Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-07 · Civilinė byla Nr. 2-986/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-03-07Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-03Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-03-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-07
Bylos Nr.
2-986/2013
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00688-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Alvydas Poškus
Atsakovas
B. Č.
Trečiasis asmuo
Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, notarei Jurgitai Doržinkevičienei
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-986/2013Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00688-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 110.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo B. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovų informacijos centro „VIP“, L. Ž., D. Ž. ieškinį atsakovui B. Č., tretiesiems asmenims Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, notarei Jurgitai Doržinkevičienei dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, jungtinės veiklos sutarties nutraukimo arba pripažinimo negaliojančia, vekselio pripažinimo negaliojančiu, netesybų ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovo B. Č. turtą, neviršijant 2 285 730 Lt sumos.

Šalies argumentai

Atsakovas B. Č. pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Prašė įpareigoti ieškovus pateikti tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimą – ieškovui informacijos centrui „VIP“ 1 729 008 Lt sumoje, ieškovams L. Ž. ir D. Ž. – 218 892 Lt. Nurodė, kad jam priklausančiam nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra uždėtas areštas ir kilo reali grėsmė, kad atsakovas patirs nuostolių dėl negalėjimo gauti nuomos pajamų ir dėl to patirs 87 480 Lt nuostolių. Jam priklausantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra įkeisti Kredito unijai „Memelio taupomoji kasa“, užtikrinant ieškovo informacijos centro „VIP“ prievoles, kilusias iš ieškovo informacijos centro „VIP“ ir Kredito unijai „Memelio taupomoji kasa“ 2012 m. liepos 17 d. paskolos sutartį Nr. 12-00043. Kredito unija „Memelio taupomoji kasa“ gali reikalauti patenkinti hipotekos apsaugotą reikalavimą prieš terminą ir parduoti atsakovo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra nekilnojamojo turto rinkos sąstingis ir yra tikimybė, kad pastatai bus parduoti ne pagal rinkos kainas, o žymiai pigiau. Todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovas patirs nuostolius, kurių sumą sudarys skirtumas tarp atsakovo įkeisto turto rinkos vertės ir priverstinio pardavimo kainos (1 151 680 Lt) ir paskolos dalis, apmokėta iš atsakovo įkeisto turto (489 484 Lt), iš viso – 1 641 528 Lt nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra pardavinėjamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ir kokia kaina. Taip pat Klaipėdos apygardos teismas, 2012 m. spalio 30 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad areštavus turtą yra apribojamas tik disponavimas tuo turtu, nedraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo. Tai reiškia, kad areštavus atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nedraudžiama juo naudotis, t. y. ir nuomoti bei gauti pajamas. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvimą ar jų atsiradimą ateityje, todėl tenkinti atsakovo prašymo nėra pagrindo (CPK 146 str. 1 d., 177 str., 185 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovas (toliau- apeliantas) pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties - prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės tenkinant jo pareikštą prašymą. Nurodo tokius argumentus.

1. Apeliantas savo prašyme buvo nurodęs visų sąlygų prašymo tenkinimui egzistavimą ir jo dėstytos aplinkybės yra įrodytos.

2. Pirmosios instancijos teismo motyvai nepaneigia apelianto argumentų, kad 1) po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo hipotekos kreditorius įgijo teisę bet kuriuo momentu pradėti išieškojimą iš jam įkeisto atsakovo turto, 2) teismas, taikant laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, nenurodė išlygos, kad turtą leidžiama nuomoti (subnuomoti).

Atsiliepimas

Ieškovai D. Ž., L. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti atsakovo prašymo atmetimo motyvai yra teisingi ir pagrįsti. Papildomai nurodė, kad atsakovo turtas (duomenys neskelbtini) yra areštuotas dar ir Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2313-22, šis turtas tinkamas nuomojimui tik vasaros sezonui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl galimų nuostolių, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atlyginimo užtikrinimo, pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinės galimybės rungtis. Rungimosi esmė – kiekviena proceso šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja ne tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ir sprendžiant atskirus procesinius klausimus byloje, taigi, ir klausimus dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tai reiškia, kad proceso šalis, kuri dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, reikalaudama, kad kita proceso šalis užtikrintų šių nuostolių atlyginimą, turi pagrįsti realią tokių nuostolių atsiradimo tikimybę ir preliminarų dydį.

Teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010).

Apeliantas jokių įrodymų, kad kokie nors nuostoliai jau būtų atsiradę nepateikė ir šiuo aspektu savo prašymo negrindė. Tuo tarpu nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė prašyme nurodytų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo ateityje. Taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs, kad turtu uždraudžiama tik disponuoti ir neuždraudžiama jį valdyti ir naudoti. Taigi, apeliantas turi teisę nuomoti savo turtą ir tokiu būdu gauti pajamas. Pažymėtina, kad ir ieškovai, kurių interesais taikytas atsakovo turto areštas, savo atsiliepime sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo nustatytų apribojimų aiškinimu. Apelianto motyvas, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra išskirta galimybė nuomoti (subnuomoti) areštuotą turtą, neturi įtakos apribojimų turinio aiškinimui, o apskritai bet kuriuo atveju apeliantas turėtų teisę prašyti leisti nuomoti (subnuomoti) patalpas ir atskiru prašymu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai nurodė, kad apeliantas nepateikė įrodymų dėl pradėto hipotekinio išieškojimo. Tuo tarpu apelianto teiginiai apie galimą tokio išieškojimo pradėjimą, galimas realizavimo turto kainas ir dėl to kilsiančius nuostolius yra prielaidų pobūdžio. Pažymėtina, kad kokių nors ir per laikotarpį iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje atsiradusių įrodymų apie tokios įvykių eigos realumą ar jos tikėtinumą artimiausioje ateityje, apeliantas nepateikė.

Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir ją naikinti ar keisti nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,

nutarė:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus