Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Vildama“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Tavix“, ieškinį atsakovui T. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys teisme priimtas 2018-07-19, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Ieškinys, jo priedai ir teismo pranešimas atsakovui T. B. įteikti 2018-08-01 CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl atsirado CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas sprendimui už akių priimti. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš rašytinės bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Ieškovo bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Gudara“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1998-781/2017 patvirtino Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį sudaro antros eilės kreditorių: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 17,49 Eur dydžio finansinis reikalavimas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3 779,76 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1998-781/2017 ieškovo BUAB „Vildama“ bankroto administratorių UAB „Gudara“ nutarė atstatydinti ir ta pačia nutartimi paskyrė kitą – UAB „Tavix“ bankroto administratorių.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Bendrovė įsteigta 2004 m. vasario 6 d., tačiau finansinės atsakomybės dokumentai juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą teikti tik už 2007 metus, todėl, akivaizdu, kad šiuo atveju nustatyti tikrąją įmonės finansinę būklę nėra galimybės. Vilniaus apygardos teismas, 2016 m. gruodžio 21 d. iškeldamas ieškovo bankroto bylą, be kita ko, pažymėjo, jog pagal paskutinį Juridinių asmenų registrui pateiktą balansą už 2007 metus įmonės turtas sudarė 914 830 Lt (264 953 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 755 035 Lt (218 673 Eur), taigi jau 2007-12-31 UAB „Vildama“ įsipareigojimai višijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonės vardu nekilnojamas turtas neregistruotas. VĮ „Regitra“ duomenimis skolininko vardu transporto priemonės neregistruotos. Pagal SODRA viešuosius duomenis, įmonėje apdraustų asmenų nėra, skola VSDF biudžetui 3 774,74 Eur. Draudėjui taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas (UAB „Vildama“) nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas.

Paminėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi, nutaręs iškelti ieškovui bankroto bylą, be kita ko, įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad Bendrovės valdymo organai būtų perdavę administratoriui Bendrovės dokumentus ir turtą. Todėl darytina išvada, kad iš Bendrovės turto nėra galimybių tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

Pagal Juridinių asmenų registre esančius duomenis, atsakovas T. B. laikotarpiu nuo 2009-05-13 iki bankroto bylos iškėlimo buvo paskirtas bankrutuojančios UAB „Vildama“ direktoriumi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis atsakovas yra tas asmuo, kuris turėjo ne tik pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Vildama“ iškėlimo nuo to momento, kai paaiškėjo įmonės nemokumo faktas, bet ir jau iškėlus bankroto bylą, įvykdyti teismo įpareigojimą – per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, to nepadarė. Kaip žinia, remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti kreditorių patirtą žalą. Taip pat minėta, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovui BUAB „Vildama“ bankroto byla iškelta 2016-12-21, tačiau jau nuo 2007 m. įmonė dirbo nuostolingai, patirdama didelius nuostolius ir nesugebėdama atsiskaityti su savo kreditoriais. Kadangi nuo 2009 m. atsakovas buvo bendrovės vadovas, jam kilo pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui, tačiau, kaip matyti, šios įstatyminės pareigos jis nevykdė visą savo vadovavimo bendrovei laikotarpį. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad atsakovas per Vilniaus apygardos nustatytą terminą įgaliotam bankroto administratoriui neperdavė jokių įmonės dokumentų bei turto.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas turi pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose bei ĮBĮ nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas, tačiau tokių byloje nėra (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas jo vadovavimo laikotarpiu nevykdė savo pareigų, numatytų tiek įmonės steigimo dokumentuose, tiek ĮBĮ, tiek CK, todėl ieškovas patyrė žalą. Remiantis CK 6.253 straipsnio 1-2 dalimis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovas patyrė žalą dėl atsakovo veiksmų. Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, darytina išvada, kad atsakovas T. B. pažeidė ne tik bendro pobūdžio pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis protingai ir sąžiningai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), sukeliančios pareigą atlyginti žalą ieškovui (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), bet taip pat pažeidė ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 21 straipsnyje, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas, todėl konstatuotina, kad atsakovas neteisėtais veiksmais (neveikimu) (CK 6.246, 6.248 straipsniai) padarė žalos ieškovui iš viso už 3 797,25 Eur (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistinas 3 797,25 Eur dydžio žalos atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; etc.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 797,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos – nepriteisiamos.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, jos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą, t. y. 85,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui T. B. procesinių dokumentų įteikti jo gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovas neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, teismo sprendimas už akių jam įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Vildama“, juridinio asmens kodas 300001991, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Tavix“, juridinio asmens kodas 302859234, naudai: 3 797,25 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų, 25 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 797,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. rugpjūčio 20 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-28359-433/2018 pagal ieškovo BUAB „Vildama“, juridinio asmens kodas 300001991, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Tavix“, juridinio asmens kodas 302859234, ieškinį atsakovui T. B. dėl žalos atlyginimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas už akių jam yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. Nr. (85) 262 6053“.