Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta ? (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta ? (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams su turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams su turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 118 straipsnio 3 dalį, 43 straipsnį laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu;

6) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį, 64 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams;

7) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 ir 64 straipsnių nuostatas, galutine subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2012 m. lapkričio 14 d.,

8) Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta V. M. subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams 10 dienų, bausmę atliko 2018 m. sausio 10 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2025 m. lapkričio 18 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), name, kambaryje, tyčia ranka spaudė kaklą savo šeimos narei sugyventinei J. Č., taip sukeldamas nukentėjusiajai J. Č. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino, savo veiksmus vertino neigiamai, gailėjosi ir paaiškino, kad įvykio dieną, kiek pamena, buvo užėjęs į namus, kuriuose buvo dukra, jos atsiprašė dėl alkoholio vartojimo ir pasakė, kad daugiau nebegers. Norėjo atsiprašyti ir nukentėjusiosios, norėjo grįžti gyventi pas ją. Kalbėjosi su J. Č., vėliau su ja susipyko dėl telefono, nes norėjo pažiūrėti, kas jai skambina, su ja apsižodžiavo, prašė parodyti telefoną, tačiau ji jam jo nedavė. Kiek pamena, pats išėmė telefoną iš kišenės, paliko jį prie krosnies. Paskui jis galimai buvo nukentėjusiąją „pristūmęs“. Daugiau nieko neprisimena. R. pasakė, kad jam skambino mama ir ji jai pranešė, jog kažkas su V. negerai, ji taip pat pasakė, jog jis buvo pas jas ir kad buvo iškviesta policija. Jis neprisimena, kaip išėjo iš kiemo, neprisimena nei išėjimo, nei kaip atsidūrė (duomenys neskelbtini), taip pat neprisimena to momento, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Pripažįsta, kaip nurodyta kaltinime, kad ranka spaudė nukentėjusiajai kaklą. Iš dalies atsimena, kad buvo prispaudęs nukentėjusiosios kaklą ir paėmė telefoną iš kišenės. Savo veiksmais jis galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Po kaklo spaudimo epizodo nematė jokių žymių ant nukentėjusiosios. Ji pati sakė, kad žymių nebuvo, o policijos pareigūnas taip pat patvirtino, kad nėra jokių smaugimo požymių. Apklausos metu policijos pareigūnas jam nurodė, kad jis (V. M.) turėtų daryti išvadas ir daugiau nevartoti alkoholio. Jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų smurtavęs, nes būdamas blaivus nejaučia jokio pykčio. Nukentėjusioji yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena 4 metus. Anksčiau prieš ją nėra smurtavęs. Šiuo metu kartu su ja negyvena, šeimyninių santykių neturi, nes jis persikraustė į (duomenys neskelbtini), kai jam buvo pasakyta, kad negali jos lankyti, tačiau jo santykiai su nukentėjusiąja po mėnesio gali atsinaujinti, nes ryšys tarp jų nėra nutrūkęs. Su nukentėjusiąja po įvykio kalbėjosi kitą rytą, jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Su nukentėjusiąja kalbėjosi apie jo problemą dėl alkoholio vartojimo ir jo norą užsikoduoti ir gydytis. Ji jam pasakė, kad po kurio laiko pažiūrės, kaip seksis, ir jei viskas bus gerai, galės vėl gyventi kartu. Planuoja važiuoti užsikoduoti, nes visos jo problemos yra susijusios su alkoholio vartojimu. Žino, kur kreiptis dėl užsikodavimo. Su sugyventine jis palaiko draugiškus santykius. (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis namas priklauso nukentėjusiajai.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 19 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-40752-25 matyti, kad 2025 m. lapkričio 18 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), sugyventinis V. M. suėmęs rankomis už kaklo smaugė savo sugyventinę J. Č. (nustatytas 0,39 promilių girtumas). Informuotas specializuotas pagalbos centras. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, niekas nepaimta. Įtariamasis pasišalino, ieškomas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 1-5).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių ir Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2025 m. lapkričio 18 d. apie 22.05 val. iš Šiaulių OVS budėtojo buvo gautas pranešimas: ,,Prieš 10 minučių namuose sugyventinis smaugė pranešėją, atėmė telefoną ir piniginę. Sugyventinis pasišalino. Nepilnamečių nėra, Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Laukia namuose.“ Atvykus į (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėja J. Č.. Alkoholio matuokliu jai 2025 m. lapkričio 18 d. 22.49 val. nustatytas 0,39 promilių girtumas. J. Č. teigė, kad į jos namus grįžo sugyventinis V. M., kuris įėjęs į kambarį, pargriovė ją ant lovos ir pradėjo ją smaugti rankomis, iš jos atėmė telefoną, kad negalėtų išsikviesti pagalbos ir pabėgo. J. Č. iš karto nuėjo pas kaimyną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Atvykus policijos pareigūnams V. M. jau buvo pasišalinęs nežinoma kryptimi. J. Č. teigė, kad juto fizinį skausmą ir skauda iki šiol. J. Č. buvo iškviesti Greitosios medicinos pagalbos medikai, ją apžiūrėjo, į gydymo įstaigą vykti nereikėjo. Dėl Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nurodė kreiptis į (duomenys neskelbtini) ligoninės administraciją. J. Č. nematė, kur pasišalino sugyventinis, tačiau mano, kad galėtų būti (duomenys neskelbtini), savo nuomojamame bute, tikslaus adreso nežino. Ieškant V. M., buvo apžiūrėta kiemo teritorija, apvažiuotas (duomenys neskelbtini) miestas bei (duomenys neskelbtini), tačiau minėtas asmuo nerastas. Dėl J. Č. patirto fizinio smurto pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariamasis ieškomas (b. l. 6-10).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad (duomenys neskelbtini), iš kiemo pusės yra vieno aukšto namas. Įėjus į namo vidų pro rudos spalvos metalines duris yra prieškambaris, pasukus į kairę pusę, yra rudos spalvos metalinės durys, pro kurias patenkama į virtuvės kambarį. Tiesiai praėjus virtuvės kambarį yra rudos spalvos, medinės durys, pro kurias patenkama į miegamąjį kambarį ir ten yra rudos spalvos, medinė, dvigulė lova, ant kurios užtiesta mėlynos spalvos antklodė su kuria buvo smaugiama. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, niekas nepaimta. Tyrimui daugiau reikšmingų objektų neužfiksuota (b. l. 13-24).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 18-19 d. asmens apžiūros protokolo bei jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrint J. Č. sužalotas kūno vietas, ties kaklo viduriu matomos kraujosruvos, daugiau jokių sužalojimų nematyti (b. l. 25-30).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei J. Č..

V. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad jis įvykio dieną atėjo pas sugyventinę norėdamas jos atsiprašyti, tačiau tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl telefono, konflikto metu jis prispaudė nukentėjusiosios kaklą ir paėmė telefoną iš jos kišenės. Išvadą dėl neteisėtų V. M. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: kaltinamojo V. M. ir nukentėjusiosios J. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 19 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 19 d. tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių ir Policijos registruojamų įvykių registro išrašas, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 18 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei jo priedas – fotolentelė Nr. 1, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 18-19 d. asmens apžiūros protokolas bei jo priedas – fotolentelė Nr. 1.

BK 141 straipsnyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties asmens požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-139/2016). Vien tokios aplinkybės, kad asmenys dažnai pykosi (konfliktavo) ir susipykę atskirais laikotarpiais gyveno atskirai, savaime nepaneigia jų ryšio; minėtos aplinkybės atskleidžia ne šeiminių ar nešeiminių santykių turinį, o gyvenimo būdą.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu jie buvo susipykę ir jau savaitę gyveno atskirai, kaltinamasis įvykio metu ėjo atsiprašyti nukentėjusiosios, jų santykiai ir ryšys nebuvo nutrūkę, nėra nutrūkę ir dabar, nukentėjusioji kaltinamajam iškėlė sąlygas susitvarkyti su alkoholio vartojimo problema ir jei kaltinamasis išspręs alkoholio problemas, jie galės galvoti apie tolesnį gyvenimą kartu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, darytina išvada, kad nors įvykio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo susipykę ir gyveno atskirai, tačiau jų, kaip šeimos narių, emocinis ryšys nebuvo nutrūkęs, taigi, jie įvykio metu buvo šeimos nariai. Dėl to teismas tikslina šią aplinkybę, nurodant, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narę sugyventinę. Šios aplinkybės tikslinimas nekeičia V. M. veiksmų kvalifikacijos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. M. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos narei sugyventinei J. Č.. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant nukentėjusiosios kūno vietos, t. y. kaklo buvo matyti panaudoto smurto požymiai. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš šeimos narę sugyventinę, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sukels fizinį skausmą šeimos narei sugyventinei ir norėjo taip veikti.

Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai V. M. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl V. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja

Bylą nagrinėjant teisme, 2025 m. lapkričio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu, kaltinamasis V. M. paaiškino, kad po įvykio kalbėjosi su nukentėjusiąja apie tai, kas nutiko, jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nepriimti šio atsiprašymo, nukentėjusioji J. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, nori, kad byla jam būtų nutraukta.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

V. M. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamasis nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji J. Č. nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam abu asmenis, nekyla abejonių, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiškė civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės arba neturtinės žalos atlyginimo.

Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad V. M. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, šiuo metu jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 63-78). V. M. baustas administracine tvarka, didžioji dalis paskirtų baudų sumokėta (b. l. 81-86). V. M. šiuo metu nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 87-89). Nors nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau svarbu paminėti ir tai, kad jis pripažino alkoholio vartojimo faktą, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsiprašė nukentėjusiosios. Iš V. M. parodymų matyti, kad dėl padarytos veikos jis apgailestavo, pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymą įtakojo alkoholio vartojimas, tikisi, kad ateityje taip neatsitiks, išreiškė norą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir spręsti su jo vartojimu susijusias problemas, jau domėjosi, kur turėtų gydytis. Taigi, V. M. nėra linkęs nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, o padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, neplanuotas, nulemtas alkoholio vartojimo, deda pastangas, kad toks įvykis daugiau nepasikartotų, anksčiau nukentėjusiosios atžvilgiu nėra smurtavęs. Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos V. M. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo nuoširdus gailestis, susirūpinimas dėl savo netinkamo poelgio buvo matyti ir teisiamojo posėdžio metu, taip pat ir tai, kad emocinis ryšys tarp sugyventinių nėra nutrūkęs. Teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad V. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs V. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo principo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtinos BK 72² ir 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 8 mėnesių įvykdymo terminą, bei dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose, nustatant 8 mėnesių įvykdymo terminą.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį V. M., yra 91,67 Eur (b. l. 102). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį V. M., nepriteistinos.

V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59-62). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktais, 72², 75⁵ straipsniais, V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 8 (aštuonių) mėnesių įvykdymo terminą ir dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose, nustatant 8 (aštuonių) mėnesių įvykdymo terminą.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą V. M., iš V. M. nepriteisti.

Išaiškinti V. M., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje.