Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje: E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 2005 m. birželio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį - 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 4 mėnesiams; 2006 m. kovo 14 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

2) 2006 m. spalio 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. birželio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta subendrinta 8 mėnesių laivės atėmimo bausmė; 2007 m. kovo 1 d. lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikęs 2 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2007 m. gegužės 9 d. išbrauktas iš įskaitos;

3) 2010 m. kovo 31 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme; 2012 m. lapkričio 30 d. paleistas atlikęs bausmę;

4) 2013 m. gegužės 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2015 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, nuteistam Hofo žemės teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacijos Respublikos baudžiamojo kodekso §§ 263 pastr. 1, pastr. 2, pastr. 3 sakinys 2 Nr. 1, 22, 23 pastr. 2, 25 pastr. 2, 49 pastr. 1, 53, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su BK 182 straipsnio 1 dalimi (keturios nusikalstamos veikos), bei 22 straipsnio 1 dalimi ir 182 straipsnio 1 dalimi (viena nusikalstama veika), palikta ta pati 5 metų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2015 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suderinta bausmė subendrinta su 2013 m. gegužės 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 5 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; 2017 m. birželio 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs visos laisvės atėmimo bausmės (faktiškai paleistas 2017 m. birželio 16 d.); 2017 m. spalio 18 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį;

6) 2018 m. vasario 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu neatlikta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė; 2020 m. vasario 14 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos, teistumas neišnykęs,

7) 2021 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, 2022 m. liepos 29 d. paleistas iš pataisos namų, atlikus bausmę,

8) 2023 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 str. 3 d.- 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.

9) 2023 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P., 2025 m. sausio 2 d. apie 22:30 val., Kėdainių r., Krakių sen., Plinkaigalio k., Jaunimo g., ties namu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžianti vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0152, patikros sertifikato numeris Nr. 2194643, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilės ) neblaivumas, t. y. 2,53 ‰ (promilės) girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis:

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – asmens blaivumo testų duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojo parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės alkoholio neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), teistas, bausmę atlikęs, administracine tvarka baustas, dirba, Psichikos sveikatos priežiūros grupėje neregistruotas, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, nustatant jos dydį artimą šios rūšies bausmės minimumui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, nustatytinas 2 mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Vertindamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo būtinumą, teismas įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir aplinkybes, kurioms esant jis buvo padarytas. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,53 promilių neblaivumas), savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teistas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant terminą – 4 metams. Termino pradžia skaičiuotina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo konfiskuoti iš kaltinamojo nusikaltimo priemonės –vairuoto automobilio vertės piniginį ekvivalentą 1 200 eurų.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti ji panaudojo transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi, transporto priemonė panaudota kaip priemonė nusikaltimui padaryti. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuria buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui.

Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio „VW Golf“, vidutinė rinkos vertė 1 200 eurų.

Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina pagrindinius kriterijus, aptariamojo turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra 1 200 Eur, tai, kad kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, nepateikė teismui dokumentų patvirtinančių jos materialinę padėtį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad konfiskuotino turto visos vertės išieškojimas jam būtų nepakeliama finansinė našta, tokia vertė laikytina proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ir yra išieškotina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 60 MGL (minimalaus gyvenimo lygio), tai yra 3 000 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti E. P. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (keturiems) metams. Termino pradžia skaičiuotina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) valstybės naudai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis). Taip pat išaiškinti, kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz. per teismo uždraustą laiką vairuoja transporto priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.