Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. P. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 20 d. nutarties, kuria jam pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis V. P. buvo pratęstas.

3. Skundas atmestas.

Motyvuojamoji dalis

4. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutartimi pagrįstai pratęsta V. P. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

5. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Minėtas BK straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

6. Vadovaudamasis 2023 m. birželio 8 d. komisijos dėl priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas padarė išvadą, kad V. P. psichikos būklė pagerėjusi, tačiau dar išlieka nepakankamai stabili. Klinikiniame vaizde vyrauja įgimtos (duomenys neskelbtini) požymiai, kliedesinė simptomatika – išsako santykio, persekiojimo kliedesius, išlieka nekritiškas būsenai ir įvykdytai neteisėtai veikai.

7. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2023 m. birželio 8 d. išvadoje, Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 3-4) nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu V. P. psichinė būsena pagerėjusi, tačiau dar išlieka nepakankamai stabili. Gydymo eigoje stabilizavosi emocijos, pagerėjo impulsų kontrolė, sumažėjo nerimas, įtampa. Klinikiniame vaizde vyrauja įgimtos (duomenys neskelbtini) požymiai, kliedesinė simptomatika, išlieka nekritiškas būsenai ir įvykdytai neteisėtai veikai.

8. Taigi aukštesnysis teismas, nagrinėdamas pateiktą skundą, nenustatė esminių aplinkybių, kurios paneigtų V. P. nepalankios medicininės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 3-4) duomenis. Tokiu atveju teismas vertina, kad V. P. padaryta uždrausta veika yra susijusi su visuomenei pavojingu psichikos sutrikimu, todėl ambulatorinis gydymas būtų galimas tik esant medicininės apžiūros išvadai, kuri leistų neabejoti dėl asmens psichinės būsenos ir socialinio pavojingumo. Pabrėžtina, kad veikos pobūdis ir esama psichinė būsena yra tie kriterijai, lemiantys dabartines teismų išvadas dėl asmens pavojingumo kitiems asmenims ir aplinkai, todėl taikomo radikalaus laisvės suvaržymo izoliuojant jį nuo visuomenės taikymas yra visiškai pateisinamas ir eliminuoja galimybes, be jokios rizikos visuomenės saugumui, taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

9. Taigi vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, todėl išvada, kad pagal dabartinę V. P. sveikatos būklę vis dar reikalingas jo stacionarinis stebėjimas ir gydymas dėl išliekančio socialinio pavojingumo, laikytina pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė V. P. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.