Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. Ž., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Debt Solution Group“ atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Debt Solution Group“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokėtinų sumų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Debt Solution Group“ priešieškinį ieškovei R. Ž. dėl reikalavimų ginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

15. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir darbo kodeksas arba DK) 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.

17. Byloje kilo ginčas dėl teisės į padidintą darbo užmokesčio dalį, kurio teisinį pagrindą ieškovė kildina iš priedų prie 2020 m. spalio 5 d. darbo sutarties Nr. 3 (2020 m. lapkričio 1 d. priedo Nr. 1, 2021 m. sausio 4 d. priedo Nr. 2 ir 2021 m. vasario 10 d. priedo Nr. 3). Atsakovės (darbdavės) teigimu, šalys buvo susitarusios, kad ieškovės darbo užmokestis bus didinamas fiktyviai, jai nemokant prieduose nurodytų sumų.

Dėl darbo sutarties priedų pripažinimo negaliojančiais

19. DK 53 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia šiame kodekse arba kitų įstatymų nustatytais pagrindais. DK normose nenustatyta galimybė pripažinti negaliojančia darbo sutartį, darbo sutarties negaliojimo teisiniai pagrindai. CK 1.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad CK darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.78–1.96 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, kartu aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2004; 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2015 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2015).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio 2020 m. lapkričio 1 d. priedą Nr. 1, 2021 m. sausio 4 d. priedą Nr. 2, bei 2021 m. vasario 10 d. priedą Nr. 3 prie 2020 m. spalio 5 d. darbo sutarties CK 1.86 straipsnyje nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu. Ginčo priedų 2.1 punktuose šalys taip pat patvirtino, kad minėti priedai yra neatskiriama 2020 m. spalio 5 d. darbo sutarties dalis.

21. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

22. Sutarčių sudarymo srityje pasitaiko atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorėdamos atskleisti savo tikrųjų ketinimų, šalys sudaro sutartis, kuriose jų valia įtvirtinama tik fiktyviai arba kuriomis dengiami kitokius teisinius padarinius nustatantys susitarimai. Lietuvos teisėje skiriami tariamieji sandoriai (kartais vadinami fiktyviais) ir apsimestiniai. Tariamųjų sandorių atveju šalių valios apskritai nėra arba, tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių (sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant teisinių padarinių – CK 1.86 straipsnis). Fiktyvumas yra laikomas tokių sandorių negaliojimo pagrindu. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006).

23. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-28/2011).

25. Kaip minėta, darbo sutartimi Nr. 3 ieškovei buvo nustatytas 1 217,39 Eur, neatskaičius mokesčių (kas atitinka 736,52 Eur, atskaičius mokesčius) darbo užmokestis (darbo sutarties 1.3 punktas). Remiantis ieškovės sąskaitos išrašu, 2020 m. lapkričio 10 d. bankiniu pavedimu už 2020 m. spalio mėnesį ieškovei išmokėtas 730,58 Eur dydžio darbo užmokestis. Nustatyta, kad Sodros duomenimis, darbdavys už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2020 m. spalio 31 d. deklaravo 1 106,72 Eur, neatskaičius mokesčių, dydžio ieškovės darbo užmokestį.

28. 2021 m. vasario 10 d. priedu Nr. 3 prie darbo sutarties Nr. 3 ir 2021 m. vasario 10 d. įsakymu dėl darbo užmokesčio šalys susitarė dėl 1 852 Eur, neatskaičius mokesčių (kas atitinka 1 156,90 Eur, atskaičius mokesčius), dydžio darbo užmokesčio. Remiantis ieškovės sąskaitos išrašu, 2021 m. kovo 18 d. bankiniais pavedimais ieškovei išmokėtas 1 156,90 Eur darbo užmokestis (300 Eur + 300 Eur + 256,90 Eur + 300 Eur). Nustatyta, kad Sodros duomenimis, darbdavys už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. deklaravo 1 852 Eur, neatskaičius mokesčių, dydžio ieškovės darbo užmokestį.

29. Minėta, jog esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Remiantis į bylą pateiktas banko nurodymais matyti, kad atsakovė mokėjo ieškovei prieduose sulygtus darbo užmokesčius, atsakovė realiai vykdė darbo sutarties pakeitimus, bei šiuos darbo užmokesčio pakeitimus deklaruodavo Sodroje, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės darbo užmokestis buvo didinamas fiktyviai.

30. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, kad byloje nėra nustatytas nurodytoje teisės normoje reglamentuojamas pagrindas pripažinti ginčijamus priedus negaliojančiais buvimas, atsakovės reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl darbdavės tinkamo (ne)atsiskaitymo

31. Nagrinėjamu atveju tarp šalių taip pat kilo individualus darbo ginčas dėl darbdavio galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju. Ieškovės teigimu, už balandžio, gegužės ir birželio mėnesius darbo užmokestis nebuvo sumokėtas laiku, todėl likęs neišmokėtas darbo užmokestis už balandžio, gegužės mėnesius ir atostoginiai sudaro 1 754,66 Eur, atskaičius visus mokėtinus mokesčius. Teismas pažymi, kad dėl aritmetinių skaičiavimų ginčo byloje nėra.

32. Darbdavio pareiga mokėti darbuotojui už jo atliktą darbą darbo užmokestį įtvirtinta DK 32 straipsnio 1 dalyje. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

33. DK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

34. Darbo sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos (darbo sutarties 1.3 punktas).

35. Remiantis darbdavio pateiktas 2020-2021 m. darbo užmokesčio žiniaraščiais, iš viso ieškovei buvo priskaičiuota 13 975,78 Eur, turėjo būti išmokėta – 8 899,04 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad su nurodytais atsakovės dokumentais sutinka, minėtų skaičiavimų neginčija.

36. Kaip minėta sprendimo 25-28 punktuose, iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad darbdavys atliko šiuos mokėjimus: 2020 m. lapkričio 10 d. - 730,58 Eur darbo užmokesčio, 2020 m. gruodžio 15 d. - 1 000 Eur, 2021 m. sausio 15 d. - 1 000 Eur, 2021 m. vasario 15 d. - 1 100 Eur, 2021 m. kovo 18 d. - 1 156,90 Eur, 2021 m. balandžio 8 d. - 1 156,90 Eur. Taigi, iš viso laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. balandžio mėnesius ieškovei išmokėta 6 144,38 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio.

37. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, tai, kad įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei buvo išmokėtos sumos už 2021 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius byloje nėra pateikta, spręstina, kad likusi neišmokėta suma ieškovei yra 2 754,66 Eur (8 899,04 Eur - 6 144,38 Eur). Iš pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad šią sumą sudaro: 1 008,76 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. balandžio mėnesį, 1 162,12 Eur darbo užmokesčio ir atostoginių už 2021 m. gegužės mėnesį, bei 583,78 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. birželio mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.

38. Apibendrinant, konstatuotina, kad darbdavys nepagrįstai neapmokėjo už 2021 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teigimu, atsakovė 2021 m. liepos 12 d. grynais pinigais sumokėjo ieškovei 1 000 Eur, todėl likusi neišmokėta suma mažintina iki 1 754,66 Eur (2 754,66 Eur – 1 000 Eur) sumos (kurią iš esmės ir prašo priteisti ieškovė), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovei naudai priteistina likusi 1 754,66 Eur, atskaičius mokesčius, neišmokėta su darbo santykiais susijusi suma.

Dėl delspinigių priteisimo.

39. Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 13,77 Eur dydžio delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą kol darbo sutartis nebuvo nutraukta.

40. Remiantis DK 147 straipsniu, darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu).

41. Darbo ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 0,07 procento delspinigių dydis nustatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A1-310 Dėl delspinigių dydžio, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

42. Minėta, kad šalys sulygo, jog darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos (darbo sutarties 1.3 punktas). Nustatyta, kad paskutinį kartą darbo užmokestis (už 2021 m. kovo mėn.) sumokėtas 2021 m. balandžio 8 d., t. y. iki einamojo (balandžio) mėnesio 15 d.

43. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. birželio 1 d., t. y. per 17 dienų, laiku neišmokėjo darbo užmokestį už balandžio ir gegužės mėnesius, yra pagrindas priteisti ieškovei 13,77 Eur (1 156,90 Eur neišmokėtas darbo užmokestis x 0,07 proc. x 17 d.) dydžio delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą kol darbo sutartis nebuvo nutraukta.

Dėl netesybų priteisimo.

44. Ieškovė taip pat prašo priteisti po 1 137,93 Eur vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo užmokesčio sumokėjimą užvilkintą mėnesį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki pilno atsiskaitymo su ieškove, iš viso už šešis mėnesius.

45. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

46. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

47. Pažymėtina, kad DK 147 straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

48. Kaip minėta, netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo šalių darbo santykių pabaigos 2021 m. birželio 1 d. ir negali būti didesni nei už 6 mėnesius. Teismo sprendimo priėmimo metu šis 6 mėnesių terminas jau suėjęs. Šiuo atveju teismas vertina, jog sprendžiant dėl ieškovei taikytinos sankcijos dydžio, yra būtina atsižvelgti į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes: faktiniai ieškovės ir atsakovės darbo santykiai truko mažiau negu metus, ieškovės įsiskolinimo dydis, kurį nustatė teismas sudaro 1 754,66 Eur, atskaičius mokesčius, todėl priteisti įstatymo nustatytą sankciją už uždelstą atsiskaityti laiką taikant šešių mėnesių terminą, teismo vertinimu, būtų neproporcinga teisės pažeidimo ir sankcijos kontekste, teismo vertinimu netesybos mažintinos priteisiant netesybų sumą už du mėnesius. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 275,86 Eur netesybų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

49. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50. Pažymėtina, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai; jeigu tam tikrų darbo santykių nereglamentuoja darbo įstatymai, tai konkrečiam klausimui spręsti taikomos bendresnės – Civilinio kodekso – normos (toliau – CK 1.1 str. 3 d.).

51. Taigi civilinės teisės normų taikymas darbo teisėje grindžiamas tuo, kad darbo teisė yra privatinės teisės šaka, kurioje nustatytos specialiosios normos taikomos prioritetiškai bendrųjų civilinės teisės normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013). Civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei (DK 4 str. 2 str.).

52. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

53. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

54. Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. Iš esmės tenkinus ieškinį iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškinio suma sudaro 5 182,22 Eur, atitinkamai nuo šios sumos mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 116 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), dėl to ši suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai. Priešieškinį atmetus, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

56. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Debt Solution Group“, į. k. 305601157, 1 754,66 Eur, atskaičius mokesčius, su darbo santykiais susijusių išmokų, 13,77 Eur delspinigių, 2 275,86 Eur netesybų.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Debt Solution Group“, į. k. 305601157, 116 Eur žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai). Įmokos kodas 5662. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.