- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- 2YT-8104-1067/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04897-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- F. G., S. J., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal balance“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys F. G. (F. G.), S. J., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal balance“, antstolis A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019-06-12 turto arešto aktą Nr. S1d-65913; išskaičiuoto darbo užmokesčio dalį grąžinti į pareiškėjos asmeninę sąskaitą. Nurodo, kad antstolis A. S. turto arešto aktu Nr. Sld-65913 areštavo skolininkui S. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - darbo užmokestį, mokamą pareiškėjai Klaipėdos lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės MMA ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Išskaičiuoto darbo užmokesčio dalis turi būti saugoma Klaipėdos lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ iki atskiro antstolio patvarkymo. Antstolis priverstinio vykdymo veiksmus atliko, nesilaikydamas antstolio veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų ir reikalavimų. Išieškojimas iš skolininko sutuoktinės (pareiškėjos) yra galimas tik teisminiu būdu nustačius skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šiuo atveju sutuoktinių turtas nepadalintas ir skolininko turto dalis jungtinėje nuosavybėje nenustatyta. Skolininkas S. J. dirba samdomą darbą bei dirba pagal Individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018-05-07 iki šiol. Antstolis pirmiausia turėjo areštuoti skolininko ir jo sutuoktinės bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą. Atkreipė dėmesį, kokiu pagrindu (be teismo sprendimo) yra areštuota asmeninė banko sąskaita, į kurią pagal nurodymą SODRA praveda pensiją ir ligonių kasų išmokas pareiškėjos mamai, kuri yra slaugos ligoninėje. Mano, jog antstolis turėjo teisę areštuoti skolininko bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine valdomo turto dalį, tačiau neturėjo teisės reikalauti iš karto atlikti išskaitų iš darbo užmokesčio.
2019 m. birželio 27 patvarkymu Nr. S1d-70019 antstolis A. S. pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Antstolis nurodo, kad santuoka tarp pareiškėjos ir skolininko sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, visos pajamos, gautos tiek skolininko, tiek skolininko sutuoktinės yra bendra jungtinė nuosavybė. Prisilaikydamas CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos ir vadovaudamasis CPK 664 straipsnio reikalavimais antstolis išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausantį pirmesnės eilės turtą, t.y. pajamas, esančias jungtinėje nuosavybėje. Jeigu pareiškėjas ar bendraturtis nevykdys 2019-06-12 turto arešto akto Nr. Sld-65913 2 punkte nurodytų reikalavimų, antstolis CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pasiūlys išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Jeigu išieškotojas per antstolio siūlyme nustatytą terminą nesikreips į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo, antstolis išieškojimą iš to turto nutrauks ir panaikins areštą. Jeigu išieškotojai kreipsis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo, ir teismas nustatys skolininko dalį areštuotame turte, antstolis išieškojimą nukreips į tą turtą. Jeigu bus nustatyta, kad skolos iš skolininko išieškoti negalima vykdant skolos išieškojimą iš periodinių išskaitų (CPK 663 straipsnis), antstolis išieškojimą nukreips į skolininkui priklausantį paskesnės eilės turtą (kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą). Antstolis teigia, jog visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK normas, reglamentuojančias išieškojimo vykdymą iš skolininko fizinio asmens. Pažymėjo, kad skolininkas vykdymo procese nevykdo savo pareigų, numatytų CPK 644 ir 645 straipsniuose, t.y. neteikia antstoliui informacijos apie jam priklausantį turtą, nenurodo kilnojamojo turto buvimo vietos ir pan.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės, taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti veiksmus, numatytus įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos.
Nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra 4 vykdomosios bylos, kuriose išieškojimas vykdomas iš skolininko S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini): vykdomoji byla Nr. 0010/19/00048, pradėta vykdyti pagal 2018 m. gruodžio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3160-991/2018 dėl 950,53 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. J. išieškotojo UAB „4finance“ naudai; vykdomoji byla Nr.0010/19/01512, pradėta vykdyti pagal 2019 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto pirmojo notaro biuro notarė R. M.-Z. vykdomąjį įrašą dėl 3018,77 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. J. išieškotojo F. G. (F. G.) naudai; vykdomoji byla Nr. 0010/19/01513, pradėta vykdyti pagal 2019 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto pirmojo notaro biuro notarė R. M.-Z. vykdomąjį įrašą dėl 3017,03 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. J. išieškotojo F. G. (F. G.) naudai; vykdomoji byla Nr. 0010/19/01514, pradėta vykdyti pagal 2019 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto pirmojo notaro biuro notarė R. M.-Z. vykdomąjį įrašą dėl 2016,51 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. J. išieškotojo F. G. (F. G.) naudai.
2019-06-12 turto arešto aktu Nr. Sld-65913 antstolio padėjėjas areštavo skolininkui S. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą- darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei lopšelyje darželyje „(duomenys neskelbtini)“, išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Išskaičiuoto darbo užmokesčio dalis turi būti saugoma Klaipėdos lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, iki atskiro antstolio patvarkymo (v.b. Nr. 0010/19/01512 l. 29-30). 2019 m. birželio 12 d. skolininkui (jo sutuoktinei) pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v.b. Nr. 0010/19/01512 l. 27-28, 29-30).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai, – skolininkas, išieškotojas ir antstolis, privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnis), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis).
CPK 624 straipsnio 2 dalis numato priverstinio vykdymo priemones, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą, tarp kurių ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eiliškumą, pagal kurį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 1 dalis, 2 dalis) <...>. CPK 739 straipsnis numato baigtinį sąrašą piniginių lėšų sumas, į kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su taikytu turto areštu, kuriuo buvo areštuotas skolininkui S. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas- darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei lopšelyje darželyje „(duomenys neskelbtini)“.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis), t. y. ši nuostata nereglamentuoja išieškojimo iš skolininko – fizinio asmens turto eiliškumo, bet nustato bendras išieškojimo iš tokio asmens turto taisykles, kartu įtvirtindama galimybę išieškojimą nukreipti ir į skolininko dalį bendrojoje (dalinėje ar jungtinėje) nuosavybėje. Ši norma taip pat nereiškia tam tikro turto arešto eiliškumo ar draudimo antstoliui areštuoti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, prieš tai neišnaudojus galimybių skolą išieškoti iš jo asmeninio turto. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo (skolininkas) S. J. nuo „(duomenys neskelbtini)“ yra sudarę santuoką (v.b. Nr. 0010/19/01512 l. 51). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Vykdomųjų bylų duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigose bei pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, kitokios veiklos, taip pat pensijos, pašalpos (CPK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Duomenų, kad santuoka tarp pareiškėjos ir skolininko būtų nutraukta, nėra.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka <...>. Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, jog pirmiausia turtas yra areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, bei tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas. Be to, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Pažymėtina, kad turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatliko, o tik pagal minėtas CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas surašė turto arešto aktą,- areštavo bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį skolininko ir pareiškėjos turtą bei pasiūlė pareiškėjai ir skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šis antstolio (jo padėjėjo) siūlymas nėra įvykdytas. Turto areštu Nr. S1d-65913 areštuoto darbo užmokesčio dalis nėra pervedama į antstolio depozitinę sąskaitą, o saugoma pareiškėjos darbovietėje. Pareiškėja iš esmės tapatina du skirtingus antstolio procesinius veiksmus, atliekamus sprendimo priverstinio vykdymo eigoje – skolininko sutuoktinio turto areštą pagal CPK 667 straipsnį, bei vėlesnę procedūrą - išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto. Pažymėtina, kad tik nustačius bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis, yra išieškoma iš skolininko turto dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Paminėtina, kad vykdymo proceso dalyviams nepasinaudojus antstolio pasiūlymais, o ir išieškotojui per nustatytą terminą nesikreipus į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, išieškojimas iš šio turto turės būti nutrauktas ir pakartotinai pagal tą patį vykdomąjį dokumentą galėtų būti nukreiptas ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėja pateiktame skunde taip pat atkreipė dėmesį, jog yra areštuota asmeninė banko sąskaita, į kurią pagal nurodymą SODRA praveda pensiją ir ligonių kasų išmokas pareiškėjos mamai, kuri yra slaugos ligoninėje. Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/19/01512 matyti, kad 2019 m. birželio 12 d. turto arešto aktu Nr. S1D-65918 areštuotas S. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas- piniginės lėšos, esančios ir/ ar patenkančios į sutuoktinės D. J. vardu atidarytą sąskaitą AB Swedbank. Areštuodamas pinigines lėšas banko sąskaitoje antstolis neturi duomenų apie sąskaitose esančių piniginių lėšų kilmę. Vykdomojoje byloje duomenų, jog į sąskaitą patenka piniginės lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas nėra (CPK 668, 738, 739 straipsniai). Išaiškintina, jog pareiškėjai pateikus įrodymus apie piniginių lėšų kilmę, antstolis privalėtų spręsti klausimą dėl turto arešto akto pakeitimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, išdėstytų motyvų pagrindu, darytina išvada, jog naikinti 2019-06-12 turto arešto aktą Nr. S1d-65913 skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kaip nepagrįstas, netenkintinas (CPK 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos D. J. skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0010/19/00048, Nr. 0010/19/01512, Nr. 0010/19/01513, Nr. 0010/19/01514, Nr. 0010/19/01367 grąžinti antstoliui A. S..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.