuos sesuo pasiėmė, kai tėtis pardavė namą Joniškyje, kurį buvo įgijęs skyrybų metu su mama. Ir kai jie pardavė bendrą būstą, pinigus padalinę, vieną būstą nusipirko mama, kitą būstą nusipirko tėvas. Būstas, kuris priklausė motinai, taip buvo sutarę, kad atiteks jai, o būstas, kurį buvo nusipirkęs tėvas, atiteks seseriai. Tėvas, pardavęs namą, atidavė seseriai pinigus, sesuo juos pasiėmė. Ji tada dar bendraudavo su seserim ir tada dar jai sakė, kad tėtis išgeria ir turi gana ūmų charakterį, ir jis nejaučia kad reikia keistis, kažkiek save suvaldyti, truputį kitaip gyventi, jis suaugęs žmogus ir reikia palikti jį ramybėje. Bet sesuo taip norėjo tų pinigų, nes pas juos visą laiką viskas yra su skolom. Atsikrausčius tėvui pas seserį, gavosi nuolatiniai konfliktai, kurie privedė iki vieno sprendimo, norint jo atsikratyti. Pinigų jie jam atiduoti nebeturėjo iš kur dėl to, kad jie buvo labai greitai išleisti. Buvo nupirkta viena mašina, ta mašina buvo nupirkta nesėkmingai, ji sugedo, kita mašina nupirkta pigesnė. Visi tie nuolatiniai nesutarimai su tėvu privedė iki šios bylos. Tik Jurga nepagalvojo, kad įtraukdama Gretę į visą šitą istoriją, žaloja dukrą. Gretė ją jau terorizuoja, nes sūnėnas Rokas, sesers Jurgos vyresnis sūnus, kuris atvažiuoja pas močiutę į Joniškį, paskutinį kartą pasakojo, kad Jurga jau nebegali Gretei nieko atsakyti dėl to, kad Gretė gali jai pagrasinti ir pasakyti, kad gali iššokti per balkoną, kad nueis nusižudys. Gretė naudojasi socialiniu tinklalapiu facebook, nuotraukose matyti, kad ji stovi su „Fizzu“, su cigarete. Ji visiškai neatrodo nuskriausta. Yra nuotraukų arba jos kūryba apie žolės rūkymą, kad niekada neišduos tas apdujimas. Rokas net sakė, kad ir šio proceso metu ji su savo neaiškia kompanija, dėl ko netgi jos brolis su ja susipyko, vakare trainiojosi po Mažeikius. Joniškyje tėvas vienas pats gyveno mieste, miesto centre. Ji turi 3 vaikus, jos dukra, kaip ir Gretė, atvažiuodavo pas senelį, ji augo su močiute su seneliu, kol jis gyveno Joniškyje, kol jis nebuvo išsikraustęs. Ten aplinkui žmonės, jis visą laiką vienas. Jeigu jis būtų linkęs į pedofiliją arba tvirkinimus, jis galėjo vestis pas save į namelį, jis ten gyveno vienas pats, vaikai eina iš mokyklų į miestą, visur. Ji niekuomet nėra girdėjusi iš Jurgitos, kad tėvas ją tvirkino, nieko panašaus ji net įtarti negalėjo, nors augo kartu vienoje šeimoje. Jeigu ji vaikystėje buvo tvirkinta tėvo, buvo jo priespaudoje, tai kaip ji palikdavo savo dvi mažas mergaites jo globai. Vienai mergaitei dabar bus 9 metai, kitai mergaitei yra 6 metukai, ir jam palikdavo du mažus vaikus. Juk būdavo, kad žiemą išvažiuoja, pati būna Mažeikiuose bute. Ir su šautuvu buvo analogiška istorija. Tėtis išėjo ir nušovė gyvulį, kuris ganėsi miške. Jis parnešė, išdorojo mėsą ir jie visi valgė: sesers vaikai valgė, ji valgė, visi valgė, džiaugėsi tuo, kas sumedžiota. Bet kai jie norėjo tėvo atsikratyti ir tada išskundė, kad jis turi tą šautuvą. Tik jo nepasodino į kalėjimą. Nepasodino už tą, pabandė sukurti naują bylą, reikia tokios rimtesnės, kad dabar jau tikrai būtų garantuota. Kai Gretė gulėjo psichiatriniame skyriuje Šiauliuose vaikų ligoninėje, pasakojo, kad ji turėjo pirmą meilę nelaimingą ir ji labai liūdi, jai dėl to tokia depresija. Tada Gretei buvo gal 14 metų, visi buvo baisiausiai nustebę, kad vaikui taip jau blogai, tokios depresijos vaikui. Gretė gabi mergaitė, kūrybinga. Ji nesimokydama greitai išmoksta, turi gerą, lakią fantaziją rašinėliams, straipsniams. Kai ji buvo mažesnis vaikas, ji kaime rašydavo į vietinį laikraštį, ji yra labai geros fantazijos, gerąją ta žodžio prasme, Gretė yra tikrai geros, lakios fantazijos. Facebooke yra tokie eilėraščiai, braižas toks su mistika, su kažkokia mirtim, su išdavyste, su gotika, su kančia, su kažkokia drama. Pagal jos kūryba matosi, kad ji pakankamai atvira, todėl labai keista, kad ji keli metus tylėjo apie tėvo ištvirkavimus, niekam nesiskundė jo netinkamu elgesiu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta G. T. parodė, kad nuo 2007 m. kartu su jais gyvena senelis P. D.. Tik seneliui atsikėlus pas juos į namus, ji pajuto, kad senelis, kitiems šeimos nariams nematant liečia ją t.y. glosto ranka nugarą krūtinę, visa tai daro neva netyčia, eidamas pro šalį. Nuo to laiko, kai tik atsikėlė senelis kiekvieną naktį ateina į jos kambarį tyliai, ateina visada naktį, ji ne visada pabusdavo, bet apie tai, kad buvo atėjęs suprasdavo iš pravirų durų. Daugelį kartų senelis jai miegant, nakties metu, kai būdavo tamsu, nežino kokiu laiku, atėjęs prie lovos glostydavo ranka galvą kai nebūdavo užsiklojusi antklode, jis liesdavo rankas. 2009 m. vasarą tikslaus laiko neprisimena, jai darantis pedikiūrą ir būnant pasikėlus kojas, priėjęs senelis pradėjo glostyti šlaunis, ji vilkėjo naktiniais marškinėliais, kojos buvo nuogos. Ji sakė seneliui, kad jai tai nepatinka, kad daugiau taip nedarytų. Praėjus ne mažiau kaip pusę metų ji pasakė mamai, kad senelis glosto jos kūną ir jai tai nepatinka, tada tėtis įjos kambarį padarė užraktą - skląstį, kuriuo eidama miegoti užsisklęsdavo duris. Tėveliui įrengus skląstį ji girdėdavo, kaip senelis kiekvieną naktį ateidavo prie jos kambario durų ir traukdavo duris, tačiau durų neatidaręs išeidavo. Praėjus kiek laiko senelis išjudino skląstį užkišęs peilį bandydavo atidaryti duris. Jis net nejusdavo kaip senelis atidarydavo duris, būdavo nejusdavo kaip jis įeina į kambarį, tik ryte pabudusi pamatydavo atsklęstas duris. 2008 m. ją mama nuvedė pas psichiatrę V. B., po ko bendravo su psichologe R. L., po vizito pas psichologą jai palengvėdavo, t.y. jausdavosi psichologiškai stipresnė, kadangi ji pati nebepajėgia su savimi valdytis, jaučiasi streso būsenos. Pradžioje bijojo sakyti mamai, visgi manė, kad senelis liausis, tačiau seneliui ir toliau ją tvirkinant ji nebeišvėrė ir prašė mamos pagalbos. Kai senelis ateidavo prie lovos naktį, ir ją liesdavo, ji stengdavosi vartytis, kad jis suprastų, kad ji nemiega ir išeitų. Senelis naktį ateidavo, kaip ir miega vilkėdamas tik trumpikėmis. Seneliui atsikėlus pas juos gyventi, ji neprisimena tikslaus laiko, nakties metu, kai dar nebuvo įrengtas skląstis senelis įėjo į kambarį pasišviesdamas žibintuvėliu, priėjęs prie lovos pašvietė jai į akis, tikriausiai pamanęs, kad ji miega, kadangi buvo užsimerkusi, tačiau nemiegojo, tik gulėjo, antklode uždengė veidą ir nestipriai paspaudė, spaudė porą kartų, tačiau nestipriai, ir po to nuėmęs antklodę išėjo iš kambario, ji nieko nesakė, apsimetė, kad miega. Nesuprato, kodėl senelis tai darė, tačiau jai labai nepatiko. Ji nuo 2010 m. rugsėjo pradžios pradėjo lankyti Račkausko gimnaziją dėl to gyveno Mažeikiuose, tėvai išnuomojo butą namo grįždavo savaitgaliais, tačiau ne visada, kadangi nenorėjo, bijojo senelio. 2011 m. sausį visa šeima atsikėlė į butą kartu gyveno apie tris mėnesius laiko, tik 2011 metų kovo mėnesio pabaigoje tėvai grįžo į kaimą. Gyveno vieno kambario bute 5 asmenys: tėvai ir dvi sesės, tėvai atsikėlė į butą kadangi nebeiškentė senelio elgesio, jis ir su tėvais elgiasi agresyviai, tyčiojasi. 2010-06-10 apie 07.00 val., tik tėvams išvažiavus, kadangi prieš tai buvo pabudusi, nes į kambarį buvo įėjusi mama, atidarė kambario duris, kadangi buvo labai karšta, vėl prisnūdo ir praėjus ne daugiau kaip 10 min. į kambarį įėjo senelis. Senelis atsiklaupė prie jos lovos iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kadangi jis pastoviai vartoja alkoholį, senelis atsiklaupęs prie lovos pradėjo ranka glostyti plaukus, tai darė keletą kartų, tada pradėjo bučiuoti kaktą ir leidosi žemyn, bučiavo skruostą, lūpas, bučiuodamas vis kartojo : „Gretele širdele, kokia tu graži“. Nors ji gulėjo ant nugaros, antklode buvo užsiklojusi iki kaklo, kai ją bučiavo ji apsimetė, kad miega, nieko seneliui nesakė, kadangi manė, jis greit nueis, tačiau senelis vis ją bučiuodamas ranka pradėjo glostyti ne vien tik galvą plaukus, tačiau ranka lietė glostydamas kaklą jį bučiavo, po to ranką užkišo už marškinėlių ir įkišo ranką po liemenėle, pradėjo glamonėti krūtinę, tuo metu ji nusisuko sakydama: „seneli leisk miegoti, nustok“, tai kartojo keletą kartų, senelis ją glamonėjo apie 15 min. laiko. Ji atsikėlė iš lovos ir prašė, kad senelis išeitų iš kambario, jo prašė, kad paliktų vieną sakė, kad pasakys mamai, kad jis taip su ja elgiasi, tačiau senelis atsakė: sakyk, rašyk, daryk ką nori ir tik po 5 min. trukusio jos prašymo, senelis išėjo iš kambario. Ji tada išėjo iš kambario ir, būdama lauke paskambino mamai ir viską papasakojo, bijojo senelio, labai verkė, nežinojo kaip elgtis, buvo streso būsenoje. Vien mintis, kad tėvų nėra ir visą dieną teks būti su seneliu po tokio jo elgesio ją baugino. Mama sakė eiti į antrame aukšte esantį jų kambarį ir ten būti. Jai grįžus iš lauko į savo kambarį, į jį vėl man iš paskos įėjo senelis, jis klausė ar tikrai viską pasakė mamai, ji atsakė, kad kalbėjo su drauge, kadangi nenorėjo jam sakyti. Ji vėl prašė senelio išeiti iš kambario, kadangi norėjo persirengti, t.y. nusiimti naktinius marškinėlius, tačiau į jokius prašymus senelis nereagavo ir stovėjo prie kambario durų ir žiūrėjo į ją. Po kelių minučių prašymų senelis išėjo. Jai būnant namuose su sese Juste, gim. 2006 m., ji matė kad senelis kažkur išėjo, kaip suprato į kaimo parduotuvę parsinešti alaus, kaip visada. Jai su sese užlipus į antrą aukštą ir žiūrint televizorių, sesei glostyti, t.y. glostė rankas, kadangi buvo marškinėliais trumpomis rankovėmis, glostė per visą ranką, taip pat glostė galvą, tai darė keletą kartą, tik po keleto jos pasakymų, ,,seneli nustok, man nepatinka katu darai“, jis liovėsi ir išėjo. Visą dieną jai skambino tėvai, klausė kaip sekasi. Apie 16.00 val. kai skambino mama ir sakė, kad jau grįžta, ji nuėjo į šalia namo esantį priestatą, kur buvo jos rūbai, jai įėjus į priestatą iš paskos įėjo senelis, vėl priėjo prie jos, sakydamas duok pabučiuosiu ranką, atsakė, kad nenori, kad senelis ją liestų, jis atstojo, tačiau neišėjo iš priestato. Ji tvarkėsi priestate, o senelis visą tą laiką stovėjo ir žiūrėjo į ją, tai truko apie pusę valandos, jis kažką sakė, apie auskarus, bet ji nekreipė dėmesio, po to senelis nuėjo miegoti į savo kambarį ir miegojo iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Senelis nuo pat 2007 m. ją liesdavo ir bučiuodavo, t.y. liesdavo ir bučiuodavo kaktą, skuostus, lūpas, kaklą, liesdavo krūtinę, glostydavo kojas. Tačiau niekada nėra kišęs rankų į kelnaites. Dar užvakar jai spalvinant prie stalo, senelis priėjęs apkabino iš nugaros taip, kad jo rankos atsidūrė ant jos krūtinės, ji muistėsi ir senelis atsitraukė. Ji nežino kodėl senelis taip su ja elgiasi, tačiau toks jo elgesys jai labai nepatinka, ji negali tokio elgesio toleruoti (1 t., 17-19 b.l.).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu 2011-07-07 apklausta nukentėjusioji G. T. parodė, jog, kai 2007 m. senelis atsikraustė gyventi pas juos, buvo viskas gerai. Jai tuo metu buvo 11 metų. Dažnai išeidavo su draugais susitikti. Kai grįždavo namo, kartais vėlai, iš pradžių buvo viskas gerai. Nieko įtartino nepastebėjo. 2008 m. jai pradėjo nebepatikti kaip elgiasi senelis. Pastebėjo, kad jai darantis pedikiūrą, senelis prieidavo, liesdavo kojas. Man buvo nemalonu. Gaminant sesutėms maistą, senelis priėjęs apkabindavo ir jo rankos atsidurdavo ne ant liemens, o ant krutinės. Tie veiksmai nebuvo reguliarūs ir jie buvo lyg netyčia. Tai prasidėjo nuo 2008 m. 2007 m. jis ateidavo paglostydavo galvą ir išeidavo. Paprašė tėčio kad padarytų užraktą jos kambario duryse, kad galėtų užsirakinti kambarį. Naktį užsirakindavo kambaryje. Senelis naktimis pas ją į kambarį neužeidavo. Įdėjus skląstį, senelis bandė įeiti į jos kambarį, jis arba įeidavo arba neįeidavo. Tie senelio veiksmai apsiribodavo galvos glostymu, bučkiu į katą, lūpas. Ji kietai miegojo ir ne viską jusdavo. Atsibusdavo nuo senelio veiksmų. Mamai kartais apie senelio elgesį užsimindavo, dėl senelio veiksmų pokalbio tarp tėvų ir senelio nebuvo. 2011 m. birželio 10 d. tėvai anksti iš ryto išvažiavo į Kėdainius, nes brolis baigė laikyti egzaminus ir norėjo grįžti namo. Ji pasiliko namuose kartu su viena sesute. Ji dar miegojo. Apie 7.00 valandą pajuto, kad senelis atsikėlė. Trumpam atsibudusi, vėl užmigo. Prabudo, kai senelis klūpėjo prieš ją, bučiavo kaktą. Kai jis įkišo ranką į liemenėlę, paskambino mamai ir pasakė kas nutiko. Senelis buvo neblaivus. Jis sakė: aš tau nieko nepadariau, tik ranką paglosčiau. Ji pasakė seneliui, kad jai nepatinka. Šaukdama pasakė išeik iš kambario. Senelio glostymai jai nepatinka. Ji jaučia dėl senelio veiksmų pergyvenimą, diskomfortą. Gal 10-20 minučių senelis pasisukiojo kieme ir išėjo. Jo nebuvo iki 14-15 valandos, kol turėjo grįžti tėvai. Senelis, grįžęs apie 14-15 valandą, nuėjo į salioną ir atsigulė ant sofos. Jis daugiau tą dieną prie jos nesikabinėjo. Kai mama grįžo ji pasakė, kiek kartų yra taip buvę. Anksčiau mamai nebuvo visko papasakojusi, nes senelis yra mamos tėtis. Ji nuo 2007-2008 m. lankydavosi pas psichiatrę. Depresija kilo dėl paaugliškų problemų. Iš pradžių lankėsi ne dėl senelio veiksmų bet jei ne jis, ją, kaip paauglę užklupusias problemas, ištvertų daug lengviau. Gydytojai pasakojo apie senelį, bet apie priekabiavimą ne, nes jai nemalonu apie tai kalbėti. Gydytojai sakydavo, kokius blogus dalykus, jis yra padaręs jos šeimai. Senelis kenkė jai ne per ją, tiesiog jam atsikrausčius pas juos gyventi pasiekitė visos šeimos gyvenimas į blogąją pusę. Jie turi įrankių sandėliuką, kuriame laikė tėčio darytus daiktus, bet jų neliko. Palaipsniui viskas dingo. Senelis labai grubiai kalbėjo su sesutėmis. Senelis didesnę sesutę gąsdindavo. Dėl tokio jo elgesio jai buvo nemalonu. Ji įsitikinusi, jog dėl tėčio nelaimės, kai jis 2010 m. sausį buvo sumuštas ir gulėjo ligoninėje, kaltas senelis. Tėtis 10 dienų buvo komoje nuo smurtinių sužalojimų. Ji įsitikinusi, kad prie to yra prisidėjęs senelis. Ji vartoja nuo depresijos vaistus. 2010 m. gulėjo Šiaulių vaikų ligoninės psichiatrijos skyriuje. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, pasijautė labai prastai, nes patyrė didelį stresą. Kai senelį pamato, stengiasi jį ignoruoti. Sunku jam žiūrėti į akis. Nesinori būti su seneliu viename kambaryje (1 t., 86-88 b. l.).

Liudytojas R. T. teisme parodė, kad 2011-06-10 pas jį į Kėdainius turėjo atvykti tėvai, jo parsivežti į Mažeikių rajoną, nes pasibaigė mokslo metais ir jis turėjo išsikraustyti iš nuomojamo buto. Su mama jis kalbėjo telefonu, ji pasakė , kad sesuo Gretė jai skambino verkdama ir pasakė, kad senelis priekabiavo prie jos. Kažkokių detalių jie tada nesiaiškino, nes mama ir pati tiek težinojo. Nusprendė, kad tėvai negrįš, o tęs kelionę į Kėdainius. Kai visi grįžo į Mažeikius, tiesiai važiavo į policijos komisariatą ir mama parašė pareiškimą. Grįžęs į namus, jis nekalbėjo su seserim apie tai, kas atsitiko jai. Aplamai, kai jis pradėjo studijuoti, jų santykiai su Grete labai atšalo, ji visą laiką buvo uždara, o kai jis išvažiavo, iš viso, jie nei susirašydavo, nei pasikalbėdavo. Susiskambindavo tik su mama ir tėčiu. Jis jau nuo 2008 m. iki 2010 m., kol mokėsi Mažeikiuose, gyveno atskirai nuo šeimos ir tada jau jie beveik nesusiskambindavo, nesusirašydavo, nes kaime ryšys buvo prastas. Savaitgaliais jis grįždavo į kaimą, bet nieko išskirtinio, nieko ypatingo neįvykdavo, niekas nebuvo pasikeitę, jokių užuominų apie kažkokį senelio netinkamą elgesį jis neišgirsdavo, nieko nebuvo įtartino. Kažkada Gretė buvo paprašiusi, kad įrengtų jos kambario duryse kablį, nes atseit vaikščiojo naktim senelis į kambarį. Bet jis tiek apie tai težino iš jos. Tėtis įrengė kablį duryse ir ji visą laiką, eidama miegoti, ji užsikabindavo. Daugiau kažkokių specifinių dalykų nebuvo. Senelis naktimis nėra vaikščiojęs pas kitus anūkus, apie tai jis nėra girdėjęs, pas jį ne karto nebuvo atėjęs naktį. Gal ir užeidavo, bet jis miegodavo, tai ir nepastebėdavau. Ką senelis veikė pas seserį kambaryje naktį, sesuo nesakė. Sesuo dalyvauja visokiuose literatūriniuose būreliuose, ji yra pakankamai talentinga. Su juo sesuo tikrai neatviraudavo, ji su seneliais, mamos tėvais vengdavo bendrauti, nevažiuodavo pas juos į svečius, jai nepatiko, kai atvažiuodavo jie pas juos į namus. Tėtis ir Gretė nesutardavo su seneliu nuo pat pirmų dienų, kai jis atsikraustė pas juos gyventi. Senelis su tėčiu pykdavosi dažnai. Su mažosiomis seserimis senelis bendraudavo, buvo kaip normalūs senelio ir anūkių santykiai, nes jos mažos, joms reikia dėmesio ir senelis gerai sutardavo, taip pat kaip ir jis, ir mama sutardavo gerai su seneliu, tik Gretė ir tėtis nesutardavo su juo. Su Grete senelio niekada nebuvo geri santykiai. Gretė nuo mažens nebendraudavo tiek su močiute, tiek su seneliu. Senelis auklėdavo savo anūkus, jeigu matydavo, kad kažką negerai daro, sudrausmindavo, pamokydavo, jeigu kažką prašydavo, padėdavo. Užsiimdavo jis su vaikais, nes būdavo namuose, jis palydėdavo iki parduotuvės, ir jam linksmiau, ir vaikams linksmiau.

Iš 2012m. vasario 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. T. parodė į jos kambaryje esančią lovą nurodydama, kad šioje lovoje ji miegodavo kai prie šios lovos prieidavo senelis P. D. ir ją liesdavo, bučiuodavo. Taip pat parodė į kambaryje esančiose duryse kabliuką, kuris užsikabina iš kambario vidaus ir paaiškino, kad kartais tą kabliuką iš virtuvės pusės atkabindavo kažką užkišęs senelis P. D. ir įeidavo pas ją į kambarį (2 t., 44-48 b.l.).

Iš 2012 m. sausio 18 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis P. D. parodė, kad 2011-06-10 api 5.00 val. iš A. G. sodybos, kur susitiko su A. G. ir A. Ž., dviračiais važiavo iki tvenkinio. Nuo A. G. sodybos iki Pikelių kaimą Mažeikių r., žyminčio ženklo yra 1 km atstumas. Nuo minėto ženklo važiuojame keliu Pikeliai-Juodeikiai 2 km 400 m. Dešinėje pusėje yra lauko keliukas, kuriuo išlipę iš transporto priemonės einame 310 metrų ir pasukame į dešinę pusę kur yra keliukas einantis gretimai tvenkinio. Minėtu takeliu nuėjus 65 metrus, P. D. nurodo vietą kur nurodytą dieną atvažiavus prie tvenkinio žvejojo A. G.. 5 metrų atstumu nuo A. G. žvejojo A. Ž., o 15 metrų atstumu nuo pastarojo žvejojo jis pats. Apie 12.30 val. trise grįžo į Pikelių kaimą esantį Mažeikių rajone, kur su vyrais išsiskyrė prie parduotuvės. A. G. ir A. Ž. nuvažiavo namų link. Jis parduotuvėje nusipirko 2 litrų talpos alaus butelį, grįžęs į namus svetainės kambaryje gėrė alų (2 t., 31-33 b.1.).

Iš 2012 m. sausio 18 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas A. G. parodė, kad 2011-06-10 apie 05.00 val., į jo sodybos kiemą atėjo A. Ž. ir dviračiu atvažiavo P. D.. Tryse dviračiais važiavo iki tvenkinio. Nuo jo sodybos iki Pikelių kaimą, Mažeikių r., žyminčio ženklo yra 1 km atstumas. Nuo minėto ženklo važiuojame keliu Pikeliai-Juodeikiai 2 km 400 m. Dešinėje pusėje yra lauko keliukas, kuriuo išlipę iš transporto priemonės einame 310 metrų ir pasukame į dešinę pusę kur yra keliukas einantis gretimai tvenkinio. Minėtu takeliu nuėjus 65 metrus, liudytojas A. G. nurodo vietą kur nurodytą dieną atvažiavus prie tvenkinio žvejojo jis, 5 metrų atstumu nuo jo žvejybos vietos žvejojo A. Ž., o 15 metrų atstumu nuo pastarojo žvejojo P. D.. Kiekvienas iš žvejų jam priklausantį dviratį buvo pasidėjęs savo žvejybos vietoje. Apie 13.00 val. tryse grįžo į Pikelių kaimą esantį Mažeikių rajone, kur su P. D. išsiskyrė prie parduotuvės. Jis su A. Ž. nuvažiavo prie savo gyvenamųjų namų, (2 t., 34-37 b.1.).

Iš 2012 m. sausio 18 d. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. Ž. parodė, kad 2011-06-10 apie 05.00 val., iš savo sodybos nuėjo į A. G. sodybos kiemą, kur jau laukė P. D.. Tryse dviračiais važiavo iki tvenkinio. Nuo A. G. sodybos iki Pikelių kaimą, Mažeikių r., žyminčio ženklo yra 1 km atstumas. Nuo minėto ženklo važiuojame keliu Pikeliai-Juodeikiai 2 km 400 m. Dešinėje pusėje yra lauko keliukas, kuriuo išlipę iš transporto priemonės einame 310 metrų ir pasukame į dešinę pusę kur yra keliukas einantis gretimai tvenkinio. Minėtu takeliu nuėjus 65 metrus, liudytojas A. Ž. nurodė vietą kur nurodytą dieną atvažiavus prie tvenkinio žvejojo A. G.. 5 metrų atstumu nuo A. G. žvejojo jis pats, o 15 metrų atstumu nuo pastarojo žvejojo P. D.. Apie 13.00 val. visi grįžo į Pikelius, kur su P. D. išsiskyrė prie parduotuvės. Jis su A. G. nuvažiavo prie savo gyvenamųjų namų (2 t., 38-41 b.l.).

Iš 2012 m. vasario 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas durys, kurios kabliuku užsikabina iš G. T. kambario vidaus. Durys medinės, nudažytos baltais dažais. Iš virtuvės patenkama pro duris į G. T. kambarį. Duryse iš G. T. kambario yra pritvirtinta ąselė, į kurią įsikabina kabliukas, kuris yra durų staktoje. Iš G. T. kambario užkabinus kabliuką ir iš virtuvės pusės darant duris, jos prasidaro ir tarp durų yra 7 centimetrų tarpas, t.y. iš virtuvės pusės jis matosi gerai , kad yra užkabintas kabliukas, o įkišus kokį nors daiktą, tą kabliuką labai lengvai galima nukabinti ir patekti į G. T. kambarį (2 t., 49-53 b.l.).

Iš 2011m. lapkričio 11 d. specialisto išvados matyti, kad G. T. pažintinės veiklos ypatumai (suvokimas, dėmesys, atmintis, mąstymas) atitinka statistinį amžiaus vidurkį. G. T. byloje nagrinėjimo laikotarpio pradžioje galėjo teisingai suvokti įtariamojo veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės, ji mėgino aktyviau priešintis su ja atliekamiems veiksmams (sakiusi apie tai mamai, mėgino jo šalintis ir pan. ), tačiau įvertinus jos turimas žinias bei jai būdingus individualius psichologinius ypatumus (nebrandi, naivi, menkos gyvenimo patirties ir kt. ) ji negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams. G. T. nenustatytas padidintas poveikis fantazuoti. Ji galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines toliau apklausti, jai dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje dėl jos būsenos-byloje nagrinėjami įvykiai iki šiol ją veikia traumuojančiai, o papildomos apklausos ją veikia kaip antrinis traumavimas, (2 t., 21-24 b.l.).

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais. Kaltė yra glaudžiai susijusi su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, nes jeigu nepadaryta pavojinga veika, tai negali kilti ir kaltės klausimo.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, prielaidomis ar interpretacijomis dėl P. D. daromų veiksmų ir turėtų tikslų. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Pagal BK 153 straipsnį atsako tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Mažamečio asmens tvirkinimas – tai objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, seksu, nesveiką ir negatyvų lyčių santykių įsivaizdavimą. Mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis. Tai gali būti kaltininko seksualiniai veiksmai, gašlavimas vaiko atžvilgiu ne tik siekiant sukelti susijaudinimą, bet ir patenkinti savo lytinę aistrą, dirginant savo lytinius organus ar kitas kūno dalis, vaiko vertimas atlikti seksualinius veiksmus, taip pat seksualinių veiksmų atlikimas vaiko akivaizdoje. Mažametis gali būti tvirkinamas demonstruojant jam lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ir kitokiais būdais, tokie veiksmai gali būti atliekami vaikui demonstruojant pornografiją, pasakojant apie seksualinių poreikių tenkinimą, lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan.

Kaltinimas tvirkinant mažametę anūkę G. T. P. D. suformuluotas pernelyg abstrakčiai, nes iš kaltinimo nėra aišku, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kada tiksliai, kokiomis aplinkybėmis, kur ir kaip jis padarė nusikalstamus veiksmus, nes jam pateikti kaltinimai yra nekonkretūs, neparemti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. P. D. kaltė grindžiama vien nukentėjusiosios G. T., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, mažai tikėtinais parodymais. Jeigu tikėti nukentėjusiosios G. T. parodymais, tai ji daugiau nei trejus metus niekam apie tai nepranešė, nors daugelį kartų kartu su mama lankėsi pas gydytojus psichiatrus, psishologus, tačiau niekada apie jos atžvilgiu atliekamus nusikalstamus veiksmus šiems nepranešė. Nurodo, kad nuo 2008 metų pastoviai senelis ateidavo naktimis į jos kambarį ir glostydavo jos kūną, bučiuodavo ją, net tada, kad buvo į jos kambario duris įdėtas kabliukas ir ji užkabindavo jį, P. D., atidarydavo duris, užkišdamas peilį ar kažkokį kitą daiktą ir atkabindamas šį kabliuką, tačiau jokių nusiskundimų dėl netinkamo tokio kaltinamojo elgesio ji niekam, ne motinai, ne tėvui, su kuriuo pagal parodymus teisme ji buvo labai artima, nepareiškė. Teismas sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis P. D. atliko tvirkinimo veiksmus su mažamete G. T..

Pagal BK 152 str. 1 d. dispoziciją seksualiniu priekabiavimu laikomas siekimas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiaujant prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens. Teisingam veikos kvalifikavimui svarbu nustatyti tikslą, numatytą BK 152 str. 1 d. dispozicijoje – t. y., ar asmuo, vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiaudamas prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens siekė jį paveikti, kad šis su juo bendrautų seksualiai ar siekė pasitenkinimo. Seksualiai priekabiaujančio asmens kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, kadangi asmuo, vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais, užuominomis siekia seksualinio bendravimo arba seksualinio pasitenkinimo, suvokdamas šių veikų priešingumą įstatymui, pavojingumo pobūdį ir nori taip veikti. Šios veikos tikslas - siekimas vulgaria forma seksualinio bendravimo, pasitenkinimo. Seksualiai priekabiaujančio asmens kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos objektas - asmens seksualinio apsisprendimo laisvė.

Iš bylos duomenų matyti, kad P. D. kategoriškai neigė tvirkinęs mažametę anūkę G. T., kišdamas rankas jai po rūbais ir glostydamas nuogą kūną, rankas, šlaunis, krūtis bei neigė seksualiai priekabiavęs prie jos, siekdamas seksualinio pasitenkinimo, bučiavęs ir užkišęs rankas po rūbais ir glostęs nepilnametės nuogą kūną, rankas, šlaunis, krūtis. Jis neneigia kartais paglostydavo anūkei per galvą, pabučiuodavo ją į skruostą, kaktą, tačiau tai negali būti laikoma seksualiniu priekabiavimu BK 152 str. 1 d. numatyta prasme. Byloje esančiais ir nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais nebuvo nustatytas P. D. subjektyviosios pusės - tikslo seksualiai bendrauti ar seksualiai pasitenkinti turėjimas. Byloje tokių P. D. siekių nėra nustatyta, o vien tik galvos paglostymai, pabučiavimai į kaktą ir skruostą ir, kaip nurodo nukentėjusiosios, pliaukštelėjimai per užpakalį, neįrodžius įstatymo reikalaujamo tikslo, atsakomybei kilti nepakanka. Jo kaltę grindžiama taip pat nenuosekliais nukentėjusiosios G. T. ir išvestiniais iš jos parodymų nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą bei taip pat byloje pripažintos nukentėjusiaja J. T. bei A. T. parodymais apie tai, ką J. T. sužinojo iš pokalbio su G. T. telefonu, o A. T. iš pastarosios atpasakojimo apie pokalbį su dukra, t.y. šie nukentėjusioji ir liudytojas atpasakojo tą patį, ką jiems papasakojo G. T., todėl remtis jų parodymais, kaip atskiru įrodymų šaltiniu negalima.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi, kad nuo to laiko, kai tik atsikėlė senelis kiekvieną naktį ateidavo į jos kambarį tyliai, visada naktį, ji ne visada pabusdavo, bet apie tai, kad buvo atėjęs suprasdavo iš pravirų durų. Aiškino, kad daugelį kartų senelis jai miegant, nakties metu, kai būdavo tamsu, atėjęs prie lovos glostydavo ranka galvą kai nebūdavo užsiklojusi antklode, jis liesdavo rankas. 2011-07-07 apklausta teisme, ji aiškino, kad darantis pedikiūrą, senelis prieidavo, leisdavo kojas, priėjęs apkabindavo ir jo rankos atsidurdavo ne ant liemens, o ant krūtinės, jai buvo nemalonu. Aiškino, kad tokie jo veiksmai nebuvo reguliarūs ir jie buvo lyg netyčia, tai vykdavo dieną, nes naktį ji užsirakindavo kambaryje, senelis naktimis į jos kambarį neužeidavo. Apie 2011-06-10 įvykį ji teisme parodė, kad prabudo, kai senelis klūpėjo prieš ją ir bučiavo kaktą. Po to jis įkišo ranką po liemenėlės ir tada ji paskambino mamai bei papasakojo kas atsitiko. Jai paskambinus P. D. išėjo ir grįžo apie 14-15 val. Grįžęs, anot nukentėjusiosios, jis nuėjo miegoti bei daugiau tą dieną prie jos nesikabinėjo. Kiek vėliau, ji jau nurodė, kad apie 14 val. su mažąją sese nuėjo į viršų pokaičio miegoti, kambario durų nebuvo užrakinusi ir senelis, atėjęs vėl bandė ją paglostyti, buvo net šalia atsigulęs. Teisiamojo posėdžio metu negalėjo atsakyti, kaip ji suprato P. D. tokius veiksmus, nesuprato, ko iš jos buvo norima, tik aiškino, kad toks senelio elgesys jai buvo nemalonus. Šių įvykių niekas nėra matęs. Nėra nustatyta, kad po tokių įvykių būtų pasikeitęs mergaitės elgesys. G. T. apie tokius įvykius papasakojo praėjus trims metams, įvykių laikas, išskyrus 2011-06-10, nėra nustatytas. Liudytojais apklausti J. T. ir A. T. nenurodė ne vienos aplinkybės, iš kurių jie būtų supratę kad P. D. seksualiai priekabiavo prie jų nepilnametės dukros Gretės, arba ją tvirkino. Paminėti liudytojai yra parodę, kad P. D. padidinto dėmesio Gretei nėra pastebėję, nėra matę, kad jis kažkaip netinkamai elgtųsi jos atžvilgiu. Priešingai, iš aukščiau nurodytų jų ir pačios nukentėjusiosios G. T. parodymų matyti, kad ši, prašydama įdėti kabliuką į jos duris tiesiog aiškino, kad ji norinti tam tikro privatumo, norinti, kad niekas, bet kada panorėjęs, neužeitų į jos kambarį. Iš nukentėjusiosios G. T. apklausos teisme protokolo matyti, kad ji linkusi dėl visų jos šeimos nesėkmių kaltinti senelį P. D.. Ji parodė, jog iki jam atvykstant gyventi pas juos į kaimą, šeimoje viskas buvo gerai, nebuvo jokių nesutarimų. Kai atsirado senelis, prasidėjo jo nuolatiniai konfliktai su jos tėvu, nesutarimai su mama, pradėjo iš namų dingti daiktai ir pan. Tą aplinkybė, kad nepilnametės nukentėjusiosios G. T. tėvai J. T. ir A. T., dukrai verkiant telefonu paaiškinus apie nusikalstamus neva atliktus jos atžvilgiu senelio veiksmus, jiems nuvažiavus tik keliasdešimt kilometrų nuo namų, nusprendė tęsti kelionę, o nesugrįžti į namus ir padėti dukrai, ją apraminti, įvertinant jos turimas psichologines problemas, rodo, kad tuo metu jie neįvertino P. D. veiksmų, kaip seksualinio priekabiavimo, turint tikslą seksualiai bendrauti. Iš G. T. pažinojusių asmenų apklausų matyti, kad ji yra protinga, apsiskaičiusi, tačiau siekianti nepriklausomybės, reikalaujanti padidinto dėmesio sau, konfliktiška. Atsižvelgus į jos charakterio bruožus ir elgesį, negalima atmesti versijos, kad, siekdama ilgesniam laikui atsikratyti nekenčiamo asmens - senelio, ji galėjo jį apkalbėti. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, laiko, kad jos parodymai nėra patikimas įrodymų šaltinis. Kaltinamasis P. D. teisminio nagrinėjimo metu, papildydamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat nurodė, kad, jis tariamo nusikaltimo padarymo metu 2011 m. birželio 10 d. apie 7.00 val. buvo žvejyboje su dviem kaimynais A. G. ir A. Ž., ir tai patvirtino net du kartus teisme apklausti nurodyti asmenys. Jie savo duotus parodymus patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje metu. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad šie asmenys galėjo būti kažkokiu būdu įtakojami duoti tam tikrus parodymus. Liudytojos R. D. ir O Vaznaitienė teisme taip pat parodė, kad P. D. nuteisimas nukentėjusiajai ir nepilnametės nukentėjusiosios atstovei J. T. yra naudingas materialiai, nes jai liko, pardavus tėvo namą Joniškyje, įgytas turtas, ji disponuos pinigais, priteistais dukrai G. T. neturtinei žalai atlyginti. Anot šių liudytojų, jokio turto ar nuolatinių pajamų P. D. nebeturi ir negauna, todėl atsižvelgiant dar ir į jo ūmų, nesugyvenamą charakterį, visa J. T. šeima suinteresuota, kad jis iš jų namų išsikrautytų.

P. D. elgesys gali liudyti nepakankamą taktiškumą, gal netinkamą, neatsakingą, neetišką elgesį bendraujant su nepilnamete anūke G. T., gali reikšti ir jo bereikalingą padidintą rūpestį, dėmesį, tačiau nelaikytinas seksualiniu priekabiavimu, tuo labiau, kad nukentėjusioji G. T. ne ikiteisminio tyrimo metu, ne teisiamajame posėdyje pati nėra parodžiusi, kad senelis jai būtų siūlęs intymių dalykų, taip pat jis nėra siūlęs seksualiai su juo bendrauti, nėra užsiminęs apie galimybę seksualiai bendrauti. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad nėra įrodyta, ir nebėra galimybės surinkti objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog P. D. savo elgesiu siekė paveikti G. T., kad ši su juo bendrautų seksualiai, nes seksualiniu priekabiavimu kėsinamasi į žmogaus lytinę apsisprendimo laisvę, lytinį neliečiamumą, t. y. neįrodyta jį seksuliai priekabiavus prie nukentėjusiosios, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagal BK 152 str. 1 d.

Civilinio ieškinys byloje paliktinas nenagrinėtu, kardomoji priemonė kaltinamajam P. D. nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303, 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. D., kaltintą nusikalstamomis veikomis, numatytomis LR BK 152 str. 1 d., 153 str. , išteisinti, nepadarius veikų turinčių šių nusikaltimų požymių.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareikštą 10000,00 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, o dalyje dėl J. T. pareikštų reikalavimų priteisti 4900,00 Lt turtinės ir4900Lt neturtinės žalos bylą nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti P. D. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.