- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-49-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-01144-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė, Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-700-900/2013, iškeltoje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. T., tretiesiems asmenims ieškovo pusėje Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir L. B., trečiajam asmeniui atsakovo pusėje D. T., dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) įpareigoti atsakovą A. T. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti savavališkai pastatytus statinius, o būtent: gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat tvorą, pastatytą už sklypo (duomenys neskelbtini), ribų, bei sutvarkyti statybvietę;
2) atsakovui A. T. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius minėto reikalavimo, leisti ieškovui priverstinai nugriauti savavališkai atsakovo A. T. pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę atsakovo A. T. sąskaita.
Nurodė, kad atsakovui 2011 m. rugsėjo 6 d. buvo surašyti trys savavališkos statybos aktai už tai, kad A. T., būdamas statytoju, nepateikė gyvenamojo namo su požeminėmis patalpomis (neypatingas statinys) ir pagalbinio ūkio pastato (neypatingas statinys), esančių (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Gyvenamojo namo požeminė dalis įrengta už pastato užstatymo ploto ir dalis išeina už atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos bei patenka į valstybinę žemę. Ūkinio pastato sienos suręstos iš padangų, užpildytų moliniu gruntu. Apie 73,37 metrų tvoros dalis (I grupės nesudėtingas statinys) pastatyta gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei ir L. B., dar apie 83,49 metrų tvoros dalis yra laisvojoje valstybinėje žemėje.
Nurodė, kad ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 3 d. surašė atsakovui A. T. reikalavimus per 6 mėnesius (t.y. iki 2012 m. balandžio 3 d.) pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovo A. T. prašymu ieškovas pratęsė reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 3 mėnesiams (iki 2012 m. liepos 3 d.), tačiau atlikus patikrinimą 2012 m. liepos 31 d. nustatyta, kad A. T. savavališkos statybos padarinių nepašalino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo ieškovo pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su ieškiniu iš esmės sutiko.
Atsakovas A. T. prašė leisti per 5 metus pašalinti savavalinės statybos padarinius.
Paaiškino, kad statybos prasidėjo „perestroikos“ laikais. Autobusų parkas jam buvo atidavęs panaudotas padangas kaip toksines medžiagas. Padangas jis nusprendė panaudoti statyboms. Atsakovo įmonės statybininkų brigada ekskavatoriumi iškasė griovį, stulpeliu eilėmis sudėjo padangas, užpildė moliu. Pastatę sienas, po mėnesio uždėjo gelžbetoninę perdengimo plokštę, įrengė medinį stogą. Nė vienas architektas jo prašymu neapsiėmė daryti projekto, todėl atsakovas, kaip statybininkas, pats padarė gyvenamojo namo projektą ir pagal jį darbininkai surinko namą, vėliau iš fermos sijų įrengė stogą. Atsakovas norėjo įteisinti brėžinius, bet nespėjo, nes 1999 m. rugpjūčio 12 d. pateko į avariją. Projektavimo darbus teko atidėti. Gydymas truko net 7 mėnesius, o grįžusį į namus jį slaugė žmona. Po kurio laiko mirė atsakovo geriausias darbininkas B., statybos brigada iširo, o atsakovo įmonė buvo panaikinta. 2012 m. rugsėjį mirė atsakovo žmona, kuri buvo pradėjusi rūpintis projekto įteisinimu, tačiau su jos mirtimi dingo visi ryšiai. Žemės sklypą atsakovas perdavė vyresniajam sūnui, nes jis per 2-5 metus viską galėtų įteisinti. Kur šiuo metu yra vyriausiasis sūnus, nežino. Tikisi surasti statybininką, kuris galėtų užpatentuoti panaudotas armuotas padangas kaip statybinę medžiagą. Tokia medžiaga labiausiai tiktų ūkininkams statant sandėlius, garažus, nes yra iš vietinių medžiagų ir pigi. Atsakovo teigimu, tai, kad tvora išeina iš už nustatyto sklypo ribų, yra matininkų kaltė. Iš pradžių buvo du žemės sklypai, paskui jie sujungti į vieną, prieš statant statinius, tikslių aplinkinių sklypų ribų nebuvo. Kiekvienas matininkas vis kitaip matuodavo sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Įpareigojo atsakovą A. T. per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti savavališkai pastatytus statinius, t. y. gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 156,86 m tvoros dalį, kuri pastatyta už sklypo (duomenys neskelbtini), ribų, ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui A. T. per nustatytą terminą nepašalinus savavališkos statybos padarinių savo iniciatyva, leido ieškovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos priverstine tvarka nugriauti atsakovo A. T. savavališkai pastatytus tris statinius ir sutvarkyti statybvietę atsakovo A. T. sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovas neįvykdė nei per nustatytą 6 mėn., nei per papildomai suteiktą 3 mėn. (iš viso 9 mėn.) terminą; terminas juos pašalinti baigėsi 2012 m. liepos 3 d. Pažymėjo, kad atsakovas neįvardino, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi per kitus beveik 9 mėn., skaičiuojant nuo 2012 m. spalio mėn., kai sužinojo apie iškeltą bylą, iki jos nagrinėjimo pabaigos 2013 m. vasarą, siekdamas įteisinti savavališkas statybas. Nurodė, kad neturint jokios informacijos, ką atsakovas padarė, ką liko padaryti, norint įteisinti savavališkas statybas ir kiek laiko tai užtruks, neįmanoma nustatyti, ar atsakovo prašomas terminas (2-5 m.) objektyviai pagrįstas, todėl teismas šį atsakovo prašymą atmetė. Teismas konstatavo, kad dovanojimo sutartimi perleidus 0,3257 ha žemės sklypą trečiajam asmeniui D. T., šiame žemės sklype savavališkai pastatytų statinių savininkas išliko A. T. ir jis yra tinkamas atsakovas.
Šalies argumentai
Atsakovas A. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
1. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neišsprendė byloje esančių prieštaravimų. Buvo vertinami tiktai ieškovo pateikti įrodymai, o į atsakovo pateiktus atsikirtimus, kuriuos jis nurodė ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nebuvo atsižvelgta.
2. Teismas neteisingai aiškino CK 4.40 str. 1 d. ir CK 4.103 str. 1 d. nuostatas. Jeigu savavališkai pastatyti statiniai nėra civilinės teisės objektai, tai, priešingai, nei teigia teismas, jie negali dalyvauti civilinėje apyvartoje. Nurodo, kad atsakovo sūnui buvo dovanotas tiktai žemės sklypas. Kadangi, vadovaujantis CK 4.103 str. 1 d., atsakovas negalėjo perleisti ant dovanojamo žemės sklypo pastatytų statinių, jie, vadovaujantis CK 4.40 str. 1 dalimi, kartu su žeme perėjo kitam savininkui. Nes šiame straipsnyje nėra nurodyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys tiktai teisėtai pastatyti statiniai. Tai reiškia, kad, dovanojimo sutartimi perleidus 0,3257 ha žemės sklypą trečiajam asmeniui D. T., šiame žemės sklype savavališkai pastatytų statinių savininku tapo D. T., kuris ir turėjo būti patrauktas šioje byloje atsakovu.
3. Teismo posėdyje atsakovas prašė nustatyti 5 metų terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, šeimyninę ir materialinę padėtį. Teigia, kad anksčiau to padaryti negalėjo, nes po avarijos negali vaikščioti, o važinėti vežimėliu po statybvietę ir daugelį įstaigų yra labai sudėtinga, atsakovas yra netekęs geriausio draugo, kuris jam galėjo padėjo statybose, mirė atsakovo žmona, išvyko į užsienį sūnus ir atsakovas nežino, kur jis gyvena. Atsakovo gaunamos pensijos vos pakanka pragyvenimui, santaupų neturi, kad galėtų samdytis privačius asmenis ar firmas, kurios nugriautų statinius. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą arba nustatyti atsakovui ilgesnį terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti.
Šalies argumentai
1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovu byloje turėjo būti jo sūnus D. T., kuriam buvo padovanotas žemės sklypas, kuriame yra savavališkai pastatyti statiniai. Teigia, kad žemės sklypo savininkas privalo atsakyti už savavališką statybą tik tuomet, kai nėra ar neįmanoma nustatyti statytojo (STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23 punktas). Pažymi, kad Civilinio kodekso 4.103 str. 1 dalyje nurodyta, kad jeigu statinys (jo dalis) pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Todėl argumentas, kad atsakovu turėjo būti atsakovo sūnus, yra nepagrįstas.
2. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad turėjo būti nustatytas ilgesnis terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti, palieka spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ginčo statiniai, kaip žemės sklypo priklausiniai, gali priklausyti trečiajam asmeniui D. T., nes 2012 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartimi A. T. ir O. T. padovanojo savo sūnui (trečiajam asmeniui) D. T. 0,3257 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Pažymi, jog CK 4.103 str. 1 dalis numato, kad „jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai“. Todėl dovanojimo sutartimi atsakovui perleidus žemės sklypą D. T., savavališkai pastatytų statinių savininku išliko A. T. ir jis buvo tinkamas atsakovas šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai išsamūs ir aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo.
Apeliantas byloje neginčijo, kad jo pastatyti pastatai ir statiniai yra savavalinė statyba, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl dviejų konkrečių apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas A. T. savo skunde nurodė, kad atsakovu šioje byloje turėjo būti ne jis, t.y. A. T., o jo sūnus D. T., kuriam 2012-06-25 dovanojimo sutartimi A. T. ir O. T. padovanojo 0,3257 ha žemės sklypą, vadinasi šiame žemės sklype savavališkai pastatytų statinių savininku tapo D. T..
Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 4.40 str. 1 dalies ir CK 4.103 str. 1 dalies nuostatas. Savavališkai pastatyti statiniai nėra civilinės teisės objektai, jie negali dalyvauti civilinėje apyvartoje, todėl atsakovo sūnui D. T. buvo padovanotas tik žemės sklypas, nes, vadovaujantis CK 4.103 str. 1 dalimi, atsakovas (ir jo sutuoktinė) negalėjo perleisti ant dovanojamo žemės sklypo pastatytų savavalinių statinių, o tuo pačiu D. T. negalėjo tapti savavališkai pastatytų statinių savininku. Kadangi savavalinė statybą vykdė atsakovas A. T., ieškovas jam surašė savavalinės statybos aktą ir jį įpareigojo pašalinti savavalinės statybos pasekmes, tai jis yra tinkamas atsakovas šioje byloje.
Priešingai, nei savo skunde teigia atsakovas A. T., pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo A. T. prašymą nustatyti 5 metų terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau pagrįstai konstatavo, kad ieškovas 2011 m. spalio 3 d. surašė atsakovui reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikalaudamas per 6 mėnesius (iki 2012 m. balandžio 3 d.) savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę arba kreiptis dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. 2012 m. balandžio 3 d. ieškovas patenkino atsakovo A. T. įgalioto asmens D. T. prašymą ir 2011 m. spalio 3 d. reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminus pratęsė dar 3 mėnesiams (iki 2012 m. liepos 3 d.). 2012 m. liepos 31 d. patikrinęs, ar statytojas vykdo reikalavimus, ieškovas nustatė, jog atsakovas savavališkos statybos padarinių nepašalino. Statybos įstatymo 28 str. 3 dalis numato, kad reikalavimams pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesnį laiką [...] asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, pvz., projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Atsakovas neįvardino, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi, siekdamas įteisinti savavališkas statybas, todėl neturėdamas jokios informacijos, ką atsakovas padarė, ką liko padaryti norint įteisinti savavališkas statybas ir kiek laiko tai užtruks, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą.
Atsakovo (apelianto) nurodytos aplinkybės, kad po avarijos negali vaikščioti, yra netekęs geriausio draugo, kuris jam galėjo padėjo statybose, mirė atsakovo žmona, išvyko į užsienį sūnus D. T. ir atsakovas nežino, kur jis gyvena, nėra tie įstatymo nustatyti pagrindai, dėl kurių atidedamas pastatų įteisinimo terminas, kuris, beje, ir taip jau tęsiasi 1,5 metų. Nei byloje, nei su apeliaciniu skundu nebuvo pateikta duomenų, kad apskritai atsakovas būtų atlikęs kokius nors konkrečius veiksmus dėl pastatų įteisinimo, nurodomi tik galimi įteisinimo būdai. Atsakovo A. T. savavališkai pastatyti pastatai ir statiniai ne tik pažeidžia viešosios teisės normas (tame tarpe Statybos įstatymo nuostatas), bet pažeidžia trečiųjų asmenų, t.y. L. B. ir valstybės interesus, nes dalis atsakovo pastatų ir statinių yra pastatyta L. B. ir valstybei priklausančioje žemėje. Pažymėtina, kad atsakovas A. T. pirmosios instancijos teismo sprendimu savavališkai pastatytus pastatus ir statinius įpareigotas nugriauti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo šios Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo dienos.
Atsakovo argumentai, kad jis neturi lėšų samdytis privačius asmenis ar firmas, kurios nugriautų statinius, taip pat nėra pagrindas keisti sprendimą, nes teismas patenkino alternatyvų ieškovo reikalavimą, t.y. atsakovui nenugriovus savavališkai pastatytų pastatų ir statinių, juos nugriaus ieškovas.
Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Apeliantui A. T. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir atleidžiant jį 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (150-151 b.l.), todėl apeliacinį skundą atmetus, iš jo mokėtinas už apeliacinį skundą žyminis mokestis valstybei nepriteistinas (CPK 96 str. 2 d.).
Ieškovas ir tretieji asmenys nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos iš apelianto A. T. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.