- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-05-31
- Bylos Nr.
- e1-2075-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17691-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- S. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje S. P. (S. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) (teistumas išnykęs):
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį (3 nusikalstamos veikos) 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 92 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. P. 2024 m. gegužės 4 d. apie 19.30 val., būdamas UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka smogė į UAB „B“ priklausančio taromato ekraną, dėl to pažeidė ekrano apsauginį stiklą ir vidinį ekraną, taip sugadino 672,41 Eur vertės turtą, priklausantį UAB „B“.
S. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis S. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, gailisi ir parodė, kad 2024 m. gegužės 4 d. apie 19.30 val. jis vienas atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvės patalpose yra taromatas. Atėjo būtent prie taromato su tikslu priduoti butelius. Jis pridavinėjo butelius ir taromatas užstrigo, norėjo, kad taromatas atstrigtų ir, nepagalvojęs apie pasekmes, viena ranka stuktelėjo per taromato ekraną. Netyčia sudužo ekrano stiklas, jis to nenorėjo, taip gavosi netyčia, bet taromatas pradėjo veikti, atstrigo (el. b. 1 t., b. l. 108–112).
Liudytojas M. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „A“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), darbuotoju. Į jo pareigas įeina taros taromato priežiūra ir kontrolė. Į darbą atėjo 2024 m. gegužės 4 d. apie 8.30 val., atrakino taromatą, paruošė jį darbui, viskas veikė be problemų. Taromatai pastatyti prie pačios parduotuvės pastato, atskirame nedideliame pastate, jame įrengti du taros surinkimo taromatai. Visą dieną darbas vyko sklandžiai, taromatai veikė be trikdžių. Apie 19.30 val., jam būnant taromato vidinėse patalpose, išgirdo, kad įėjo žmogus, kuris į taromatą dėjo tarą. Po to išgirdo kažkokius garsus, kurie jam priminė keiksmažodžius. Tada išgirdo du ar tris duslius garsus, pamanė, kad kažkas nukrito. Po kelių akimirkų jis išėjo iš vidinės taromato patalpos ir pastebėjo, kad yra sudaužytas tolimesniojo nuo įėjimo taromato ekranas. Taip pat pastebėjo nuo taromato einantį vyriškį, jis ėjo vienas link parduotuvės. Nusekė vyriškiui iš paskos. Vyriškis nuėjo link (duomenys neskelbtini) g., o jis nuėjo prie parduotuvės apsaugos darbuotojo ir pranešė apie sudaužytą taromato ekraną. Kas tas vyras nežino, jo nepažįsta. Kokia įmonei padaryta žala, nurodyti negali, tai atliks įmonės administracija, kuri apie įvykį yra informuota ir pateiks oficialų pareiškimą su nuostolių patikslinimu (el. b. 1 t., b. l. 9–12).
Liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju, jo darbo vieta yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini). Jis į darbą atėjo 2024 m. gegužės 4 d. apie 8 val., paruošė darbo vietą, atidarė parduotuvę ir pradėjo savo darbą. Visą darbo dieną jokių incidentų nebuvo, pirkėjai buvo ramūs ir mandagūs, jokių problemų nebuvo. Apie 19.40 val., jam būnant savo poste, prie jo priėjo taromato darbuotojas, kuris pranešė, kad ką tik jam nežinomas vyriškis sudaužė taromato ekraną ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) g. Jis nuėjo į taromatą, kad įvertinti situaciją ir pastebėjo, jog tolimesnio nuo įėjimo taromato ekranas yra suskaldytas. Tuomet apie įvykį informavo savo tiesioginį vadovą bei parduotuvės administraciją. Grįžęs į postą peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameromis padarytą įrašą ir pastebėjo, kad 19.31 val. į taromatą atėjo S. P.. Šį asmenį pažįsta, kadangi jis yra nuolatinis parduotuvės lankytojas ir gana dažnai kelia problemas kabinėdamasis prie parduotuvės pirkėjų. Kadangi pirkėjai pretenzijų nereikšdavo, todėl apie tuos įvykius policijai pranešta nebuvo, o jis buvo tik išvaromas iš parduotuvės. S. P. taromate pridavinėjo tarą ir vieną butelį taromatas nepriėmė, po to S. P. alkūne trenkė į taromato ekraną, taip jį sugadindamas. Tada išėjo iš taromato ir nuėjo (duomenys neskelbtini) g. link. Šio asmens sulaikyti nespėjo, kadangi jis spėjo pasišalinti. Kokia įmonei padaryta žala, parodyti negali (el. b. 1 t., b. l. 23–26).
2024 m. gegužės 7 d. UAB „B“ pareiškime nurodyta, kad iš UAB „A“ gautas pranešimas, jog 2024 gegužės 4 d. apie 19.20 – 19.40 val. buvo pastebėtas sudaužytas taromato ekranas, priklausantis UAB „B“, esantis (duomenys neskelbtini). UAB „A“ kreipėsi į policiją dėl atvejo užfiksavimo ir saugo įvykio vaizdo medžiagą. Patirtos žalos sąmata 672,41 Eur. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „B“ priklausančio taromato sugadinimo. Pridėta sudaužyto ekrano nuotrauka, sąmata (el. b. 1 t., b. l. 38–39, 40–41).
2024 m. gegužės 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota taromato patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Patalpoje įrengti du taromatai, kairiojo taromato nuo įėjimo ekranas išdaužtas ir suskaldytas, jame trūksta stiklo šukių. Ant pačio taromato pakabintas baltas popieriaus lapas su užrašu „neveikia“. Patalpa stebina vaizdo stebėjimo kameromis (el. b. 1 t., b. l. 27–29, 30–34).
2024 m. gegužės 10 d. kitų objektų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota vaizdo stebėjimo kamerų įrašų apžiūra. Vaizdo įrašo, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, viršuje dešinėje pusėje matoma data 2024 m. gegužės 4 d. ir laikas 19.31 val. Vaizdo įrašo trukmė – 1 min. 2 s. Vaizdo kamera fiksuoja taromato patalpos vidaus vaizdą. 19:31:09 vaizdo įraše pasirodo asmuo Nr. 1 (rudaplaukis vyras, apsivilkęs juodos spalvos marškinėlius, pilkos spalvos šortus ir „Nike“ firmos juodus batus). Asmuo su savimi turi mėlynos spalvos kuprinę. Vaizdo įraše matyti, kaip asmuo Nr. 1 užeina į taros supirkimo patalpas, atsisega kuprinę ir iš jos pradeda traukti butelius. Tuomet juos priduoda, tačiau taromatas vieną butelį grąžina. Tai pamatęs, asmuo Nr. 1 dešinės rankos alkūne trenkia tiesiai į taromatą. Tuomet ir vėl pradeda pridavinėti butelius. Pridavęs visus butelius, asmuo Nr. 1 išeina iš patalpų (el. b. 1 t., b. l. 47–49, 50–54).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 187 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, 2K-128-511/2022).
Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokų išaiškinimą, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo viršijo 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršijo 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
S. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje sugadino svetimą, UAB „B“ priklausantį turtą. Parodė, kad pridavinėjo butelius ir užstrigo taromatas, trenkė į taromatą, nes norėjo, kad jis atstrigtų, tačiau netyčia sudužo ekrano stiklas, tada taromatas pradėjo veikti, t. y. atstrigo. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo liudytojo M. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis parodė, kad dirba parduotuvės darbuotoju ir į jo pareigas įeina taromato priežiūra ir kontrolė. Įvykio dieną pamainos pradžioje taromatas buvo tvarkingas, veikė. Bylai reikšmingu laiku jis buvo taromato vidinėse patalpose, išgirdo du ar tris duslius garsus, pamanė, kad kažkas nukrito. Vėliau pastebėjo, kad yra sudaužytas tolimesniojo nuo įėjimo taromato ekranas ir nuo taromato einantį vyriškį. Liudytas G. J. parodė dirbantis apsaugos darbuotoju, jam būnant savo poste, prie jo priėjo taromato darbuotojas, kuris pranešė, kad jam nežinomas vyriškis sudaužė taromato ekraną. Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameromis padarytą įrašą, jis atpažino taromatą sugadinusį asmenį – S. P.. Šį asmenį žino, kadangi jis yra nuolatinis parduotuvės lankytojas ir gana dažnai kelia problemas kabinėdamasis prie parduotuvės pirkėjų. Vaizdo įraše matė, kaip S. P. taromate pridavinėjo tarą, taromatas nepriėmė vieno butelio, po to S. P. alkūne trenkė į taromato ekraną, taip jį sugadindamas. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai: 2024 m. gegužės 7 d. UAB „B“ pareiškimas apie įvykį, 2024 m. gegužės 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje ir 2024 m. gegužės 10 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėti taromatų patalpos vaizdo įrašai, ir foto lentelėje nurodytos aplinkybės.
Taigi, tiek pačio kaltinamojo, tiek liudytojų parodymai, vertinant juos kartu su ankščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis S. P. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis trenkdamas ranka (alkūne) į taromato ekraną, neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas, ir to norėjo.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kad sugadinto turto vertė, remiantis 2024 m. gegužės 7 d. UAB „B“ pareiškimu, sudaro 672,41 Eur, t. y. viršija 10 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad S. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 1 t., b. l. 142–146).
BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. P. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Sugadinto turto vertė – 672,41 Eur.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
S. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (el. b. 1 t., b. l. 78–85), paskutinių 1 metų laikotarpiu jis baustas administracine tvarka, daugiausia už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą, paskirtos baudos sumokėtos (el. b. 1 t., b. l. 128–133). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis dirba (el. b. 1 t., b. l. 125–127). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Teismo vertinimu, 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas),
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jeigu jo netektų, pradėti registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis),
atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
S. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
S. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., b. l. 113–120). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Byloje pateiktas UAB „B“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodyta, kad viso padaryta 672,41 Eur turtinė žala, iš kurios 272,41 Eur padengė draudimas, o nepadengtas turtinės žalos likutis – 400 Eur (el. b. 1 t., b. l. 76). Įsipareigojimo patvirtinime tarp S. P. ir UAB „B“ (2024 m. gegužės 20 d. sutartis dėl skolos apmokėjimo dalimis) nurodyta, kad S. P. įsipareigojo likusią 400 Eur turtinę žalą UAB „B“ atlyginti iki 2024 m. liepos 15 d. UAB „B“ patvirtino, kad susitarimas jai yra priimtinas ir tinkamas (el. b. 1 t., b. l. 150–153). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas patvirtina S. P. įsipareigojimą savanoriškai atlyginti UAB „B“ padarytą neturtinę žalą iki 2024 m. liepos 15 d. Savanoriškai neatlyginus minėtos neturtinės žalos iki minėtos datos, išduotinas vykdomasis dokumentas UAB „B“.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vaizdo įrašas paliktinas saugoti IBPS.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. P. (S. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jeigu jo netektų, pradėti registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. P. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jeigu jo netektų, pradėti registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
Patvirtinti S. P. įsipareigojimą savanoriškai atlyginti civiliniam ieškovui UAB „B“ padarytą 400 Eur turtinę žalą iki 2024 m. liepos 15 d. Savanoriškai neatlyginus minėtos turtinės žalos iki minėtos datos, išduoti vykdomąjį dokumentą civiliniam ieškovui UAB „B“.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, vaizdo įrašą palikti saugoti IBPS.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties ar teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;
2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (0 5) 212 3551, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt);
3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
5) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.