Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – Kauno apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir nuteistas laisvės apribojimo bausme vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus, susijusius su darbu.

Iš D. S. nukentėjusios R. D. naudai priteista 570, 21 Eur turtinės ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 10 d. apie 00 val. 05 min., kieme, prie (duomenys neskelbtini) namo Kaune, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, tyčia ne mažiau 8 smūgių kumščiu suduodamas R. D. į galvą ir kitas kūno vietas, padarė nukentusiajai kraujosruvą pakaušio dešinėje, kraujosruvą pakaušio kairėje, kraujosruvą kaktos dešinėje, kraujosruvą galvos kairėje skruostikaulio projekcijoje, kraujosruvą kairės akies vokuose pereinanti į žandikaulio sritį, kraujosruvą kaklo kairėje, nubrozdinimą kaklo kairėje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairio peties srityje, nubrozdinimą kairės krūties srityje, tai yra nukentėjusiajai R. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. pažeidė viešąją tvarką.Kauno apylinkės teismas, priimdamas D. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį R. S. atsakomybei be užstato. Apeliacinės instancijos teismui atsisakius tenkinti šį prašymą, prašo sumažinti paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką iki minimalios, t. y. trijų mėnesių, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą dviem mėnesiams ir panaikinti įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus, susijusius su darbu ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, paskirti jam įpareigojimą tęsti darbą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Motyvuojamoji dalis

5. D. S. apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Apeliantas D. S. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo neneigia, tik prašo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtent šiuo klausimu kolegija ir pasisako.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad yra pagrindai ir sąlygos D. S. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą. Apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama (BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.).

8. BK 40 straipsnyje yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Sprendimo motyvai privalo būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Kolegija mano, kad šioje byloje yra visos būtinos įstatyme numatytos sąlygos.

8.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. yra nuteistas pirmą kartą, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sutiko su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu ir žadėjo atlyginti tiek, kiek teismas iš jo priteis. Iš prie apeliacinio skundo pateikto susitarimo, pasirašyto tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios matyti, kad apeliantas iš jo nukentėjusiajai priteistą turtinę ir neturtinę žalą yra pilnai atlyginęs (b. l. 110) , tą patvirtina ir banko sąskaitos išrašai (b. l. 134-136). Taigi, visos formaliosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos šioje byloje nustatytos.

8.2. Ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kolegija mano, kad išvadą dėl šio pagrindo buvimo patvirtina tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teisme nustatytos aplinkybės. Bylos duomenys patvirtina, kad D. S. dirbantis, šiuo metu jo darbovietės charakteristikos nėra, tačiau ankstesnio darbdavio, kur jis dirbo devynerius metus, charakterizuojamas teigiamai kaip darbštus, sąžiningas pagarbus žmogus. Jis vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su sutuoktine ir trimis jų vaikais, kurių vienas nepilnametis, du dar mažamečiai. Kaip matyti iš pateiktų medicininių duomenų, vienas iš vaikų silpnos sveikatos, jam reikalinga dažna medikų priežiūra ir pagalba. Vertinant tai, kad D. S. gyvena su šeima ir vaikais, nėra pagrindo netikėti, jog jis nuolatos prisideda prie jų materialaus išlaikymo ir auklėjimo, ugdymo bei kitokios priežiūros. Be to, apeliantas pateikė duomenis ir apie sunkiai sergančią savo motiną, kuria jis taip pat rūpinasi. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad D. S. asmenybė yra teigiama, jis gyvena pagal visuomenės pripažintas normas, o jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir todėl nėra jokio pagrindo manymui, kad tokie neteisėti veiksmai pasikartos. Taigi, yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl D. S. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8.3. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šių nuostatų turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

8.4. Baudžiamojoje byloje yra gautas D. S. sutuoktinės R. S. prašymas perduoti D. S. pagal laidavimą. Šį prašymą R. S. patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Ji apklausta liudytoja parodė, kad su D. S. susituokę ir kartu gyvena nuo 2004 m., augina tris vaikus, tarp jų santykiai yra geri, jie artimi ir pasitiki vienas kitu, kartu rūpinasi vaikais, D. S. yra labai geras ir rūpestingas tėvas, taip pat jis atsakingai rūpinasi ir savo sergančia motina. Taigi, ji, kaip žmona, gali daryti teigiamą įtaką savo vyrui ir užtikrinti, kad šis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Ji gali būti patikima laiduotoja, nes asmenybė charakterizuojama teigiamai – yra dirbanti, neteista ir administracine tvarka nebausta. R. S. prašo teismo taikyti laidavimą be užstato, nes tiek jos, tiek vyro atlyginimai yra minimalūs, šeima daugiavaikė, reikia aprūpinti tris vaikus, todėl užstatas pasunkintų jų šeimos materialinę padėtį. Nors R. S. nepateikė duomenų, patvirtinančių apie tai, kad ji neteista ir nebausta administracine tvarka, tačiau šias aplinkybes patvirtina duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų bei Administracinių nusižengimų registrų. Taigi, R. S. be to, kad yra apelianto sutuoktinė, gyvena kartu su juo, kas leidžia teigti, kad turės realią galimybę daryti jam įtaką, taip pat yra dirbanti, neteista, nebausta administracine tvarka, kas duoda pakankamą pagrindą manyti, jog D. S. jos daroma įtaka bus teigiama. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistojo bei laiduotojo asmenybes, kolegijos nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant D. S. pagal laidavimą jo sutuoktinei R. S. ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į apelianto prašymą laidavimas skiriamas be užstato. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso D. S. pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

9. Teismui priėmus sprendimą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei baudžiamąją bylą jam nutraukti, kiti apeliacinio skundo prašymai dėl apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės bei nustatytų įpareigojimų pakeitimo, paliekami nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), bei nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą D. S. atžvilgiu nutraukti.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti D. S., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.