Kauno apygardos teismo nutarimas

2019-12-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-526-813/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. AN2-526-813/2019Nutarimas · 2019-12-04Kauno apygardos teismas
  2. I-a instancijaNutartis · 2020-01-29Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
  3. Apeliacija2020-04-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-04
Bylos Nr.
AN2-526-813/2019
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00397-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Kantaravičius
Pareiškėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-526-813/2019Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00397-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutarties, kuria netenkintas A. K. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. liepos 1 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2019 m. birželio 1 d. Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas A. K. pareiškimas dėl to, kad 2019 m. birželio 1 d. apie 17.50 val. jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jo brolis D. K. agresyviai elgėsi. Dėl šio buvo pradėta administracinė nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas).

2. Atlikus tyrimą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. liepos 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nustačius, kad nebuvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nesant D. K. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas pateikė skundą teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi skundas netenkintas, konstatavus, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas konstatavo, kad ištyrus bylos medžiagą matyti, jog D. K. veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimą, o tai buvo asmeninio pobūdžio, visiškai bereikšmis dviejų brolių konfliktas pasireiškęs dviejų jaunų žmonių priekaištų vienas kitam pakeltu, įsakmiu tonu dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų išsakymu. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių įvyko asmeninio pobūdžio ginčas, kurio metu A. K. bandė nufilmuoti konfliktą, o D. K. norėjo neleisti filmuoti savęs ir viso įvykio, todėl norėdamas, kad A. K. nustotų filmuoti, ranka bandė dengti telefoną ir neleisti to daryti. A. K. priešinosi broliui, todėl tarp šalių įvyko susistumdymas, kurio metu tiek A. K., tiek D. K. vartojo savo jėgą, vienas tikslu neleisti filmuoti, o kitas tikslu viską nufilmuoti. Susistumdymo momentu abi šalys galėjo jausti skausmą, tačiau šiuo atveju nebuvo jokių aktyvių smurto veiksmų, jokių smūgių sudavimo. Tad D. K. veiksmai nebuvo tyčiniai, jo tyčia nebuvo nukreipta sukelti A. K. skausmą ar jo atžvilgiu vartoti smurtą. Tad D. K. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį ir grąžinti bylą Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

4.1. Skunde teigiama, kad teismo išvados, jog D. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties, yra nepagrįstos. Padarydamas tokią išvadą teismas viršijo savo kompetencijos ribas. Teismas, anot apelianto, galėjo tik spręsti, ar D. K. veika turi nusikalstamos veikos požymių, o įvertinti ar yra pagrindas pagal nurodytus įrodymus pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne, galėjo tik prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Taip pat konstatuoti yra asmens veikoje nusikaltimo sudėtis ar ne, galėjo tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Skunde pabrėžiama, kad D. K., norėdamas atimti iš A. K. telefoną, suko jam ranką, A. K. jautė fizinį skausmą, todėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai buvo.

4.2. Skunde tvirtinama, kad apklausiant liudytoją V. K. buvo pažeista ANK 632 straipsnio 4 dalyje nurodyta liudytojo apklausos tvarka, t. y., jis nei pasirašytinai, nei žodžiu nebuvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, todėl jo parodymai negali būti laikomi įrodymais. Be to, vertinant jo parodymų objektyvumą, turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad jis iš karto pasakė, kad nenori pakenkti nei vienam iš sūnų. Jo parodymai, kad nematė, jog A. K. filmuotų D. K., kad pastarasis būtų bandęs atimti telefoną iš A. K., prieštarauja objektyviai tiesai.

4.3. Anot apelianto, teismas nepagrįstai rėmėsi D. K. parodymais, kadangi jie prieštarauja objektyviems įrodymams – pateiktai vaizdo medžiagai. D. K. nurodė, kad A. K. iš karto po konflikto lauke iškvietė policiją, kad rėkė vaiko kambaryje, norėdamas šį pažadinti, tuo tarpu vaizdo įrašas patvirtina, kad policija buvo iškviesta tik po to, kai D. K. smurtavo prieš A. K., kad A. K. elgėsi ramiai. D. K. net ir teisme duodamas parodymus skirtingai nurodė aplinkybes dėl bandymo paimti telefoną. Pradžioje jis teigė, kad bandė paimti telefoną iš A. K., po to jau aiškino, kad telefoną bandė uždengti ranka. Teismas tokių prieštaravimų nevertino.

4.4. Be to, skunde tvirtinama, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Prieš pradėdama nagrinėti bylą teisėja paklausė pareiškėjo, ar jis nenori taikytis su D. K., o jam atsakius, kad taikytųsi, jei D. K. pripažintų sukėlęs skausmą ir jo atsiprašytų, pareiškė, kad D. K. neturi už ką atsiprašyti, kad A. K. turi atsiimti skundą ir viską taikiai pabaigti. Taip pat teisėja pasakė, kad jai nesuprantamas A. K. elgesys kviečiant policiją broliui. Teisėja viso bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo elgesį kviečiant policijos pareigūnus vertino kaip nepriimtiną, netoleruotiną, kas reiškia, kad turėjo išankstinį nusistatymą tiek A. K. kaip asmens, tiek ir jo veiksmų atžvilgiu.

Atsiliepimas

5. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas K. M. atsiliepime į A. K. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d . nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, bylos medžiaga bei apeliacinio skundo argumentais, teismo posėdžio garso įrašais, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis yra neteisėta ir naikintina, nes yra priimta neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą.

7. Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

8. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-187/2011, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016).

9. Bylą nagrinėjantis teismas privalo būti visiems proceso dalyviams nešališkas, be kita ko, tiek teismo posėdžio metu, tiek valstybės vardu surašydamas procesinį sprendimą neturi rodyti susierzinimo, privalo vengti visko, kas gali sudaryti įspūdį, kad teisėjas iš anksto turėjo nusistatymą dėl bylos baigties. Teisėjai turi išklausyti procese dalyvaujančius asmenis ir atsakyti į jų argumentus taip, kaip to reikalauja įstatymas, turi būti jiems vienodai dėmesingi. Nei teismo posėdžio metu, nei priimdamas nuosprendį ar nutartį teisėjas neturi diskutuoti su proceso dalyviais, moralizuoti, reikšti pasipiktinimo, nes tai gali sudaryti prielaidas pagrįstai abejoti teismo nešališkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2005, 2K-751/2007).

10. Pareiškėjo A. K. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumo, apygardos teismo vertinimu, yra pagrįstos. 2019 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad bylą nagrinėjusi teisėja, prieš pradėdama nagrinėti bylą iš esmės bandė sutaikyti pareiškėją A. K. su broliu D. K., dėl kurio veiksmų ir paduotas skundas prašant jo atžvilgiu inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, o vėliau ir baudžiamąjį procesą, tačiau bandymas sutaikyti proceso dalyvius, pasireiškė moralizavimu, pamokymais, kaip reikia gyventi ir spręsti tarpusavio konfliktus šeimoje, replikavimu, raginimu A. K. atsiimti skundą, o galiausiai susierzinimu, kas prieštarauja anksčiau minėtoms teismų praktikoje suformuotoms nuostatoms dėl teismo objektyvaus nešališkumo. Tokie pasisakymai, kaip: „Visuomet žinokit, tėvai, broliai ir seserys yra buvo ir bus. Tai kaip jūs dabar taip pradedat savo bendrą jaunų žmonių gyvenimą nuo to, kad su broliais santykius aiškinatės per policijas, teismus, prokuratūras ir t.t. Na tai aš nesuprantu, negi jūs dabar negalite kažkaip susitarti, išsiaiškinti paprasčiau“. „Noriu K. pasakyti vieną dalyką - einat labai neteisingu keliu ir sprendžiate savo asmeninio pobūdžio konfliktus per teismus, prokuratūras ir policijos instituciją. Tikrai neteisingu keliu einate...Jūs esate broliai ir būsite iki gyvenimo savo pabaigos. Taip jau gamta padarė, kad esate broliai, o jeigu galvojate, kad užgautos ambicijos, tai kiekviename žingsnyje turite vienas kito atsiprašinėti. Aš nežinau, bet man ir A. K. pozicija nesuprantama – tai ko Jūs norite? Ko Jūs norite tuo skundu?.. Graudu žiūrėti, jeigu aš tokius vaikus būčiau užsiauginusi. Tikrai graudu...“ ir pan., - yra visiškai nepriimtini bylą nagrinėjančiam nešališkam teismui. Vertinant teisėjos pasisakymus, susidaro įspūdis, kad ji nepritaria pareiškėjo elgesiui tarp jo ir brolio kilusį konfliktą spręsti policijos pareigūnų ir teismų pagalba, kad ji jau turėjo išankstinę nuomonę ir kitokio sprendimo nei atmesti pareiškėjo skundą negalėjo priimti. Dėl tokių pažeidimų apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis priimta neužtikrinus asmenų teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą, todėl yra neteisėta ir naikintina.

11. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios ANK nuostatos tiesiogiai neaptaria kokį sprendimą tokioje situacijoje turi priimti apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Nors tokia galimybė nagrinėjant apeliacinį skundą dėl nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje tiesiogiai ANK neįtvirtinta, teismas kaip analogiją nagrinėjamu atveju taiko BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nustačius pirmosios instancijos teismo šališkumą, naikina Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį bei grąžina bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

12. Atsižvelgiant į priimamą sprendimą, teismas šio stadijoje nevertina pareiškėjo A. K. apeliacinio skundo argumentų, į didžiąją dalį kurių visų pirma turėtų atsakyti apylinkės teismas priimdamas procesinį sprendimą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. liepos 1 d. nutarimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Kantaravičius