- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-08
- Bylos Nr.
- e2-115-902/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02135-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- R. R.
nedalyvaujant ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui advokatui M. S., atsakovui V. P. ir jo atstovui advokatui K. G., trečiajam asmeniui R. R.,
rašytinio proceso būdu baigė išnagrinėti civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui R. R. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1.Ieškovas pateikė teismui ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo V. P. 778,69 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė ir ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su R. R. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT394820 ir apdraudė turtą, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 15 d. apdraustas turtas buvo užlietas iš V. P. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 778,69 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto turto. Ieškovas sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu (pareiga atlyginti padarytą žalą), 6.266 straipsniu (statinio savininko (valdytojo) atsakomybė) bei 6.1015 straipsniu (draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens), prašo įpareigoti atsakovą atlyginti padarytą žalą.
3. 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose, teismo posėdžio metu ieškovas pabrėžė, kad žalos dydį patvirtina ieškovo į bylą pateikti įrodymai, tuo tarpu atsakovo teiginys, jog buvo padaryta mažesnė žala neįrodyta. Pažymėjo, jog žala yra apskaičiuojama tokiu būdu, kad užtektų nukentėjusiam asmeniui suremontuoti visą sugadintą plotą, šiuo atveju, visą lubų, sienų, grindų plotą, o ne ploto dalį. Trečiajam asmeniui buvo išmokėta tokio dydžio draudimo išmoka, kad būtų atstatyta ankstesnė turto būklė iki užliejimo, ne pagal sąskaitą, o pagal sąmatą, gerokai mažesnė suma, neapimant ir neskaičiuojant PVM bei kitų panašių išlaidų. Žala buvo apmokėta ekonomiškiausiu būdu, atsakovo naudai. Į sąmatos sudarymą atsakovas kaip žalą padaręs asmuo nebuvo pakviestas, nes atsakovas nesidomėjo žalos sureguliavimo procedūra, pats nebendradarbiavo su nukentėjusiuoju, nesiūlė ekonomiškiausio būdo žalos atlyginimui, tokį atsakovo elgesį ieškovo atstovas prašo vertinti atsakovo nenaudai. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog draudimo bendrovėms yra suteikti įgalinimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Ieškovo nustatytas draudimo išmokos dydis gali būti nuginčytas tik kita turto vertinimo ataskaita.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo R. R. teismo posėdyje su ieškovo reikalavimais sutiko. Paaiškino, kad sausio mėnesį (tikslios datos nebepamena) įvyko buto užliejimas, kurio metu buvo apgadinta vonia (bendra su tualetu), virtuvė, koridorius, užliejimo metu vanduo stipriai tekėjo per koridoriaus šviestuvą, buvo stipriai užlietas butas. Apie užliejimą norėjo pranešti atsakovui, tačiau nepavyko, pranešė Panevėžio energijai, kad užsuktų stovus. Atvažiavę žmonės buvo užėję pas atsakovą, matė, kad pas jį bute buvo pilna vandens. Dėl užliejimo yra kaltas atsakovas, pas jį nėra tinkamai sutvarkyta santechnika. Apliejimo metu buvo sugadintos trečiajam asmeniui priklausančio buto lubos, sienos, koridoriaus sienos, lubos, grindys, todėl reikėjo perdažyti lubas, grindis sutvarkyti, sienas visas dažyti. Su išmokėta draudimo išmoka sutinka, tačiau mano, jog už tokią sumą pilno remonto pasidaryti negalės.
5. Atsakovas 2019 m. liepos 8 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su ieškovo reikalavimais. Atsakovas nurodė, kad lokalinė sąmata sudaryta jam nedalyvaujant, todėl atsakovas nesutinka su atliktų darbų kiekiu ir jų verte, lokalinė sąmata yra nereali, joje yra nurodytas neatliktų darbų kiekis, dėl šios priežasties atsakovas nepasirašė įvykio akto. Nepriklausomas ekspertas privalėjo nustatyti tikrąją įvykio situaciją ir įvertinti realiai padarytos žalos dydį.
6. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog apie ginčo įvykį jam pranešė, sakė, jog iš jo buto per lubas laša vanduo, vanduo po truputį sunkėsi per lubas. Sugrįžęs į namus, atsakovas pamatė, jog buvo užsikišęs klozetas, bakelis praleido vandenį ir vanduo po truputį tekėjo. Nesutinka, kad pas nukentėjusiąją buvo apgadintos lubos, dailylentės, nesutinka, kad reikia keisti visą laminatą, koridoriuje ir visą kambaryje, nes vanduo laminato ,,nepalietė“, galėjo pastatyti bliudelį, kad nebūtų žalos grindų dangai, avarinės situacijos nebuvo. Buvo atvykę Panevėžio energijos atstovai, paskui R. R. iškvietė draudimo atstovus, tačiau atsakovas toliau nebedalyvavo, pas ją bute nebuvo, draudimo atstovas buvo atėjęs pas atsakovą į namus, davė susipažinti su žalos nustatymo aktu, prašė pasirašyti ant šio dokumento, tačiau atsakovas nepasirašė, nes buvo prirašyta per daug kvadratūros. Laišku atsakovas iš draudimo bendrovės gavo surašytą sąmatą. Atsakovas nesutinka, kad nesidomėjo žalos nustatymo procesu, jis buvo užėjęs į namus pas R. R.. Atsakovas nesutinka su ieškovo pateikta sąmata apie nustatytą žalą, kadangi nurodyta per didelė kvadratūra, žala nustatyta ženkliai per didelė. Atsakovas nesutinka, kad dėl užliejimo buvo būtina remontuoti virtuvę, vonią, sutinka, kad buvo apgadinta viena koridoriaus siena po klozeto stovu. Už grindų dangos apgadinimą atsakovo manymu, apskaičiuota per didelė suma. Atsakovas sutinka atlyginti žalą 100 Eur dydžio, bylos nagrinėjimo teisme metu padidino iki 150 Eur. Ši suma apimtų koridoriaus lubų perdažymą (visas plotas būtų 8 kv.m.), 2 kv.m. lubų sutvarkymą tualete. Atsakovas nesutinka su žalos padarymu virtuvei, nes ji buvo anksčiau apgadinta, ne ginčo užliejimo metu, taip pat jis nesutinka su sąmatoje nurodytu šiukšlių išvežimo įkainiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu R. R. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT394820 ir apdraudė turtą, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 8 d. apdraustas turtas buvo užlietas iš atsakovui V. P. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ginčo dėl to nėra. Trečiojo asmens paaiškinimu nustatyta, jog įvykio metu buvo apgadintos koridoriaus lubos, siena, kilimas, vonios kambario lubos, sienos, ant sienų kabėję rūbai, skalbimo milteliai, tualetinio popieriaus pakai, kiti daiktai, virtuvės lubos, siena, buvo apipilta elektros instaliacija. Ieškovas lokalinėje sąmatoje (b.l. 12) nustatė 778,69 Eur padarytos žalos dydį: 626,98 Eur laminuotų gindlenčių dangos pakeitimo kainą, 82,34 Eur sumą už lubų pakalimą dailylente, 40,53 Eur už patalpų valymą po remonto, 28,84 Eur už statybinių šiukšlių išvežimą. Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 778,69 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui dėl apgadinto apdrausto turto, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, kaip žalą padariusio asmens.
8. Ieškovo prašymu 2019 m. spalio 7 d. teismo nutartimi byloje buvo paskirta teismo ekspertizė padarytai žalai dėl buto apliejimo įvertinti. Teismo ekspertas padarė išvadą ir nustatė, jog tam, kad būtų visiškai atlyginta žala, remonto kaštai sudaro 495,38 Eur sumą. 2020 m. balandžio 16 d. teismas priėmė nutartį dėl ieškovo atsisakymo nuo dalies ieškinio, o būtent dėl 283,31 Eur žalos priteisimo iš atsakovo, ir šioje dalyje bylą nutraukė.
9. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Nagrinėjamu atveju, atsakovas neginčija, jog trečiajam asmeniui priklausantis butas buvo užlietas iš jo buto, esančio virš trečiojo asmens buto, bei esant jo kaltei – nesant atsakovui pakankamai rūpestingam besirūpinant turto būkle, naudojantis turtu pagal jo paskirtį, t.y. buto užliejimui įvykus užsikimšus atsakovo klozetui. Todėl atsakovas yra atsakingas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės patirtos žalos. Konstatuotina, jog yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis).
10. Dėl žalos dydžio. Atsakovas teigė, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio, nurodė, kad lokalinėje sąmatoje (b.l. 12) nėra įvertintas realiai padarytos žalos dydis, sąmatoje yra nurodytas neatliktų darbų kiekis, atsakovas nesutinka su medžiagų ir darbų įkainiais.
11. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.
12. Byloje kilus ginčui dėl padarytos žalos dydžio, ieškovo prašymu buvo atlikta teismo ekspertizė. 2020 m. balandžio 2 d. ekspertizės aktu Nr. E20/03-18Ž (b.l. 102-118) nustatyta, kad buto atstatymui iki būklės, buvusios 2019 m. sausio 9 d. prieš užliejimą, reikalinga patirti 495,38 Eur remonto kaštus. Ekspertas sudarė lokalinę sąmatą 2018.10 kainų lygiu ir detalizavo statybos darbus. Šalys, susipažinusios su ekspertizės aktu, pritarė teismo eksperto nustatytam žalos dydžiui, todėl teismas laiko, jog atlikus ekspertizę, tarp šalių nebeliko ginčo dėl padarytos žalos dydžio ir konstatuoja, jog dėl 2019 m. sausio 8 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo, trečiajam asmeniui buvo padaryta 495,38 Eur dydžio turtinė žala, kurią privalo atlyginti atsakovas. Ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, o teismui tokį atsisakymą priėmus/patvirtinus, ieškinys yra tenkintinas (CK 6.263 straipsnis, 6.266 straipsnis, 6.1015 straipsnis).
13. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas įstatymu, todėl iš atsakovo priteisiamos penkių procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-14) iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnis).
14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kaip minėta, tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
15. Pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau savo reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (pvz.: atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų patikslintų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
16. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą bei su juo susijusią teismų praktiką, įvertinęs, jog ieškinio reikalavimų sumažinimą nulėmė ne atsakovo elgesys, o ieškovo negalėjimas įrodymais pagrįsti pradinio ieškinio sumos, teismas sprendžia, jog ieškovo patenkintų reikalavimų dydis ir šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėjo būti apskaičiuojamas nuo pareikšto pradinio ieškinio sumos – 778,69 Eur. Dėl paminėto konstatuotina, jog sprendimu yra patenkinta 63,62 proc. ieškovo reikalavimų, todėl atsižvelgiant į tai, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
17. Ieškovas šioje civilinėje byloje patyrė tokias: sumokėjo 8 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 10 Eur žyminį mokestį už ieškinio pateikimą, 350,90 Eur atstovavimo išlaidų (b.l. 79, 80, 81), 950 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų (b.l. 100). Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 7 d. sprendimu buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b.l. 25). Į bylą pateikta 2019 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. NTR-7-4805 (b.l. 70) rodo, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 32,50 Eur sumą. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 839,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo valstybei 11,82 Eur valstybės garantuojama antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
18. Byloje taip pat susidarė 17,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis). Proporcingai paskirsčius šias išlaidas tarp šalių, ieškovui tenkanti atlyginti dalis sudaro 6,22 Eur sumą, o atsakovo dalis yra 10,88 Eur. Kadangi atsakovui buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl jis privalo valstybei atlyginti pusę šių išlaidų, t.y. 5,44 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1,5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 495,38 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 38 ct) turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 839,08 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt devynių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidas - AAS „BTA Baltic Insurance Company“, buveinės adresas K. Valdemara iela 63, LV-1142, Ryga, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, buveinės adresas Viršuliškių skg. 34, LT-05132 Vilniaus m., a. s. Nr. LT66 7300 0101 0474 2863, AB Swedbank, banko kodas 73000, naudai.
Priteisti iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, buveinės adresas Viršuliškių skg. 34, LT-05132 Vilniaus m., 11,80 Eur (vienuolikos eurų 80 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630 ir 6,22 Eur (šešių eurų 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,44 Eur (penkių eurų 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.