Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, Rasitai Milei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, Audriui Ažukui, kaltinamajam M. L., jo gynėjui advokatui Giedriui Ulinskui, nukentėjusiajam A. A., jo atstovei pagal įstatymą A. P., atstovui advokatui Gvidui Byčiui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:1) 2011-11-03 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 1 metams 2 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, uždraudžiant bendrauti su tam tikrais asmenimis, be teismo ar bausmę prižiūrinčios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;2) teistas 2012-02-14 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p. 2 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo, taikant LR BK 92 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę-elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 21 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, uždraudžiant be teismo ar bausmės priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atvejų į bausmės laiką įskaitant kardomajame suėmime išbūtą laiką nuo 2011-12-20 iki 2012-02-14:3) teistas 2012-05-02 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. 1 metams 2 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis, būti namuose nuo 22 iki 6 valandos ir neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;4) teistas 2012-07-19 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. - 30 parų arešto, 178 str. 2 d. - 50 parų arešto, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu, galutinę bausmę paskiriant 50 parų arešto;5) teistas 2013-01-08 Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. skiriant už LR BK 178 str. 1 d. 60 parų arešto bausmę, o už LR BK 187 str. 1 d. skiriant 30 parų arešto bausmę, vadovaujantis LR BK 63 st. 9 d. paskirtas bausmes subendrinant ir iš dalies sudedant su 2012-09-26 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme pagal 2012-02-14, 2012-05-02 ir 2012-07-19 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžius, galutinę bausmę skiriant 3 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams, paskiriant LR BK 69 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-1/2 dalies turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam per 6 mėnesius, bei įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į bausmės laiką įskaityti pagal 2012-07-19 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktą arešto bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2013 m. rugpjūčio 29 d., apie 19 valandą 25 minutės, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, stovėdamas laiptų, esančių prie įėjimo į UAB “Gulbelė“ priklausančią parduotuvę “Gelgaudiškio gulbelė“, viršuje esančioje aikštelėje, dėl asmeninių priežasčių, kumštimi smūgiavo prie laiptų turėklų stovėjusiam A. A. į veidą, ko pasėkoje A. A. griuvus ant betoninėmis plytelėmis iškloto pėsčiųjų tako ir galva atsitrenkus į prie gatvės važiuojamosios dalies esantį pėsčiųjų tako kraštą, dėl dešinio momenkaulio ir kaktikaulio lūžimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės, abiejų pusrutulinių kaktinių skilčių apatinių dalių, kairio pusrutulio smilkininės skilties priekinės dalies sumušimų, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju, susikaupusiu po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, dislokacija į kairę, kairio plaučio uždegimu, krūtinplėvės ertmės kairės pusės pūliniu, akių judinamojo nervo paralyžiumi, A. A. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu M. L. parodė, kad nelabai atsimena, seniai jau buvo. A. nukrito nuo tų turėklų, tiek ir atsimena. Per žandą davė, iš rankos ir nukrito. Įsibėgo ir šoko A. A. ant to pakilimo, tada jis jam sudavė ir nukrito. Gynėsi nuo A., kuris mušėsi, sudavė jam. A. A. atėjo su A., pradėjo daužyti iš niekur nieko. S. P. dar jį gynė, užstojo. Nulipęs nuo pakylos, šoko ant turėklų, neatsilaikė ir krito. Atėjo A. D., V., S. ir A. A. vedė namo. Nukentėjusysis nukrito ir prarado sąmonę. V. su S. pasodino, šis pradėjo reaguoti, parvedė namo ir atsigavo. Jis vieną sykį sudavė ir viskas. Išeina, kad nuo jo smūgio. Jis pasiūlė A. alaus. A. klausė, ar turi rūkyti, jis atsakė, kad turi, tai pasiūlė atsinešti parūkyti, o jis alaus nupirks. Jis nieko nenorėjo išsiaiškinti, A. kvietėsi. S. jį kvietėsi, o jis sakė, kad reikia A. pasikviesti išsiaiškinti dėl ko pyksta ant jo. Iš anksčiau pyko A. ant jo, bet nežino, dėl ko. Neatsimena, kiek žinučių parašė. Gal vieną, gal dvi žinutes, neatsimena. Gynėsi, kad nemuštų jo, bandė gintis, ištiesė ranką, ir pataikė į žandą, A. nukrito. Nukentėjusysis šoko, užsikabino už turėklo, buvo užsimojęs duoti, ir jis nesuvokė net pats kaip, tą ranką ištiesė. Paskui A. nukrito ant plytelių, į bordiurą atsimušė. Kažkaip netyčia, net nenorėdamas sudavė, labai gailisi. Netyčia, nė pats nesureagavo, nepajautė, kai taip padarė. Iš tų nervų kai jį daužė, supykęs buvo, ir nejaučia kai sudavė. Civilinį ieškinį visiškai pripažįsta.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. A. nurodė, kad nelabai ką ir atsimena. Tik atsimena, kad gėrė ir miegojo ligoninėje. Daugiau nelabai ką atsimena. Tik tiek žino, kad gėrė su A. U.. Ten pakalnėje, pas patėvį. Nieko išvis, nei vienos raidės neatsimena. Dabar uoslės neturi, neužuodžiu nieko visiškai. Ir galvos skausmas užeina kartais. Komoje buvau 40 parų ir po to neatsimena dar kiek, kokia porą mėnesių ligoninėje gulėjo. Žinojo, kad toks M. L. yra, bet jie nebendravo. Šis pasiūlė alaus nupirkt, tai nusprendė susitikti ir viskas. Tiek ir bendravo prie butelio. Jis nieko neatsimena, visiškai, nes jis nežino kelintą dieną gėrė iki to laiko. Išvis nieko nežino. Atsibudo ligoninėje ir viskas. Atrodo miegojo „smigęs“ ir pabudo ligoninėje. Atsimena tik tiek, kad gėrė. Ir tą pačią, ir prieš tai ir dar prieš tai. Gėrė su A. degtinę. Iki įvykio sveikas buvo, dabar nustatytas 60 proc. nedarbingas. Nepyksta ant kaltinamojo, bet dirbti dabar nieko negali. Į darbą niekas nepriima.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji per daug nieko nežino. Tik gali pasakyti, kaip viskas pradžioje buvo. Rugpjūčio 15 d. pradėjo jos sūnus gerti. Gėrė beveik 2 savaites. Vieną dieną mažiau, kitą daugiau. D. vis skambina, paskui A. dar sakė, kad reikia M. išpilt kailį, tiesiog siūlyte siūlė. Ir vienas rašė, ir kitas rašė tas žinutes, juodu vienas kitam rašinėdavosi. Ir į tą susitikimą buvo iškviestas tikrai M.. Nes ji kaip tik iš darbo grįžo penktą val. vakaro. M. išsikvietė juos, o pats gėrė su S.. A. prieš tai dirbo ir jis gavo tą dieną atsiskaitymą iš darbo išėjęs. Ten gavo atsiskaitymą, gavo pinigus ir juodu parsinešė 0,7 butelį ir alaus butelį. Juodu išgėrė po 100 g ir M. išsikvietė juos į dvikovą. Kaip jie ten kvietėsi, ji nežino. Vienas kitam skambinėjo, A. dar pakusė, dar ir D. prieš tai A. kusė, kad išpilt M. kailį. Tą pačią dieną ji grįžo 5 val., tai kokia prieš 7 val. juodu išėjo į susitikimą. Ji sakė neiti, ko čia eina girti peštis, tačiau juodu išėjo, po 10 min. jau A. parvelka. Galvojo, kad girtas, dar daugiau prisigėręs. Paguldė į lovą. D. parvedė ir S.. Ji visai nepagalvojo, kad yra tokia bėda. A. dar atsikėlė, pasikrapštė pakaušį, sakė, kad gumbas yra, ir jis vėl atsigulė. Paskui vakare vėlai vedė į tualetą į lauką, A. vaikščiojo, tai kokią 11 val. Ryte eina į darbą ir žiūri, kad A. neatsikelia, raitosi lovoj. Ji išėjo į darbą, paskui dukrai sakė nueiti pažiūrėti, kodėl A. nesikelia. Ateina dukra ir sakė, kad jo neprikelia. Ją pasiėmė iš darbo, iškvietė greitąją, pasakė, kad koma. Sveikata tai tikrai šiuo metu ne tokia. Prie A. reikėjo būti. Ir sanatorijoje visur kartu su juo reabilitacijoj, jis buvo kaip mažas vaikas. Šiuo metu ženkliai sveiksta, nepaprastai gerai sveiksta, vaistus vartoja. Metam tą grupę iki vasario mėn. gavo, paskui matys. Niekas negali garantuot, nei daktarai nesako. M. jai parašė vieną kartą žinutę, kad labai atsiprašo, kas įvyko su A., labai gailisi. Užėjęs nebuvo nei karto. Rugpjūčio 30 d. išvežė A. į Kauną. Šis jau buvo komoj. Spalio 11 d. išvažiavo į Birštoną į sanatoriją, 45 paras išbuvo Birštone. Paskui grįžo namo, po to vėl važiavo kaulą atstatyti, nes buvo neįdėtas kaulas, buvo duobė, po to parsivežė prieš pat Kalėdas. A. neatsimena, ryte paklausia, kokia šiandien diena, sako, kad pirmadienis. Klausia po dešimt minučių vėl klausia, kokia šiandien diena? Atminties neturi visiškai. Tą patį dalyką perpasakoja po kelis kartus ir užmiršta, ką pasakojęs.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. nurodė, kad viskas vyko pernai. Nuėjo prie parduotuvės alaus išgerti, dėl ko jie susikibo, tai nežino. Jis juos norėjo išskirti, nulipo laipteliais parduotuvės, kad A. nuo tų turėklų nukelti, ir nukrito. Nežino, ar jam sudavė, ar ne. Nematė. Jis atėjęs buvo su M.. Nežino, dėl ko susipyko. A. talžė M., o paskui nematė. Kaip nukrito, jis nematė. Prie parduotuvės durų A. sudavė į veidą su ranka, nežino kiek. A. ant turėklų laikėsi užsilipęs. Jis lipo, kaip tik nuo laiptelių, kad A. nukabinti nuo to turėklo ir šis nukrito, daugiau nežino. Nematė, ar sudavė. A. pakaušiu atsitrenkė. Manė, kad jau viskas, pradėjo kelti, nerodė gyvybės požymių. Paskui atsibudo ir su A. parvedė namo. M. išėjo namo. Iš parduotuvės ėjo nusipirkti alaus, matėsi, kad visi buvo girti. Kas kiek gėrė, jis nežino. Iš pradžių nieko nebuvo. Kritimą išgirdo pardavėja ir išėjo, paskui paskambino sesei, sesė išėjo, paskui privažiavo žmonių. Jie abu pešėsi, nukentėjusysis puolė, nežino ir nematė, kad M. būtų sudavęs, gal sudavė, gal ne, nematė. A. pirmas sudavė.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. D. nurodė, kad atėjo į parduotuvę su vaiku, buvo daug žmonių, išėjęs iš parduotuvės, matė tą smūgį. A. stovėjo ant šaligatvio, o kaltinamasis ant aikštelės, ant tų laiptų. Tas momentas buvo skaudus. Jis paskui prikėlė šiaip ne taip žmogų ir nuvedė namo. Kai išėjo iš parduotuvės, kai darė duris, tas smūgis buvo. M. davė A.. Šoko žmogų pajudinti, pasakė pardavėjai, kad iškviestų greitąją. A. krito, su galva davė į asfaltą, iš lėto pakėlė ir parvedė namo. Jis kai atėjo tai jie pešėsi. Ir smūgiais ir žodžiais, abu smūgiavosi. Jis ėjo pro duris, atstumas buvo metras gal, nežino. A. buvo apačioje, prie pat tų laiptų. Paprastai stovėjo ir ginčijosi. Tuo metu nesmūgiavo, o M. iš viršaus. Prisilaikė į tvorelę ir davė M.. O A. nesilaikė nieko. Daug vaikų buvo prisirinkę, pardavėja buvo I., paskui jį išėjo, matė tą smūgį, kai sudavė. Smūgis buvo kumščiu. Iš viršaus į apačią. Matė, kaip krito. Su sprandu, galva dėjo ant asfalto, aukštielninkas.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. J. nurodė, kad buvo jos darbo diena, ji dirbo, atėjo pirkėjai ir skundėsi, kad vyksta muštynės prie parduotuvės ir neina ateiti į parduotuvę. Tada ji išėjo į lauką pažiūrėti, kas ten vyksta. Kaip tik tas momentas buvo, kai išėjo iš parduotuvės, kai A. stovėjo žemiau laiptų, o M. stovėjo prie parduotuvės durų. A. šoko ant to krašto laiptų, o M. davė jam, A. krito aukštielninkas. Greitai bėgo į parduotuvę skambinti greitajai, susinervino, nerado telefono, kol ji ten lakstė, atėjo M. ir pasakė, kad nereikia, kad atsikėlė ar nuvedė. Ji paskui paskambino A. sesei, kad ateitų, o ji ėjo toliau dirbti. Ji nematė nieko, tik išėjo, kai A. šoko į tą pusę, o M. sudavė. Ji nematė iš pradžių, ar jie mušėsi. Žmonės sakė, kad jie ten mušėsi, ar kas ten buvo, nežino. Dėl to ir išėjo pažiūrėti. A. stovėjo žemiau laiptelių ir užšoko ant to krašto, nespėjo nė užsitverti už tų turėklų, M. jam sudavė, negali pasakyt ar iš kumščio. Ir A. krito aukštielninkas. Nematė, kad A. smūgiuotų, jis nė nespėjo. Ji negali pasakyti, ką A. ketino daryti, ten mažytis tas kraščiukas. Ji kaip supranta, A. šoko už to turėklo, galbūt ir davęs būtų tam M., ji nežino. M. stovėjo prie durų parduotuvės. A. stovėjo apačioj ant šaligatvio, šoko ant to krašto. Ji nežino, kas ten iš pradžių buvo. Ji dar būtų nepasiekęs M., nes šis stovėjo prie parduotuvės durų. Kai A. užšoko ant to krašto, M., jau stovėdamas prie durų, davė ištiesęs ranką. Turėklai ir siauras tas toks įėjimas į parduotuvę. M. gal galvojo, kad A. jam duos užšokęs, tai šis nelaukė kol jam duos, jis pirmas davė ir viskas.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. S. nurodė, kad buvo rugpjūčio pabaiga, kažkur apie 7 vakaro. Ji buvo savo namuose, po kiek laiko išgirdo triukšmą, kažkas vyksta. Ji per tvorą pažiūrėjo ir nuėjo iki parduotuvės. Matė, kad M. stovėjo prie durų, A. ant gatvės, ji išsigando ir nubėgo namo. Ant rytojaus sužinojo, kad A. klinikose. Matė, kad tarp juodviejų ginčas. M. stovėjo prie durų. Smūgių nematė, tik po to tyrėjas parodė nuotraukas. Stovėjo prie durų, o tas kitas ant žemės gulėjo. Dėl ko pykosi nežino, nematė.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. S. nurodė, kad jai paskambino J. iš parduotuvės ir pasakė, kad muša brolį, kai išbėgo jie jau buvo prie „Koopso“ parduotuvės, viskas buvo pasibaigę. D. dar sakė, kad kaltinamasis bėga, sakė gaudyti. Ji atsakė, kad nėra ko gaudyti. Brolį tuo metu kaip tik vedė S. ir A.. Viskas buvo prie namų mamos beveik. Jie A. parsivedė namo. Kai atėjo pas mamą prieš tą įvykį, A. kažkas paskambino, šis išėjo į kitą kambarį kalbėt. Pasakė A. eiti, nes M. skambina. Ji sakė niekur neik, tačiau šis atsakė, kad jam reikia į parduotuvę, jam reik grynų pinigų nusiimt, tai jis eina reikalų tvarkyt. Juodu išėjo su A. ir už kelių minučių pardavėja paskambino, kad brolį muša prie parduotuvės. Nespėjo ateit ir viskas buvo pasibaigę. Jai paskambino pardavėja J.. Viskas įvyko greitai, ji ragelį metė ir išbėgo. Vaiką paliko mamai, ir bėgo žiūrėt. Tuo metu brolį vedė, vienas už vienos parankės, kitas už kitos, gerai girtas atrodė. Nors išėjęs prieš kelias minutes dar taip neatrodė. Brolis smarkiai pasikeitė. Buvo normalus, sveikas vyras, o dabar nuo mamos priklausomas. Buvo savarankiškas, savo gyvenimą gyvenantis žmogus. Dabar to nėra, reikia aplink jį šokinėti.

Liudytojas A. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su A. išgėrinėjo, o L. pastoviai A. rašinėjo žinutes ir prašė susitikti. Po kiek laiko jie nuėjo. M. ir A. susikibo, jis bandė išskirti. Po to jis lipo laiptais žemyn ir A. jam ištrūko iš rankos, užšoko ant bortelio ir L. jam matyt trenkė. Kaip trenkė jis nematė, jis atsisuko, o A. jam nukrito po kojom. Paskui jis su draugais parnešė A. namo. Jis smūgio nematė, tik pamatė, kai krito. M. A. rašinėjo žinutes, kad ateitų susitikti, jie nuėjo prie parduotuvės Gelgaudiškyje. Jie iš karto susikibo ir pradėjo stumdytis. Iš parduotuvės dar išėjo pažįstamų asmenų, juos išsiskyrė. Jie jau ėjo link namų, lipo žemyn nuo aikštelės, tuo metu kažką L. pasakė, A. užšoko ant laiptukų, jis tuo metu buvo nusisukęs, kai atsisuko A. jam nukrito po kojom. Susistumdymas buvo tik taip susikibo, bet nė vienas kitam netrenkė. Jis buvo išgėrę alaus ir degtinės, L. taip pat buvo išgėręs. L. stovėjo aikštelėje, o A. užšoko ant turėklų link L.. L.gintis nuo A. nereikėjo, nes A. abiem rankom laikėsi už turėklų.

Motyvuojamoji dalis

M. L. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 135 str. patvirtina šie byloje esantys duomenys:

2013 m. rugsėjo 2 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 30 d. buvo gautas telefoninis pranešimas iš VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriaus, jog pristatytas A. A., kuriame nustatyta diagnozė – galvos smegenų trauma, koma. (t. 1, b.l. 1).

2013 metų rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodoma ir aprašyta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 3-8).

2013 m. rugpjūčio 30 d. išrašas iš medicininių dokumentų, kur nurodoma, kad A. A. nustatyta galvos smegenų trauma, koma. (t. 1, b.l. 9).

Specialisto išvada N. G434/13(10), kurioje nurodoma, kad A. A. nustatyta dešinio momenkaulio ir kaktikaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės, abiejų pusrutulių kaktinių skilčių apatinių dalių, kairio pusrutulio smilkininės skilties priekinės dalies sumušimai, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju, susikaupusiu po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, dislokacija į kairę, kairio plaučio uždegimu, krūtinplėvės ertmės kairės pusės pūliniu, akių judinamojo nervo paralyžiumi. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kurio pobūdžio nurodyti kategoriškai nėra galimybės (tai galėjo būti koks tai pagrindas, aplinkos daiktas ir pan.), paveikus vienu smūgiu viršugalvio dešinę pusę, galima ir įvykio aplinkybėse nurodomu laiku. Sužalojimai galėjo gautis ir užduotyje nurodomu būdu. Nukentėjusiojo rankose sužalojimu nėra. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasekoje. Dešinio momenkaulio ir kaktikaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės abiejų pusrutulių kaktinių skilčių apatinių dalių, kairio pusrutulio smilkininės skilties priekinės dalies sumušimai, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju, susikaupusiu po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, dislokacija į kairę, kairio plaučio uždegimu, krūtinplėvės ertmės kairės pusės pūliniu, akių judinamojo nervo paralyžiumi, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir apžiūros protokolas, kuriuose aprašyta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vaizdas kameros, esančios įvykio vietoje parduotuvėje. (t. 1, b.l. 29-31).

Reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolas, kuriuose aprašyti M. L. priklausantys marškinėliai, kuriais jis vilkėjo įvykio metu. (t. 1, b.l. 32-37).

Apžiūros protokolas, kuriame aprašytas kaltinamojo M. L. ir nukentėjusiojo A. A. bendravimas ir susirašinėjimas SMS žinutėmis įvykio dieną (t. 1, b.l. 42-43).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateikiama informacija apie nukentėjusiojo A. A. sveikatos būklę. (t. 1, b.l. 45, 47, 49, 51, 54-55).

Įtariamojo M. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame patvirtinti M. L. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. (t. 1, b.l. 87-92).

Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje bei 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, todėl kaltinamojo ir liudytojų parodymų įvertinimas jų nuoseklumo požiūriu yra svarbi aplinkybė vertinant šiuos įrodymų šaltinius patikimumo aspektu. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to darant apibendrinančias išvadas. Teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame faktiniai duomenys vertinami pagal bendras logines i2- procesiniais įstatymais nustatytas taisykles.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2010).

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d.

Pats kaltinamasis nurodė, kad jis pripažįsta, jog dėl jo suduoto smūgio nukentėjusysis A. A. krito bei susitrenkė galvą, dėl ko jam buvo padaryti sužalojimai, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau teigė, jog jis sudavė norėdamas išvengti nukentėjusiojo agresyvaus elgesio. Bylos nagrinėjamo metu teik kaltinamasis, tiek jo gynėjas teigė, jog smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas esant būtinajai ginčiai, tačiau išnagrinėjus bylos duomenis, susipažinus su įvykio aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad M. L. veiksmuose nėra būtinosios ginties elementų.

Kaltinamajame akte nurodytas įvykio faktinės aplinkybės, kurios atitinka BK 135 str. 1 d. M. L. iš dalies ginčija, nurodydamas, jog sudavė tik norėdamas išvengti A. A. smūgio, tačiau tokie kaltinamojo parodymai neatitinka bylos aplinkybių. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai skirtingai nurodė aplinkybės dėl vykusio konflikto tarp M. L. ir A. A.. Liudytojas S. P. teigė, kad nematė kaip M. L. trenkė nukentėjusiajam, tačiau patvirtino įvykio aplinkybes, jog nukentėjusysis stovėjo įsikibęs į turėklus, o po to nukrito. Liudytojas A. D. nurodė, kad matė, kaip M. L. smūgiavo nukentėjusiajam, po ko šis nukrito. Liudytoja I. J. nurodė, jog ji patį smūgį matė, kurio metu M. L. stovėjo laiptų aikštelėje, o A. A. šoko ant laiptų krašto ir tuo metu jam buvo suduotas smūgis, nuo kurio jis nukrito. Liudytojas A. U. taip pat nurodė, kad A. A. užšoko ant laiptelio buvo įsikibęs į turėklus ir po to nukrito. Nors paties smūgio nematė, tačiau suprato, kad nukrito nuo M. L. suduoto smūgio. Nors liudytojų parodymai neesminiuose vietose yra skirtingi, tačiau vertinant šių parodymų visumą, akivaizdu, kad tiek liudytojų parodymai, tiek kaltinamojo M. L. parodymus patvirtina įvykio aplinkybes, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis tarpusavyje konfliktavo. Smūgio sudavimo metu M. L. stovėjo aikštelėje prie parduotuvės, tuo tarpu nukentėjusysis užšoko ant laiptelio, įsikibo į turėklus ir tuo metu nuo suduoto smūgio A. A. neišsilaikė ir nukrito ant šaligatvio, į gatvės bordiūrą susitrenkdamas galvą. Tokias aplinkybes patvirtino kaltinamasis parodymų patikrinimo metu, kur tiksliai paaiškino įvykio aplinkybes. (t. 1, b.l. 87-92). Smūgio sudavimą taip pat patvirtina ir specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodomu būdu, sužalojimas padarytas vieno smūgi pasekoje. (t. 1, b.l. 16-18).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo įvykdyta veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, jo kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta visiškai tiek paties kalinamojo, tiek teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais, rašytine nurodyta bylos medžiaga.

BK 135 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. Sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas žmogų sužalojant, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidžiant mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Kaltinamasis M. L. nukentėjusiajam sudavė smūgį į veidą, dėl ko šis krito bei susitrenkė galvą, tai yra fiziniu poveikiu pažeidė nukentėjusiojo žmogaus kūno audinius. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai - žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Iš bylos duomenų matyti, kad M. L. įvykdė veiksmus, kuriais sukėlė A. A. sveikatos sutrikdymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. L. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, nors sunkus kūno sužalojimas buvo padarytas ne dėl kaltinamojo suduoto smūgio, tačiau nukentėjusysis nuo smūgio nukrito ant asfalto ir tokiu būdų susižalojo. Teismas laiko, kad šie kaltinamojo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas yra dėsningas, ne atsitiktinis kaltinamojo veikos padarinys, nes kaltinamasis pagal esamas įvykio aplinkybes galėjo numatyti poelgio padarinius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tuo metu, kai M. L. sudavė smūgį nukentėjusiajam, A. A. stovėjo nestabilioje pozoje, tai yra ant siauro laiptų kraštelio, šiek teik prisilaikydamas į turėklus. Kaltinamasis žinojo ir matė, kad už nukentėjusiojo nugaros nėra jokios atramos, o jam stovinti nestabiliai jis gali nukristi ant už nugaros esančio šaligatvio. (t. 1, b.l. 90-92). Neatsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam, dėl ko šis nukrito. Kaltinamasis atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes privalėjo suvokti, jog ir nuo nestipraus smūgio žmogus, netvirtai stovintis, gali kristi, o kritimas ant plytelėmis asfaltuoto šaligatvio yra pavojingas žmogaus gyvybei. Suvokdamas visos situacijos pavojingumą, kaltinamasis turėjo suvokti, kad smūgiu nukentėjusiajam gali būti padaryta sveikatos sutrikdymų, iš jų ir pavojingų gyvybei.

A. A. padaryto sveikatos sutrikdymo mąstąs nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvada (t. 1, b.l. 16-18). Šios išvados 5 d. nurodoma, kad A. A. padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, kas atitinka BK 135 str. numatyto nusikaltimo požymius.

BK 135 str. numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų ir nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Atsižvelgiant į byloje apklaustų asmenų bei paties kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad M. L. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.), t. y. smogdamas A. A., suprato tokių veiksmų pavojingumą ir nors padarytų sveikatos sutrikdymų neindividualizavo ir jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla už faktiškai padarytą žalą. M. L. smogdamas nukentėjusiajam į galvą, suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tačiau neįvertino galimų konkrečių padarinių ir jų nekonkretizavo, tai yra veikė neapibrėžta tyčia. Kadangi byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam padarytas sunkaus sveikatos sutrikdymas, tad M. L. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 str. 1 d.

Nustačius įvykio aplinkybes būtina nustatyti, ar M. L. smūgį sudavė siekdamas išvengti nukentėjusiojo puolimo, tai yra ar tai buvo būtinoji gintis.

Dėl būtinosios ginties

Teismo posėdžio metu M. L. neginčijo, jog sudavė A. A., tačiau nurodė, jog nukentėjusysis jam taip pat grasino. Kaltinamasis mano, kad jo veiksmai buvo padaryti galimai esant būtinajai ginčiai. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. L. sudavė smūgį nukentėjusiajam, tačiau šie smūgiai buvo suduoti, nes buvo siekiama išvengti nukentėjusiojo smūgio. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusysis kėsinosi suduoti kaltinamajam. Iš M. L. parodymų galia daryti išvadą, kad M. L. nukentėjusiajam sudavė, nes nenorėjo laukti, kol jam suduos. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad pats M. L. tvirtai stovėjo prie parduotuvės įėjimo, o nukentėjusysis buvo užšokęs ant siauro laiptų krašto ir nestabiliai stovėjo. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad M. L. turėjo visas galimybes išvengti, jo teigimu, nukentėjusiojo bandymo suduoti. Siekdamas išvengti galimo smūgio kaltinamasis turėjo galimybę paprastai pasitraukti į šoną, dėl ko nukentėjusysis nestabiliai stovėdamas ant laiptų krašto būtų neturėjęs galimybės jam suduoti. Taigi jis turėjo galimybę pasitraukti ir kitu būdu išvengti smūgių, tačiau kaltinamasis nusprendė, kad šiomis priemonėmis netikslinga naudotis.

Pažymėtina, kad teisė į būtinąją gintį iškyla tada, kai egzistuoja būtinosios ginties situacija. Būtinosios ginties situaciją sukelia pavojingas kėsinimasis. Tuo tarpu šiuo atveju jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus teisiamojo gyvybei ar sveikatai negrėsė. Akivaizdu, jog nukentėjusysis, kuris buvo neblaivus, negalėjo sukelti teisiamojo sveikatai ir gyvybei pavojaus. Tuo tarpu, esant įvykio aplinkybėms, kaltinamojo suduotas smūgis nukentėjusiajam neatitinka proporcingumo principo prieš M. L. įsivaizduotą keliamą grėsmę. Nesant būtinosios ginties sąlygoms, nėra pagrindo kalbėti apie būtinosios ginties ribų peržengimą.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšys yra - laisvės atėmimas iki 10 metų.

M. L. įvykdė tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą. Kaltinamasis pažeidė vieną iš labiausiai įstatymais saugomų vertybių - žmogaus sveikatą. Šis nusikaltimas buvo padarytas jam esant neblaiviam, kas turėjo esminę įtaką jo veiksmams. Atsižvelgtina į nusikalstamos veikos stadiją, - nusikalstama veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, - nusikalstamas padarytas esant netiesioginei tyčiai. M. L. pripažino, kad nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus, ir įvykio aplinkybės patvirtina, kad tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tad ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pats kaltinamasis padarytą nusikaltimą visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Teismo posėdžio metu M. L. tiksliai nurodė visas įvykio aplinkybes, pripažino savo veiksmų neteisėtumą. Nors kaltinamasis teigė, jog jo poelgis buvo padarytas esant būtinajai ginčiai, tačiau teismas nelaiko, jog tai pašalina galimybę taikyti nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas laiko, jog kaltinamojo nurodyta abejonė laikytina jo paties veiksmų vertinimo galimybę, tačiau ši jo versija nesutrukdė asmeniui duoti tikslius ir išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes. Taip pat šiai versijai kilti buvo pagrindas tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis prieš įvykį konfliktavo, ką patvirtino bylos apklausti liudytojai.

Taip pat vertintina kaltinamojo asmenybė - Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)nurodo, kad kaltinamojo elgesys bendruomenės charakterizuojamas neigiamai. (t. 1, b.l. 117), už administracinius teisės pažeidimus baustas paskutinį kartą 2014 m. vasario 4 d., teistas, nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo metu.

BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. M. L. veiksmuose nustatyta atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės, į kaltinamojo asmenybę – charakterizuojamas neigiamai, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas parodo kaltinamojo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias normas ir elgesio reikalavimus. Taip pat vertintinos ir įvykio aplinkybės - sužalojimai padaryti kilusio konflikto tarp kaltinamojo ir nuekntėjusiojo metu, esant visiems neblaiviems. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes skirtina bausmė atitinkanti sankcijoje numatytą vidurkį.

Iš Liteko sistemos matyti, kad M. L. yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis 2014 m. rugpjūčio 13 d., kuriuo subendrintos ankstesniais nuosprendžiai paskirtos bausmės. Kadangi nusikalstama veika buvo padaryta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėtina ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Byloje nukentėjusiojo atstovė A. P. pateikė 10000 Lt ieškinį dėl neturtinės ir 3493,58 Lt turtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Nukentėjusiojo atstovės civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Teismas pripažįsta, kad A. A. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę ir nerimą dėl savo sveikatos. Dėl ilgo gydymo buvo apribotos galimybės gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, dar ir šiuo metu yra likę sveikatos sutrikdymo pasekmės, tai yra nukentėjusysis nejaučia kvapų, pasikeitę jo elgesys, kartais neadekvati reakcija į esamą situacijąm nustatytas nedarbingumas. M. L. šiuo metu yra nedirbantis, tačiau ši aplinkybė yra tik laikino pobūdžio, nes teisiamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl prašomas žalos dydis atitinka protingumo kriterijus.

Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, jog A. A. priteistina 10000 Lt neturtinės žalos dydžio atlyginimas. Šios ieškinio sumos neginčijo pats kaltinamasis, pripažino prašomo dydžio civilinį ieškinį.

Taip pat ieškiniu prašoma priteisti 3493,58 Lt turtinę žalą, kurią pagrindžiama byloje esančiais išlaidas patvirtinančiais kasos čekiais. (t. 1, b.. 65). Teismas laiko, jog šis reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, šio ieškinio reikalavimo neginčijo ir pats kaltinamasis.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinės ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už A. A. gydymą dėl 2013 m. rugpjūčio 29 d. sužalojimų Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms 21459, 75 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį, keturis šimtus penkiasdešimt devynis litus 75 ct.) sumą, todėl prašo nurodytas gydymo išlaidas priteisti iš kaltinamojo M. L.. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais (t. 1, b.l. 23-25), todėl tenkintinas visiškai.

Nuosprendžiu turi būti išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai. BPK 94 str. reglamentuoja šių daiktų išsprendimo klausimą. Byloje yra paimti kaltinamojo suplėšyti marškinėliai, kurie pripažintini menkaverčiais, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteisti 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridedama 2014 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė skiriama 6 (šeši) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjimus panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21459, 75 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt devynis litus 75 cnt) išlaidų nukentėjusiojo A. A. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, naudai.

Nukentėjusiojo atstovės A. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. L., asm.kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 10000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai ir 3493,58 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt trys Lt 58 cnt) atlyginti A. A., asm. kodas (duomenys neskelbtini).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.