Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-12-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-267-417/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-02
Bylos Nr.
AN2-267-417/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00821-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Eduardas Maškevičius (pirm.)
Pažeidėjas
G. L.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba, Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-267-417/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00821-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1; 16.9.8.2; 16.9.10; 21.11.10; 21.11.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo G. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-10-19 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Administracinio nusižengimo protokolas G. L. surašytas už tai, kad jis 2020-07-20, apie 19.32 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti, nes ji atimta, bei būdamas neblaivus (1,50 ± 1,70 % promilės girtumas), vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo, dėl to kliudė kitą automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2020-10-19 nutarimu konstatavo, kad minėtais veiksmais G. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, ir už šių administracinių nusižengimų padarymą skyrė jam galutinę administracinę nuobaudą – 2 100 (dviejų tūkstančių vieno šimto) Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams. Teismas netenkino G. L. gynėjo advokato reikalavimo G. L. veiksmus 2020-07-20, apie 19.28 val., Jūrininkų pr. ir Šilutės pl. sankryžoje ir apie 19.32 val. (duomenys neskelbtini), kvalifikuoti kaip tęstinę veiką.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. G. L. (toliau – ir apeliantas) su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-10-19 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti. Apeliantas neginčija padarytų administracinių nusižengimų faktinių aplinkybių. Tačiau mano, kad nepagrįstai yra du kartus nubaustas už tęstinį administracinį nusižengimą, padarytą 2020-07-20, apie 19.28 val., Jūrininkų pr. ir Šilutės pl. sankryžoje ir apie 19.32 val. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodoma, kad 2020-07-20 apelianto važinėjimas automobiliu jam esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti, iš viso truko apie 10 min., per šį laiką jis padarė du eismo įvykius, iš kurių pasišalino niekam nepranešęs. Dėl šių veiksmų jam buvo surašyti du administracinių nusižengimų protokolai, abiejuose protokoluose nurodyta, kad jis pažeidė KET 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė identiškus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Administracinio nusižengimo byla dėl apelianto atsitrenkimo į vilkiką 2020-07-20 19.28 val. išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2020-08-13, apeliantui paskirta subendrinta nuobauda. Apeliantas skunde nurodo, kad, jei būtų galima vadovautis tokia logika, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad apelianto veiksmai negali būti vertinami kaip tęstinis administracinis nusižengimas, tai apeliantas už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti turėtų būti baudžiamas ne du kartus, o už kiekvieną pravažiuotą metrą. Nurodo, kad jis tik vieną kartą vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės. Jis turėjo vieną tyčią nuvažiuoti iki savo namų bei, pasitraukdamas iš abiejų eismo įvykių, kuriuos sukėlė, turėjo vieną tyčią išvengti nemalonumų, kad apie sukeltus eismo įvykius nesužinotų policija. Dėl to, apelianto nuomone, jam turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis, kurių pagrindu G. L. pripažino kaltu padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai skyrė minėtų straipsnių sankcijose numatytas administracines nuobaudas, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas G. L., nei jo gynėjas šių apylinkės teismo išvadų nekvestionuoja. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju G. L. padaryti administraciniai nusižengimai neabejotinai įrodyti.

7. Tačiau apygardos teismas sutinka su apeliaciniame skunde keliamu klausimu, kad nagrinėjamu atveju G. L. yra du kartus nubaustas už tuos pačius administracinius nusižengimus, kurie turėjo būti vertinami kaip tęstinis administracinis nusižengimas ir skiriama viena administracinė nuobauda.

8. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. G. L. 2020-07-20 19.28 val. Jūrininkų pr. ir Šilutės pl. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 1,5 promilės neblaivumas), nors teisė vairuoti yra atimta, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, dėl to atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį vilkiką su priekaba, iš įvykio vietos pasišalino, apie įvykį policijos neinformavo, įvykio metu apgadinta vilkiko prikaba bei automobilis. Padaryta žala viršija 15 bazinių nuobaudų dydžių. Už šiuos pažeidimus G. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-13 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-986-963/2020, G. L. skirta galutinė nuobauda – 2100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams;

8.2. G. L. 2020-07-20, apie 19.32 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti, nes ji atimta, bei būdamas neblaivus (1,50 ± 1,70 % promilės girtumas), vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo, dėl to kliudė kitą automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Už šiuos pažeidimus G. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-10-19 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-985-903/2020, G. L. skirta galutinė nuobauda – 2100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

9. ANK 612 straipsnis numato, kad, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnių dalis, pagal kuriuos atlikti tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę tos pačios institucijos pareigūnai, gali būti surašomas vienas administracinio nusižengimo protokolas. ANK 38 straipsnio 2 dalis įtvirtinta nuostata, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų.

10. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje nustatyti G. L. padaryti tapatūs administraciniai nusižengimai, už kuriuos jis nubaustas atskirose bylose. Abiejuose šios nutarties 8 punkte nurodytuose nutarimuose buvo konstatuota, kad jis 2020-07-20 19.28–19.34 val. Klaipėdoje vairavo transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 1,5 promilės neblaivumas), nors teisė vairuoti yra atimta, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, dėl to atsitrenkė į sunkvežimį bei į lengvąjį automobilį ir iš eismo įvykių pasišalino nepranešęs apie tai policijai, abiejose bylose jam pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 3 dalį buvo paskirtos atskiros administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nors G. L. šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio apylinkės teismo prašė jo padarytus administracinius nusižengimus vertinti kaip tęstinę veiką, tačiau apylinkės teismas, įvertinęs G. L. teismo posėdžio metu duotų parodymų turinį, kad jis, pavartojęs alkoholinių gėrimų, sėdo prie automobilio vairo ir važiavo namo, pakeliui sankryžoje atsitrenkė į sunkvežimį, tačiau iš eismo įvykio nuvažiavo nepranešęs policijai, po keturių minučių jau savo gyvenamojo namo kieme vėl atsitrenkė į kitą automobilį ir vėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo atgal į garažą, nors jau buvo grįžęs namo, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad aptartoje situacijoje G. L. turėjo bendrą tyčią daryti KET pažeidimus, t. y. nepasirinkti saugaus šoninio tarpo, kliudyti skirtingu laiku, skirtingose vietose ir skirtingiems nukentėjusiesiems priklausančius automobilius, juos apgadinti, iš įvykio vietos pasišalinti apie tai nepranešus policijai, todėl nusprendė, kad G. L. veiksmus 2020-07-20, apie 19.28 val., Jūrininkų pr. ir Šilutės pl. sankryžoje ir apie 19.32 val. (duomenys neskelbtini), kvalifikuoti kaip tęstinę veiką nėra jokio pagrindo. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokia Klaipėdos apylinkės teismo išvada nėra teisinga.

12. Pirmiausia pažymėtina tai, kad G. L. neturėjo tyčios nepasirinkti saugaus šoninio tarpo, kliudyti skirtingu laiku, skirtingose vietose ir skirtingiems nukentėjusiesiems priklausančius automobilius, juos apgadinti. Jo tyčia buvo nukreipta į vairavimą neturint tam teisės, esant neblaiviam bei siekiant išvengti nemalonumų su policija padarius eismo įvykius ir dėl šios priežasties iš jų pasitraukiant.

13. Kaip teisingai nurodė administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose.

14. Nors, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, G. L. nepasirinko saugaus šoninio tarpo, kliudė skirtingose vietose ir skirtingiems nukentėjusiesiems priklausančius automobilius, juos apgadino, iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, tačiau, nors eismo įvykiai padaryti skirtingu metu, tačiau, atsižvelgus į tai, kad tarp eismo įvykių yra tik 6 min. skirtumas, t. y. laiko atžvilgiu abu eismo įvykiai nėra labai vienas nuo kito nutolę, apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti nagrinėjamu atveju padarytas atskiras veikas, G. L. padarytas administracinis nusižengimas susidėjo iš tapačių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jas jungė bendra kaltė ir tikslas – grįžti namo bei, padarius abu eismo įvykius, išvengti nemalonumų su policija. Vadinasi, G. L. padarė ne du atskirus nusižengimus, o vieną – tęstinę – veiką.

15. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyta, kad G. L. 2020-07-20 19.28–19.34 val. Klaipėdoje vairavo transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 1,5 promilės neblaivumas), nors teisė vairuoti yra atimta, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, dėl to atsitrenkė į sunkvežimį bei į lengvąjį automobilį ir iš eismo įvykių pasišalino nepranešęs apie tai policijai. Akivaizdu, jog G. L. veiksmai vairuojant automobilį neturint tam teisės ir esant neblaiviam bei padarius du eismo įvykius pasišalinus iš jų nepranešant apie tai policijai buvo nulemti bendro sumanymo išvengti nemalonumų su policija, šie veiksmai buvo visiškai tapatūs ir padaryti vienu metu. Tai leidžia vertinti G. L. veiką kaip vientisą tęstinį administracinį nusižengimą, apimantį abiejų eismo įvykių sukėlimą bei pasitraukimą iš jų nepranešus apie eismo įvykius policijai.

16. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad dėl G. L. 2020-07-20 19.28–19.34 val. padarytų administracinių nusižengimų (transporto priemonės „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo esant neblaiviam (nustatytas 1,5 promilės neblaivumas), nors teisė vairuoti yra atimta, nepasirinkus saugaus greičio ir atstumo, dėl to atsitrenkus į sunkvežimį bei į lengvąjį automobilį ir iš eismo įvykių pasišalinus nepranešant apie tai policijai) jam buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai ir jų pagrindu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai priėmė du nutarimus (2020-08-13 ir 2020-10-19) administracinio nusižengimo bylose už kiekvieną atvejį, kai G. L. 19.28 val. apgadino sunkvežimį ir 19.34 val. apgadino kitą lengvąjį automobilį ir iš eismo įvykių pasitraukė nepranešęs apie tai policijai, atskirai, jais G. L. buvo paskirtos dvi atskiros administracinės nuobaudos. Tokiu būdu sukurta dirbtinė situacija, sunkinanti pažeidėjo teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo, efektyvumo principus.

17. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-13 nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-986-963/2020, kuriuo G. L. buvo nubaustas už analogiškų nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą, jau yra įsiteisėjęs.

18. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, yra pagrindas G. L. veiksmus, nagrinėjamoje byloje kvalifikuotus pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2020-07-20, apie 19.32 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti, nes ji atimta, bei būdamas neblaivus (1,50 ± 1,70 % promilės girtumas), vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo, dėl to kliudė kitą automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, ir G. L. veiksmus įsiteisėjusioje administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-986-963/2020 kvalifikuotus pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2020-07-20 19.28 val. Jūrininkų pr. ir Šilutės pl. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 1,5 promilės neblaivumas), nors teisė vairuoti yra atimta, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, dėl to atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį vilkiką su priekaba, iš įvykio vietos pasišalino, apie įvykį policijos neinformavo, įvykio metu apgadinta vilkiko prikaba bei automobilis. Padaryta žala viršija 15 bazinių nuobaudų dydžių, kvalifikuoti kaip tęstinius administracinius nusižengimus pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir G. L. paskirti už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – 2 100 Eur baudą, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – 500 Eur baudą ir už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – 1 300 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi G. L. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2 100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) baudą, vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-10-19 nutarimą pakeisti:

G. L. veiksmus, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-10-19 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-985-903/2020, ir įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-13 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-986-963/2020, kvalifikuotus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį kaip atskirus administracinius nusižengimus, 424 straipsnio 3 dalį kaip atskirus administracinius nusižengimus ir 423 straipsnio 3 dalį kaip atskirus administracinius nusižengimus, kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį kaip vieną tęstinį administracinį nusižengimą, 424 straipsnio 3 dalį kaip vieną tęstinį administracinį nusižengimą ir 423 straipsnio 3 dalį kaip vieną tęstinį administracinį nusižengimą ir paskirti jam administracines nuobaudas:

už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 2 100 (dviejų tūkstančių vieno šimto) Eur baudą,

už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą – 500 (penkių šimtų) Eur baudą ir

už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą – 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, G. L. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2 100 (dviejų tūkstančių vieno šimto) Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-10-19 nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius