Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėja atliko visus veiksmus, kurių iš jos pareikalavo atsakovas ir kitos atsakingos institucijos, kad sklypas būtų jam suformuotas, išnuomotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja įvykdė minėtų institucijų reikalavimus, todėl sąžiningai vylėsi, kad institucijos atliko viską teisėtai ir kad sklypo dokumentai neturi jokių trūkumų. Dar 2005-12-19 Nekilnojamojo turto registro išraše sklypo registro ir kadastro duomenų statusas yra nurodytas - visiškai sutvarkyti ir juridiškai teisingi duomenys. Atsakovas ir kitos kompetentingos institucijos dešimtmečiais laikė, kad sklypo registro ir kadastro duomenys yra visiškai tvarkingi ir teisingi. Atitinkamai pareiškėja neturėjo nė menkiausio įtarimo, kad kažkas su sklypo ribomis negerai ir dėl to reikėtų imtis kokių nors veiksmų padėčiai ištaisyti. Sklypo plotas ir ribos nuomos sutarties galiojimo metu neženkliai pasikeitė, nes nedidelė dalis sklypo žemės dabar patenka į kitus po ginčo sklypo suformavimo suformuotus žemės sklypus. Šiuos veiksmus atliko pats atsakovas, todėl jis ir turi prisiimti atitinkamus neigiamus teisinius padarinius dėl to, jei sklypas buvo dalijamas pažeidžiant nustatytą tvarką arba jei po minėtų veiksmų atlikimo sklypo kadastro duomenys turėjo būti tikslinami. Atsakovas, atlikęs minėtus veiksmus, nei pats ėmėsi patikslinti sklypo kadastro duomenis, nei apie tokį poreikį informavo pareiškėją. Per visą nuomos laikotarpį pareiškėja negavo jokio rašto, kuriuo būtų informuojama, kad sklypo kadastro duomenys turi būti tikslinami, kad jie yra nepabaigti ar dar yra kokie nors veiksmai, kuriuos reikia atlikti. Tokia informacija buvo nurodyta tik tada, kai pareiškėja ėmė domėtis dėl sklypo nuomos pratęsimo. Pareiškėja nedelsiant ėmėsi visų, nuo jos priklausančių veiksmų, susijusių su sklypo kadastro duomenų patikslinimu, tačiau pats atsakovas pradėjo kliudyti tai atlikti.

Nurodė, kad atsakovas 2019-05-17 sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 08KAM-44546 nustatė tik vieną sklypo kadastro duomenų bylos trūkumą - neteisingai kartografuota situacija sklypo vakarinėje dalyje - matomas išvažinėtas kelias, kartografuota - pieva. Taigi, atsakovas, patikrinęs dokumentus nustatė, jog kadastro byla kitų trūkumų, išskyrus šį neturi ir, kad pašalinus minėtą trūkumą, sklypo kadastro byla bus suderinta ir patvirtinta. Pareiškėjas šį trūkumą pašalino, tačiau atsakovas kadastro bylos ne tik, kad nesuderino ir nepatvirtino, o nustatė dar kitų trūkumų. Galiausiai nurodė, kad matavimų suderinimui reikalinga išvada. Pareiškėja kreipėsi dėl išvados, tačiau atsakovas 2019-08-23 akte nurodė, kad sklypo kadastriniai matavimai neva iš vis negali būti atliekami, nes sklypas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir nėra teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto. NŽT 2019-10-10 sprendime nurodė, kad pareiškėjo matininkė turi pakartotinai kreiptis į atsakovą dėl išvados sklypui pateikimo ir atsakovas išvadą privalo pateikti ir pagal ją galės būti tęsiami sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai. Pareiškėja teikė grafinius dokumentus, iš kurių aiškiai matyti, kad pareiškėja sutinka, jog būtų patikslintos ribos atsižvelgiant į pasikeitimus, t. y. atitinkamai sumažinant sklypo plotą. Taigi, jokių realių kliūčių kadastro duomenų patikslinimui nėra. Atsakovas remiasi Žemės ūkio ministro 2018-02-20 įsakymu Nr. 3D-96 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 6 p. ir laiko, kad pagal jį žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti būtinoji sąlyga yra sklypo suprojektavimas teritorijų planavimo dokumente - detaliajame ar specialiajame plane, žemės valdos projekte, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintame žemės plane. Tačiau Taisyklių 6 p. ir jo papunkčiai numato informaciją, kuria remiamasi atliekant naujus kadastrinius matavimus. Be to, tokia informacija remiamasi tik tais atvejais, kai ji egzistuoja. Taisyklių 6 p. yra taikomas įprastiniais atvejais, kai iki tol buvo tinkamai atliktos ankstesnės procedūros. Tokiu atveju Taisyklių 6 p. gali duoti teisingą, sąžiningą ir protingą rezultatą. Nagrinėjamas atvejis yra specifinis, nes procedūros jau buvo pažeistos (sklypas buvo suformuotas, tačiau jo ribos nebuvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, o vėliau atsakovas dar dalį sklypo žemės įtraukė į kitus žemės sklypus). Nagrinėjamas atvejis nėra tiesiogiai sureglamentuotas teisės normomis, todėl jis turi būti sprendžiamas taikant įstatymo ir teisės analogiją. Dėl to turi būti vadovaujamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, konstitucinėmis vertybėmis, turi būti taikomos panašius santykius reglamentuojančios teisės normos, tačiau ne aklai ir pažodžiui, o tinkamai įvertinus susiklosčiusios situacijos savitumą. Tik tokiu atveju teisės taikymas gali duoti teisingą, sąžiningą ir protingą rezultatą. Tik tokiu atveju jis atitiks aukščiausios teisinės galios aktą - Konstituciją. Tik tokiu atveju rezultatas atitiks viešojo administravimo principus ir esmę. Akivaizdu, kad atsakovo padarytos klaidos, turinčios įtakos sklypo riboms, neturi būti taisomos pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų sąskaita - užkraunant pareiškėjai pareigą parengti teritorijų planavimo dokumentą. Atsakovas suklydo nepasirūpinęs, kad sklypo ribos būtų pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje - klydo kadastro duomenų srityje, todėl šiame etape ir turi būti taisoma klaida - atsakovas privalo pateikti išvadą, įgalinančią patikslinti sklypo kadastro duomenis nerengiant teritorijų planavimo dokumento arba žemės valdos projekto, nes sklypo registracija Nekilnojamojo turto registre yra galiojanti, nenuginčyta, todėl laikytina, kad visa dokumentacija sklypo suformavimui ir įregistravimui buvo parengta išsami, pakankama ir tinkama. Iš naujo formuoti jau suformuotą ir įregistruotą sklypą teritorijų planavimo dokumentu nėra jokio pagrindo. Be to, pats atsakovas 2019-08-23 akte nurodė, sklypo kadastriniai matavimai galėtų būti atliekami esant išpildytai vienai iš dviejų alternatyvių sąlygų: 1) sklypas turi būti registruotas Nekilnojamojo turto registre arba 2) sklypas turi būti suplanuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Kadangi Sklypas yra registruotas Nekilnojamojo turto registre (tai pripažino ir 2019-10-10 sprendime), todėl pagal paties atsakovo teisės supratimą, išdėstytą 2019-08-23 akte, seka išvada, kad sklypo kadastriniams matavimams atlikti nereikia rengti naujo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto.

Pareiškėja ir jos atstovė akcentavo, kad atsakovo 2020-01-24 sprendime visiškai nepasisakyta dėl pareiškėjos skundo argumentų. Atsakovas tik nurodė aplinkybę, kad faktinės sklypo ribos neatitinka Raudonųjų linijų plane pažymėtų sklypo ribų ir paminėjo Taisyklių 6 p. Pareiškėja skunde atsakovui išdėstė poziciją, kurioje yra įvertinta ir paminėtoji faktinė aplinkybė ir Taisyklių 6 p. nuostatos. Pareiškėja skunde atsakovui nurodė, kad sklypo ribos yra tikslintinos atliekant kadastrinius matavimus, o ne rengiant teritorijų planavimo dokumentą ir šią savo poziciją pagrindė detaliais teisiniais argumentais. Todėl atsakovas turėjo pareigą atsakyti į esminius argumentus, tačiau to nepadarė. Esant tokiai situacijai pareiškėja neturi jokių galimybių suprasti dėl kokių priežasčių atsakovas priėmė 2020-01-24 sprendimą ir tai atima iš pareiškėjos galimybę efektyviai įgyvendinti savo teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą. Be to, atsakovas visiškai neanalizavo skunde išdėstytų gausių faktinių aplinkybių, jų nenustatinėjo ir dėl jų nepasisakė. Nepasisakė, kodėl nėra taikytini pareiškėjos nurodomos teisės normos bei principai. Atsakovas visiškai nepasisakė dėl teisėtų lūkesčių ir jų teisiškai neįvertino, visiškai nepasisakė ir dėl savo veiklos atitikimo viešojo administravimo ir konstituciniams principams, nepaaiškino ir kaip pareiškėja galėtų ginti savo teises nuo atsakovo neteisėtų veiksmų, nors kaip viešojo administravimo subjektas pareigą tai nurodyti turėjo.

Įvertinus aukščiau cituotą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad žemės sklypas ne aukciono tvarka gali būti išnuomojamas, tik jeigu ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais, vykdyti žuvininkystės veiklą. Nekilnojamojo turto registro centro išraše nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-04-19 Deklaracija apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. ACCE-100-190419-00189 įregistravo nuosavybės teises į hidrotechninius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos, visų išvardintų privalomų įrenginių pareiškėja nėra įrengusi, dalį žemės sklypo, suformavusi atskiru turtiniu vienetu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2001-07-13 pareiškėja kartu su priklausiniais (kiosku ir parduotuve) pardavė, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nesiekė vykdyti veiklos susijusios akvakultūros auginimu, todėl neturi teisės ne aukciono tvarka nuomotis žemės sklypą, todėl net ir panaikinus skundžiamus aktus, pareiškėja neįgys teisės į žemės sklypą.

Akcentavo, kad pagal Konstituciją yra saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie lūkesčiai gali būti laikomi teisėtais, tik tokie teisėti lūkesčiai yra saugomi ir ginami Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. liepos 4 d. sprendime konstatavo, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Lietuvos Respublikos teismai suformavo teisminę praktiką asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principo įgyvendinimo srityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Civilinio kodekso 6.551 str. 2 d., Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 7 p. numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) - šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams. Kadangi savarankiškai funkcionuojančio įrengtų akvakultūros tvenkinių žemės sklype nėra, teisė į valstybinę žemę be aukciono, negali būti laikoma teisėtu lūkesčiu, nes jis pažeidžia aukščiau minėtas imperatyvias įstatymo normas, išsinuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka.

Pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 3 d. kreipėsi į atsakovą ir prašė nustatyti žemės naudojimo būdą - specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės. Atsakovas 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 8SD-2447-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad dėl žemės sklypo spręs tik tuomet, kai žemės sklypas akvakultūros tvenkiniui eksploatuoti teisės aktų nustatyta tvarka bus suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o naudojamas tvenkinys atitiks akvakultūros tvenkinio sąvoką. Pareiškėjos pasamdyta matininkė į atsakovą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos patikrinimo kreipėsi 3 kartus: 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. birželio 5 d. Atsakovas, patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatė aplinkybes, trukdančias suderinti matininkės parengtą žemės sklypo planą, ir 2019 m. balandžio 1d., 2019 m. gegužės 17 d., 2019 m. birželio 17 d. surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. 08KAM-27156, Nr. 08KAM-44546, Nr. 08KAM-52477. 2019 m. birželio 17 d. matininkė vėl kreipėsi į atsakovą dėl išvados kadastrinių matavimų byloje pateikimo, tačiau nepateikė situacijos brėžinio, kuriame būtų nurodytos žemės sklypo ribos, patvirtintos Raudonųjų linijų plane, ir faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos. Šiuos atsakovo veiksmus (taip pat ir jau paminėtus patikrinimo aktus) pareiškėja apskundė NŽT direktoriui. 2019 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-1937-(10.5.) NŽT direktoriaus pavaduotojas konstatavo, kad matininkė privalo kreiptis į NŽT skyrių ir gauti išvadą, pagal kurios reikalavimus turėtų būti tęsiami kadastro duomenų nustatymo darbai. Pareiškėja šio sprendimo teismui neskundė. Atsakovas elektroninėmis ryšio priemonėmis 2019 m. spalio 23 d. gavo pareiškėjo matininkės prašymą dėl išaiškinimo pateikimo žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti (išvados pateikimo). Į šį prašymą atsakovas atsakė (pateikė išvadą) šioje byloje ginčijamu 2019 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 8SD-5972-(14.8.125E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų“, kuriame nurodė, jog kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami tik parengus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Pareiškėja šį sprendimą apskundė NŽT direktoriui, kuris šioje byloje taip pat ginčijamu 2020 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. ISS-167-(7.5.) pareiškėjos skundą atmetė ir pritarė NŽT skyriaus sprendime išdėstytiems argumentams, taip pat nurodė, jog NŽT skyriaus išvados naikinti nėra pagrindo – t. y ginčo situacijos išsprendimui būtina parengti teritorijos planavimo dokumentą.

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 19/20338) duomenys įrodo, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas 1994 m. spalio 17 d. Paminėtame išraše nurodyta, kad žemės sklypo matavimų tipas: žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypo nėra pažymėtos. Žemės sklypo ribos yra suprojektuotos tik Raudonųjų linijų plane M 1:500, parengtame vadovaujantis 1993 m. sausio 12 d. Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. 20 „Dėl žemės suteikimo A.R. P. žuvų auginimo įmonės statybai“.

Ginčo teisinius santykius pagrinde reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) bei Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių tvirtinimo“ patvirtintos kadastro duomenų tikrinimo taisyklės (toliau – ir Tikrinimo taisyklės)(teismas pagrinde vadovaujasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis ginčijamų teisės aktų priėmimo metu).

Nuostatų 21 punktas ginčijamų aktų priėmimo metu reglamentavo, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Iš šios teisės normos (Nuostatų 21 p.) dispozicijos matyti, kad joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Tik teisės aktų nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (atsakovui surašius atitinkamą išvadą kadastrinių duomenų nustatymo procese), NŽT teritoriniam skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą. Ginčo kontekste svarbu ir tai, kad Taisyklių 6 punktas imperatyviai nustato, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus: detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: 1) Nekilnojamojo turto registro išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; 2) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauka iš centrinio duomenų banko; 3) žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų kopijos; 4) žemės valdos projektų kopijos ir kt. Šios nuostatos parodo teritorijos planavimo dokumento buvimo svarbą bei reikšmę kadastro duomenų nustatymo procese.

Administracinėje byloje nekilo ginčo, kad vienintelis planinis dokumentas, kuriame grafiškai nurodytas žemės sklypo plotas ir konfigūracija yra Raudonųjų linijų planas, kuris buvo pirminės žemės nuomos sutarties priedas ir kuris nėra teritorijos planavimo dokumentas Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų prasme. Proceso šalys taip pat pripažįsta aplinkybę, kad pareiškėjo naudojamo žemės sklypo plotas ir konfigūracija kadastrinių matavimų atlikimo metu realiai neatitiko Raudonųjų linijų plano sprendinių (sumažėjęs sklypo plotas ir pakitusi konfigūracija, kadangi dalis nuomojo valstybinės žemės sklypo buvo parduota pareiškėjui 1996 metais kaip atskiras žemės sklypas nerengiant jokio teritorijos planavimo dokumento ir nekeičiant jokių duomenų viešajame registre).

Žemės įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys imperatyviai numato, kad žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 1 dalies 3 punktas, 2, 3 dalys). Paminėta tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse.

Pareiškėja ginčijamų aktų priėmimo metu buvo teisėta žemės sklypo nuomininkė, šiuo metu ginčo žemės sklype nuosavybės teise valdo savo vardu viešajame registre įregistruotą statinį, todėl ji procesiškai (teisiškai) suinteresuota šios administracinės bylos baigtimi ir ABTĮ normų prasme yra tinkama pareiškėja šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjos skundo turinys patvirtina, kad pareiškėja iš esmės į teismą kreipėsi nesutikdama su NŽT sprendimais ir iš to kildina reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtos žemės sklypo Kadastro duomenų bylos patikrinimo ir suderinimo bei žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo pagal parengtą kadastro duomenų bylą.