- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- AN2-614-348/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00441-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. L.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties M. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. L. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės A. Č. (toliau – Institucija) 2021 m. liepos 8 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, už atskirtus administracinius nusižengimus skirtos nuobaudos subendrintos, M. L. paskiriant administracinę nuobaudą – 500 eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 15 (penkiolikai) mėnesių. M. L. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. sausio 13 d., 15.56 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo automobilį, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus tikslo ir motyvo, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas automobilį slysti šonu ir tuo kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. Be to, asmuo tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsauginės priemonės ir tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 10 punktų reikalavimus, Nutarimo 2.1.5.2. papunkčio reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi M. L. skundą tenkino iš dalies ir Institucijos nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo pakeitė, paskirdamas M. L. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. L. skundžiaa Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį prašo ją panaikinti ir dėl skundo priimto naują sprendimą – panaikinti Institucijos 2021 m. liepos 8 d. nutarimą ir administracinę teiseną, dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu nutraukti arba pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės A. Č. 2021 m. liepos 8 d. nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinio poveikio priemonės jam neskirti.
3.1. Pažeidėjas nesutinka nei su Institucijos nutarimu, nei su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad vien KET 9 punkto reikalavimų nesilaikymas (pažeidimas) dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus vairavimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau, anot apelianto, jis turi būti vertinamas ir kitų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Skunde aukštesniajam teismui apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotas taisykles ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju subjektyvios išvados tiek Institucijai, tiek ir teismui visiškai nepagrįstai leido manyti, jog apelianto veiksmuose yra chuliganiški, siekiantys atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį, nesilaikantys saugumo taisyklių.
Šalies argumentai
3.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl automobilio slydimo trajektorijos konstatuodamas vien tai, kad tariamai slystama buvo gana ilgą laiko tarpą – 9 sekundes. Tačiau, anot skundo autoriaus, vaizdo įraše matosi, jog slystama buvo ne į vieną pusę, t. y. nebuvo tipiško slydimo siekiant automobilį sukti ratu, kaip paprastai yra daroma siekiant parodyti vairuotojo vairavimo gebėjimus. Teigia, kad automobilio galinė dalis slystelėjo į dešinę pusę, vėliau, kuomet pažeidėjas bandė automobilį suvaldyti – į kairę pusę, po to vėl slydo dešinėn ir automobilis visiškai sustojo. Teigia, kad tokia automobilio slydimo trajektorija buvo nulemta jo neatsargumo bei vairavimo aplinkybių neįvertinimo. Apeliantas analizuoja byloje pateiktą vaizdo įrašą ir teigia, kad aikštelės danga buvo padengta sniegu, kuris vietomis buvo suvažinėtas, vietomis ne. Teigia, kad esant tokiai nevienalytei dangai, automobilio judėjimas yra komplikuotas ir susijęs su tam tikrais vairuotojui iškylančiais uždaviniais, kurių vienas – teisingai ir objektyviai įvertinti kelio dangą bei pasirinkti judėjimo greitį, kryptį ir trajektoriją. Apeliantas nurodo, jog judėdamas iš vienos aikštelės pusės į kitą per stipriai paspaudė akseleratoriaus pedalą, dėl ko galinė automobilio dalis slystelėjo į dešinę pusę. Tai, kad akseleratoriaus pedalas buvo paspaustas per stipriai lėmė tai, kad prieš tai apeliantui teko traukti užklimpusį automobilį, kas savaime buvo susiję su didesnėmis automobilio apsukomis bei to užfiksavimas pažeidėjo sąmonėje, o taip pat ir tai, jog tuo metu pažeidėjas ginčijosi su jo vairuojamame automobilyje buvusia keleive. Apeliantas neatmeta galimybės, kad akseleratoriaus pedalą paspaudė netyčia, galimai vietoje stabdžio pedalo, tačiau teigia, kad tyčinio veiksmo tikrai nebuvo. Nurodo, kad po to, kai jis vairą pasuko į slydimo pusę, automobilio galinė dalis slystelėjo į priešingą – kairę – pusę, apsuko puslankį bei sustojo. Skundo autoriaus nurodo ir tai, kad jo automobilio judėjimo trajektorijoje jokių kitų automobilių nebuvo. Apeliantui pradedant judėti automobilis BMW, pravažiavęs pro šalį, sustojo už galinės dalies, kitos dvi transporto priemonės stovėjo kairėje pusėje nuo jo judėjimo krypties, taigi mano, kad jokios grėsmės jiems nekėlė. Juo labiau, kad šie du automobiliai buvo palikti anksčiau, juose nei vairuotojo, nei keleivių nesimatė, šios transporto priemonės niekur nejudėjo.
3.3. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog grėsmė buvo sukelta su juo automobilyje buvusiai keleivei, tačiau kuo ši grėsmė pasireiškė neaiškino. Teigia, kad automobilio judėjimo greitis nebuvo didelis, kliūčių jo judėjimo kryptimi nebuvom kas neva rodo, jog grėsmės nebuvo ir tai tėra nieko nepagrįsta prielaida. Be to, su juo automobilyje buvusi M. M. teismo posėdyje net nebuvo apklausta apie tai, ar jautė kokią nors grėsmę. Pažymi, kad apelianto chuliganiškų veiksmų sukeltos neigiamos pasekmės apylinkės teismo nutartyje nurodoma tai, kad kitas eismo dalyvis, t. y. automobilis (duomenys neskelbtini) turėjo laukti, kol pažeidėjas baigs pavojingus manevrus ir tik po to galėjo išvykti iš aikštelės. Apeliantas analizuoja byloje esantį vaizdo įrašą ir teigia, kad šis automobilis sustojo ne dėl to, jog apelianto vairuojamas automobilis pradeda judėti, o dėl to, jog sustoti buvo būtent toks šio automobilio vairuotojo tikslas, kadangi automobilis ne tik sustoja, tačiau ir atbulomis privažiuoja prie aikštelės krašto, kas neva rodo aiškų tikslą toje vietoje sustoti bei stovėti kurį laiką. Mano, kad jeigu šio automobilio vairuotojas būtų ketinęs važiuoti iš aikštelės iš karto po apelianto, tokiu atveju, jis nebūtų automobilio vairavęs atbuline eiga prie aikštelės krašto. Be to, vaizdo įraše matyti, jog apelianto vairuojamo automobilio judėjimas baigėsi 15:56:35 val., kai tuo tarpu automobilis (duomenys neskelbtini), anot teismo, iš vietos pajudėjo tik 15:57:00 val. Tai, pasak apelianto, reiškia, jog dar 25 sek. šio automobilio vairuotojas sėdėjo savo transporto priemonėje ir laukė bijodamas, kad pažeidėjas vėl kokiais nors pavojingais veiksmais sukels jam grėsmę. Taigi, kad tokia teismo išvada yra akivaizdžiai absurdiška jau vien dėl to, kad įrašo 15:56:44 val. matosi, jog apeliantas su keleive M. M. iš automobilio išlipa, o 15:56:49 val. mirkteli posūkio žibintai, rodantys, jog automobilyje yra įjungiama apsaugos signalizacija, kas reiškia, jog automobilyje jau nėra žmonių. Tačiau netgi to nepakanka, kad automobilis (duomenys neskelbtini) galėtų drąsiai ir saugiai išvažiuoti iš aikštelės, galimai yra laukiama, kol apeliantas su keleive nuo automobilio pasišalins pakankamu atstumu. Ir tik dar po 13 sek. šio automobilio vairuotojas išdrįsta išvažiuoti iš aikštelės. Apibendrindamas mano, kad tokios teismo išvados yra prasilenkiančios su realybe, akivaizdžiai siekiant parodyti apeliantą kaip kažkokį piktybinį pažeidėją, viešosios tvarkos trikdytoją.
3.4. Skundo autorius akcentuoja ir tai, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas vienu iš apelianto kaltės įrodymų konstatavo faktą, jog liudytoja M. M. nurodė, jog įvykio dieną jai priklausantį automobilį vairavo E. V., o pastarasis šį faktą patvirtino. Kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas apeliantas nurodo, jog nežino ar tą dieną M. M. buvo su kuo nors susitikusi. Tą dieną apeliantas su minėta liudytoja buvo susitikęs, vyko į nuošalesnę aikštelę pasikalbėti, teigia, kad jis nebuvo apklaustas administracinio nusižengimo byloje ir kol jam nebuvo įteiktas nutarimas bei kol jis nebuvo supažindintas su vaizdine medžiaga, neva nežinojo ar yra padaręs kokį nors nusižengimą ar ne. Pažymi, kad tada, kai jam buvo įteiktas nutarimas bei parodyta vaizdinė medžiaga, jis pamatė, jog automobilį vairavo būtent jis, dėl ko pateikė skundą policijai.
3.5. Apibendrindamas skundo argumentus apeliantas nurodo, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad jis turėjo tyčią padaryti pažeidimą, t. y. vairuoti automobilį chuliganiškai, automobilis slydo ne dėl chuliganiškų paskatų. o dėl eilės faktorių, kuriuos apeliantas įvardijo apeliaciniame skunde. Pažymi, kad nėra jokių kitų požymių, pagrindžiančių jo kaltę dėl tariamai padaryto tyčinio pažeidimo, neįrodyta, kad apeliantas tai darė iš chuliganiškų paskatų, t. y. siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei.
3.6. Dėl apeliantui skirtos administracinio poveikio priemonės nurodoma, kad M. L. su sugyventine šiuo metu augina mažametį sūnų, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Pažeidėjo gaunamos pajamos yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis, nes sugyventinė augina sūnų ir jokių pajamų negauna. Pažymi, kad praradęs teisę vairuoti transporto priemones, jis tuo pačiu prarastų ir pragyvenimo šaltinį, kas neabejotinai atsilieptų šeimos finansinei situacijai. Mano, kad šios priežastys yra laikytinos išskirtinėmis, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas neturėtų būti taikomas arba jeigu ir taikomas – tai trumpesniam nei įstatyme numatytam minimaliam terminui. Skundo autorius teigia, kad jo padarytas KET pažeidimas nėra sunkus, nebuvo sukeltos jokios neigiamos pasekmės, avarinė situacija ar pan., kas turėtų neigiamos įtakos jo atsakomybės vertinimui. Atsižvelgiant į tai mano, jog teismas galėtų rasti galimybę netaikyti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jeigu teisės atėmimas ir būtų taikomas, tuomet taikyti jį 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė V. D. prašo M. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pažeidėjo M. L. apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, prašo jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba, nusprendus, jog apeliantas vis tik padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės, arba jos terminą nustatyti minimaliam.
6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkantis administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
7. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmonių ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).
9. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su Kelių eismo taisyklių 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT‑72‑2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
10. Apygardos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos įrodymus, remdamasis teismų praktika, suformuota atnaujintose administracinių nusižengimų bylose kvalifikuojant pavojingus eismo saugumui vairuotojų veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie M. L. tyčinę kaltę ir chuliganiškas paskatas priėmus sprendimą vairuoti automobilį anksčiau nurodytu būdu. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, t. y. vaizdo įrašas, patvirtina, kad M. L. administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų pavojingumą ir to siekdamas. Akivaizdu, jog tokiu savo elgesiu, kuomet jis, vairuodamas transporto priemonę (lengvąjį automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, aikštelės važiuojamosios dalies būklę, spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas automobilį slysti šonu. M. L. atvirai demonstravo nepagarbą visuomenei, niekino moralės bei elgesio normas, demonstravo savo niekinantį požiūrį į galiojančią teisinę tvarką (nustatytus draudimus ir įpareigojimus), savęs iškėlimą aukščiau kitų eismo dalyvių, kurie tinkamai laikosi Kelių eismo taisyklių, o tokiam elgesiui pateisinti nesama jokios objektyvios dingsties. Dėl tokių M. L. veiksmų kilo realus pavojus tiek eismo saugumui, tiek kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, atsirado didžiulė rizika kilti eismo įvykiui ar avarinei situacijai.
11. Apygardos teismo manymu, byloje nustatytos objektyviosios M. L. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. M. L. chuliganiškai važiavo aikštelėje, kurioje įvykio metu buvo ne viena transporto priemonė, o jo paties vairuojamoje transporto priemonėje sėdėjo, kaip nurodoma paties apelianto skunde, besilaukianti moteris. Taigi M. L. padaryti Kelių eismo taisyklių 9 ir 10 punktų pažeidimai rodo jo itin neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi, visišką nepagarbą socialinėms normoms, kuriomis siekiama užtikrinti eismo saugumą.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. L. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio (tyčinės kaltės formos), kadangi nutarime nurodytos aplinkybės ir KET taisyklių nesilaikymas kilo ne dėl M. L. tyčinių veiksmų (laikant nuspaudus akseleratoriaus pedalą), o dėl apelianto neatsargumo bei vairavimo aplinkybių įvertinimo. Tačiau aukštesnysis teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas byloje esantį vaizdo įrašą, pagrindžiantį jo kaltę, interpretuoja sau tinkama linkme, iš esmės ignoruodamas akivaizdžias aplinkybes. Apygardos teismui, susipažinus su administracinio nusižengimo byloje esančiu vaizdo įrašu (b. l. 42), nekilo abejonių, jog M. L. veiksmai nebuvo neatsargūs. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip 15:54:16 val. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. L., vairuojama transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galu privažiuoja prie sniego pusnyje įklimpusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prikabinęs šią transporto priemonę prie automobilio kablio su virve traukė iš pusnies. Būtent šiuo momentu, trukusiu nuo 15:54:16 val. iki 15:54:51 val. (maždaug apie 15 sek.), kuomet M. L. vairuojamu automobilio buvo tempiama kita transporto priemonė, M. L. taip pat stipriai spaudė akseleratoriaus pedalą, tačiau transporto priemonė nebuvo sumėtyta, pati nuo aikštelės važiuojamosios dalies nenuslydo. Be kita ko, matyti ir tai, kad M. L. laukė kol automobilis „(duomenys neskelbtini)“ išvažiuos iš automobilių stovėjimo aikštelės ir tuomet sąmoningai atliko veiksmus, kurie sąlygojo automobilio slydimą šonu.
13. Tai, kad M. L. siekė išvengti administracinės atsakomybės patvirtina ir M. M. bei E. V. pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad šioje skundžiamus veiksmus atliko ne M. L., o E. V.. Apygardos teismui akivaizdu, kad M. L. gręsiančią atsakomybę dėl neaiškių sumetimų ketino prisiimti visiškai su nagrinėjamu įvykiu nesusijęs asmuo. Paties pažeidėjo apeliaciniame iškelta versija, neva jis nežino su kuo M. M. tą dieną dar buvo susitikusi, taip pat neįtikinanti, kadangi M. M. pateikdama paaiškinimą (b. l. 18) suvokė kokio įvykio aplinkybės yra tiriamos. Be kita ko, paaiškinimą pateikęs E. V. išdėstė vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes (b. l. 20), o tai, kad tą pačią dieną būtų įvykęs analogiško pobūdžio įvykis, neįtikėtina. Juo labiau, kad toks įvykis net nebuvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje esančiomis vaizdo kameromis, kas buvo padaryta nagrinėjamu atveju.
14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į nustatytą administracinio nusižengimo padarymo pobūdį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad M. L. puikiai suprato ir įvertino situaciją, atliko tyčiniu automobilio šoninio slydimo veiksmus, savo neatsakingais veiksmais sukeldamas pavojų su juo važiavusios keleivės, kitų asmenų ir turto saugumui. Minėtais veiksmais šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir tuo pačiu rodė vairuotojo nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir eismo dalyvių saugumui, iškeliant savo asmeninius interesus aukščiau visų kitų transporto priemonių vairuotojų interesų, tokiu savo elgesiu demonstruojant nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Toks M. L. elgesys atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
15. Vertinant M. L. asmenybę, matyti, kad jis, priešingai nei nurodoma jo skunde, ne yra apibūdinamas kaip piktybinis pažeidėjas. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius paskutinius metus patvirtina, kad jis administracine tvarka yra baustas ne kartą, jo administraciniai nusižengimai išimtinai yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (vairavo nustatyta tvarka neregistruoto automobilio, viršijo leistiną greitį, vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą transporto priemonę). Šie M. L. Kelių eismo taisyklių pažeidimai taip pat pakankamai pavojingi ir visa tai, neabejotinai neleidžia daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra drausmingas vairuotojas, o padarytas nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina ir dabartinio savo pažeidimo. Iš skunde dėl Institucijos nutarimo, taip pat iš apeliaciniame skunde pateiktų argumentų galima spręsti, kad jis pergyvena ne dėl savo padaryto nusižengimo, o dėl kilsiančių neigiamų tokio jos elgesio pasekmių, t. y. teisės vairuoti transporto priemones netekimo.
16. Apeliantas nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo praradimas reikštų darbo sutarties nutraukimą, kas lemtų jo šeimos finansinio stabilumo pablogėjimą. Tačiau pažymėtina, jog šios nurodytos aplinkybės, susijusios su darbinėmis problemomis ir šeimos materialine gerove, apeliantui buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Apygardos teismas konstatuoja, kad M. L. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, skirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Paskirta nuobauda atitinka teisingumo ir proporcingumo principais.
17. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog M. L. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.