Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L.-B. gynėjui advokatui Egidijui Langiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. L.-B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-3784-2022 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr.SAVAD-13-ANR­­_N-3784-2022 patraukė D. L.-B. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 2 dalį ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 400 Eur dydžio baudą už tai, kad gavus R. R., daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, 2021 m. gruodžio 14 d. el. laišku (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktą informaciją dėl Administratoriaus nevykdomų skyriaus teikiamų įpareigojimų ir neteikiamų duomenų, susijusių su name atliktais remonto darbais, įpareigojus iki 2021 m. gruodžio 10 d. pateikti skyriui duomenis, pažeidimo padarymo metu D. L.-B., būdama UAB M. B. V. vadovė, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. sausio 14 d. neatliko pilna apimtimi skyriaus raštu teiktų įpareigojimų, t. y. nepateikė skyriui namo stogo remonto darbų, namo paskirstymo skydo įrengimo darbų (elektros dalis), namo sienų apdailos atstatymo po elektros darbų sąmatų ir rangos sutarčių su atsakingų asmenų parašais ir antspaudais kopijų bei atsakymo kopijos į 2021 m. gruodžio 14 d. elektroninį laišką, tuo pažeidė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.8 papunktį - per teisės aktų nustatytus terminus pateikti dokumentus, susijusius su administruojamu namu, valstybės ir savivaldybės pareigūnams, atliekantiems įstatymų nustatytas funkcijas.

Pirmiausia nurodoma, kad Administracija turėjo teisę surašyti Nutarimą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra: butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. ANK 589 straipsnio 82 punkte, inter alia, nurodyta, kad administracinių nusižengimų teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybių administracijos.

Administracijos Būsto administravimo skyrius įvertinęs tai, kad Administratorius pažeidė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (toliau - Nuostatai) 7.8 papunktį - per teisės aktų nustatytus terminus pateikti dokumentus, susijusius su administruojamu namu, valstybės ir savivaldybės pareigūnams, atliekantiems įstatymų nustatytas funkcijas, nustatė, kad Pareiškėja tokiais veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą - teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus, kas užtraukia įspėjimą arba baudą bendrojo naudojimo objektų administratoriui - fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui ir nenumato galimybės perkelti administracinę atsakomybę kitiems atsakingiems asmenims. Už nurodyto administracinio nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo - nusižengimo padarymo metu Administratoriaus vadovės pareigas einanti D. L.-B..

Motyvuojamoji dalis

Kaip matyti, ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė gali būti taikoma daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui - fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus. Iš ANK 349 straipsnio 1 dalies dispozicijos pastebėtina, jog ši norma yra blanketinė ir aiškinantis joje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties požymius reikia remtis kitų teisės aktų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, nuostatomis. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas įstatymų bei teisės aktų nuostatas, kuriose yra įtvirtintos konkrečios prievolės ir funkcijos būtent administratoriui, kaip juridiniam asmeniui, konstatuotina, jog pareiškėja visiškai pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 349 straipsnio 1 dalyje.

Vadovės veiksmai atitinka ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. D. L.-B. netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas, todėl Pareiškėja pagrįstai pripažintas kalta dėl ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Nutarimu D. L.-B. buvo skirta sankcijoje numatyta administracinė nuobauda - bauda.

Vadovė skundą grindžia tuo, kad Protokolas ir Nutarimas skirti baudą yra surašyti netinkamo asmens atžvilgiu. Vadovė mano, jog Nutarimas dėl baudos skyrimo priimtas nepagrįstai, kadangi ji nėra atsakinga už nurodytų reikalavimų nevykdymą. Administracinėn atsakomybėn turėjo būti patrauktas kitas asmuo, kuris buvo įgaliotas atlikti atitinkamus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 349 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą bendrojo naudojimo objektų administratoriui - fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui ir nenumato galimybės perkelti administracinę atsakomybę kitiems atsakingiems asmenims. Analogiškas Skyriaus nuomonei išvadas pateikia ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-01-24 nutartyje (administracinio nusižengimo byla Nr. II-81-1131/2022) „ <...> ANK 349 straipsnio 1, 2 dalyse yra aiškiai nurodyta, kad už šiame straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus atsako būtent juridinio asmens vadovas, o ne kiti atsakingi asmenys ar juridinio asmens įgalioti asmenys. Tai konstatuota ir teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-135- 282/2021) <...>“.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai tinkamai neįvertino administracinio nusižengimo sudėties, netyrė visų reikšmingų aplinkybių, neatsiuntė neplaninio patikrinimo akto, kuriame būtų nustatyti Pranešime dėl ketinamo surašyti protokolo nurodyti pažeidimai. Reaguojant į tai, Administracija atkreipia dėmesį, kad nuobauda skirta pagal ANK 349 straipsnį, kuris numato atsakomybę už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą. Teisės aktuose nenumatyta, kad nustatant ir renkant įrodymus dėl Administratoriaus pareigų neatlikimo/netinkamo atlikimo yra privaloma atlikti neplaninį patikrinimą. Pažymėtina, jog patys įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog Administracija administracinio nusižengimo bylose jokio asmeninio suinteresuotumo neturi, o priešingai, jai svarbu tik tai, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams būtų teikiamos kokybiškos paslaugos ir tai, jog namo administratoriai tinkamai vykdytų jiems priskirtas įstatymines pareigas. Taip pat, Administracija nėra ir prievartos (baudimo) taikymo institucija, todėl pirmiausia Administracija visuomet siekia įspėti asmenis laikytis teisės aktų reikalavimų, o tik tuomet, kai šios priemonės yra neefektyvios, sprendžiamas klausimas dėl pažeidimus darančių asmenų patraukimo atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Administracija laikosi pozicijos, kad Administracijos Būsto administravimo skyrius įvertinęs visas aplinkybes bei gautus duomenis, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai surašė ginčijamą Nutarimą. Pareiškėjos padaryto nusižengimo esmė bei sudėtis yra nurodyta, tiek Nutarime, tiek šiame atsiliepime, todėl laikytina kad Pareiškėjo skunde nurodomi niekuo nepagrįsti argumentai nėra ir negali būti pagrindu pripažinti Nutarimą neteisėtu ir/ar nepagrįstu.

Apibendrindama Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, jog ginčijamas Nutarimas, priešingai nei nurodo D. L.-B., yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija esminių pažeidimų nepadarė, pareiškėjos padaryto pažeidimo esmė yra aiški, nurodytas teisingas ANK taikomas straipsnis ir jo dalis, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. L.-B. yra gerai suprantamas administracinio nusižengimo turinys bei kuo ji yra kaltinama. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, nekyla jokių abejonių, jog visos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, objektyviai, tinkamai atskleista ginčo esmė, neapsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu, kas neabejotinai lemia tai, jog teisingumas šioje byloje įvykdytas tinkamai. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022-03-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-3784-2022 (ROIK: 22156405718) palikti nepakeistą ir pareiškėjos D. L.-B. skundo netenkinti.

Pareiškėjos D. L.-B. skundas netenkintinas.

Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais ir kitokiais dokumentais.

Visų pirma teismas atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėja nurodo, kad savivaldybės vykdomoji institucija pažeidė Priežiūros ir kontrolės taisyklių 17 ir 25 punktų nuostatas, nesurašydama ir neatsiuntusi neplaninio patikrinimo plano administratoriui UAB M. B. V., todėl minėtos bendrovės veiklos kontrolė nelaikytina tinkama, tačiau ši aplinkybė nėra esminis pažeidimas, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena negali būti vykdoma. Priežiūros ir kontrolės taisyklių 16 punkte yra nustatyta savivaldybių vykdomųjų institucijų teisė, bet ne pareiga, gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms, taip pat siekiant patikrinti, ar buvo pašalinti ankstesnio valdytojo veiklos patikrinimo metu nustatyti trūkumai, atlikti valdytojo neplaninį patikrinimą. Taigi, Institucija nustačius UAB M. B. V. galimus pažeidimus neprivalėjo papildomai vykdyti neplaninio patikrinimo, o kaip atsiliepime nurodė Institucijos atstovas, Institucija, vadovaudamasi ANK 589 straipsnio 82 punkto reikalavimais, nustačius ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, teisėtai ir pagrįstai inicijavo administracinio nusižengimo teiseną.

ANK 349 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė už 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pakartotinį padarymą.

Iš ANK 349 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, jog ši norma yra blanketinė ir, aiškinantis joje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties požymius, reikia remtis teisės aktų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, nuostatomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.8 papunktyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. balandžio 5 d.) nurodyta, kad administratorius privalo per teisės aktų nustatytus terminus pateikti dokumentus, susijusius su administruojamu namu, valstybės ir savivaldybės pareigūnams, atliekantiems įstatymų nustatytas funkcijas.

Be to, ANK 349 straipsnio 1, 2 dalyse yra aiškiai nurodyta, kad už šiame straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus atsako: 1) daugiabučio gyvenamojo savininkų bendrijos pirmininkas; 2) butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo; 3) bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuriuo gali būti fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas. Teismas pabrėžia, kad už šiame straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus atsako būtent juridinio asmens vadovas, o ne juridinio asmens įgalioti asmenys. Tai konstatuota ir teismų praktikoje, pvz., Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-282/2021. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Namo bendrojo naudojimo objektų Administratorius yra juridinis asmuo – UAB M. B. V., kuriam tuo metu vadovavo D. L.-B..

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Taigi, Pareiškėja, būdama bendrojo naudojimo objektų administratoriaus vadovė, turi pareigą kontroliuoti, kaip savo pareigas ir funkcijas atlieka darbuotojai. Be to, atsižvelgiant ir į bendrojo objektų naudojimo administratoriaus vykdomas funkcijas, susijusias su paslaugų teikimu, pritariant Pareiškėjos pozicijai dėl jos darbuotojos atsakomybės, susidarytų tokia situacija, jog įstatyme numatytų įpareigojimų vykdymas priklausytų tik nuo paties įpareigojimus turinčio atlikti subjekto valios ir norų, o tokiu atveju nukentėtų visuomenės (šiuo konkrečiu atveju daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų) teisės ir teisėti interesai, taip būtų pažeista civilinės apyvartos sistema, paneigtas pareigos vykdymo principas, t. y. pareigos nevykdantis subjektas būtų palankesnėje padėtyje lyginant su kitais asmenimis.

Teismas, apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, daro išvadą, kad Nutarime pagrįstai konstatuota, jog už nustatytų pažeidimų padarymą yra atsakinga UAB M. B. V. vadovė D. L.-B.. Įvertinus tai, jog nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu Pareiškėja turėjo galiojančią administracinę nuobaudą pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį.

Už ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatytą pakartotinį šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda nuo 200 iki 600 Eur. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjai skirta 400 Eur dydžio bauda, lygi normos sankcijoje numatytam vidurkiui. Pareiškėja prašė teismo vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir paskirti jai mažesnę nei sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį, nes su padarytu pažeidimu pasekmės yra pašalintos.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Nagrinėjamu atveju Pareiškėja pakartotinai įvykdė administracinį nusižengimą, susijusį su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba – Pareiškėjos vadovaujamas Valdytojas neatliko Nuostatų 7.8 punkte nurodytų pareigų. Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant Pareiškėjos asmenybę atsižvelgiama į tai, kad ji yra daug kartų bausta už analogiškus administracinius nusižengimus, kitokio pobūdžio nusižengimus, tiesiogiai susijusius su nustatytų pareigų neatlikimu. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Pareiškėjai skirti mažesnį už ANK 349 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos D. L.-B. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-3784-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.