Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams bei pagal BK 281 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. Taikant BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš E. Š. taip pat buvo priteista 147,80 Eur žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 126,07 Eur žalos atlyginimo A. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 25 d, apie 23.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 115,8 Eur vertės automobilį „UAZ 330301“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę 115,8 Eur žalą.

Be to, 2015 m. sausio 26 d. 00.08 val. Šilutės r., kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 141 km, E. Š., vairuodamas automobilį „UAZ 330301“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 p., kuriame nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, KET 9 p., kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, KET 127 p., kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, tai yra būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. K. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužaloti automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. K. ir kartu važiavusi keleivė E. M.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, pats nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, prašo skirti švelnesnę bausmę, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Nors nuteistasis E. Š. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią (prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus) ir sunkinančią (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio) aplinkybes. E. Š. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, padarytos žalos neatlygino, taip pat yra teisiamas ne pirmą kartą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 22–31). Visa tai jį apibūdina kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės – viešieji darbai ir areštas – nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Tai rodo, kad nuteistasis jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K-7-2-699/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, svarbu pažymėti, kad E. Š. anksčiau teistas pagal BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., vadinasi, jau ne pirmą kartą dėl nuteistojo padarytų nusikaltimų nukenčia kitų asmenų sveikata, kyla galimas pavojus jų gyvybėms. Nusikalstamas veikas nuteistasis E. Š. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos – nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, vartoja alkoholį. Taigi nėra objektyvaus pagrindo, kuriuo remdamasis teismas galėtų vertinti, jog švelnesnės bausmės skyrimas padės užtikrinti BK 41 str. 2 d. numatytų tikslų tinkamesnį įgyvendinimą bei paskatins nuteistąjį keisti savo gyvenimo būdą, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyti deramą pagarbą aplinkiniams.

Teismo vertinimu, teisinga išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik E. Š. skyrus laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad visiškai prisipažino, gailisi, ketina daugiau nenusikalsti. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei pritaikant BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinant nuteistajam bausmę dar vienu trečdaliu.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad E. Š. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. spalio 3 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos E. Š. išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 46,32 Eur ir prašoma šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą, iš E. Š. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą iš E. Š. priteisti 46,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.