Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-06-06 · Byla Nr. BIK-316/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-06
Bylos Nr.
BIK-316/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Alvydas Pikelis
Nuteistasis
R. L. D.
Advokatai
Mindaugas Barkauskas
Kasacinio skundo Nr. DOK-2635/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31232-2019-6
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės – Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, spręsdama nuteistosios R. L. D. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasatorius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. L. D. veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nesant tam pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų, o apeliacinės instancijos teismas jos veiksmus perkvalifikavęs pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų bei atsižvelgė ne į visus kasacinės instancijos teismo nurodymus. Apylinkės teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nuosprendis buvo grindžiamas mirusiosios, niekada neapklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ar teisme, parodymais. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio bei 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas, nes įrodymus vertino selektyviai, nepašalino prieštaravimų ir abejonių dėl įrodymų patikimumo bei išvadas grindė prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė bylą pirmąjį kartą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, padarė naujų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys yra nelogiškas, nes nėra aišku ar teismas A. N. parodymus pripažįsta įrodymais, ar jie naudojami tik kaip priemonė kitiems įrodymams patikrinti, o šių išvadų prieštaringumas sąlygojo BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatų pažeidimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, nes nukentėjusiosios parodymus vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, o vertindamas išvestinių parodymų patikimumą, remiantis pirminiu informacijos šaltiniu, taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, susiaurinęs kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos laikotarpį, nevertino byloje surinktų įrodymų sąsajumo aspektu, o tai taip pat sąlygoja BPK 20 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes apeliacinės instancijos teismo nuosprendis grindžiamas įrodymais, kurie nėra susiję su kaltinime nurodyta nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismas nevertino visų dalinio įrodymų tyrimo metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, išvadas grindė prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Pateiktame skunde iš esmės yra atkartojami motyvai, kurie buvo išnagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 11 d. nutartyje, nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Minėta nutartimi buvo nustatyti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinėje nutartyje buvo išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismui, nurodyta kokie padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kuriuos būtina pašalinti nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde kritikuojamas bylos aplinkybių nustatymas, įrodymų vertinimas, jų pakankamumas nuteistosios R. L. D. kaltei pagrįsti, remiantis nuteistosios gynybine pozicija atkartojami anksčiau išnagrinėto kasacinio skundo teiginiai, tačiau nepateikiami teisiniai argumentai dėl tų pagrindų, kuriais remiantis byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Todėl teisės taikymo aspektu pateiktame kasaciniame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo šį skundą priimti nagrinėjimui kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistosios R. L. D. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė – GranskienėAlgimantas ValantinasAlvydas Pikelis