Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-04-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-172-383/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. AN2-526-813/2019Nutarimas · 2019-12-04Kauno apygardos teismas
  2. I-a instancijaNutartis · 2020-01-29Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
  3. Apeliacija2020-04-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-04-03
Bylos Nr.
AN2-172-383/2020
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00397-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Valdas Vitunskas (pirm.)
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-172-383/2020Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00397-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutarimo D. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) 2019 m. liepos 1 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, gavus A. K. pareiškimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019 m. birželio 1 d. apie 17.50 val. jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jo brolis D. K. agresyviai elgėsi. Teisena nutraukta tuo pagrindu, kad viešoji tvarka ir žmonių rimtis pažeista nebuvo, nenustatyta, kad D. K. padarė administracinį nusižengimą.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, A. K. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Šio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi A. K. skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad iš pateikto vaizdo įrašo, o taip pat paaiškinimų teismo posėdžio metu, jokių duomenų, kad kilę turtinio pobūdžio nesutarimai ir tarpusavio ginčas būtų peraugę į situaciją, kurioje būtina taikyti administracinių nusižengimų ar baudžiamojo proceso kodekso numatytas pažeistų teisių ir interesų gynimo priemones, nėra. Be to, konstatavo, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad būtų sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti nutartį grąžinti bylą (duomenys neskelbtini) apskrities VPK.

3.1. Skunde nurodo, kad pareigūnai, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su konfliktu kieme, jų netyrė, nevertino, apsiribojo tik konstatavimu, kad konfliktas vyko namo viduje. Tiek A. K., tiek D. K. teigė, kad konfliktas prasidėjo kieme, D. K. šaukiant, vartojant keiksmažodžius, o vėliau – tarpduryje tarp namo ir kiemo, griebiant A. K. už drabužių. Tik vėliau konfliktas persikėlė į namo vidų. Pareigūnai nesiėmė priemonių apklausti kaimynus, ar dėl konflikto buvo realiai sutrikdyta jų rimtis.

3.2. Skunde pažymima, kad nors 2020 metų sausio 17 d. posėdžio metu A. K. buvo sunku duoti parodymus, nes šiuo metu dėl vykusio konflikto jis lankosi pas psichologą, tačiau apklausiamas 2019 metų rugsėjo 26 d. teismo posėdyje A. K. davė nuoseklius paaiškinimus ir aiškiai nurodė, kad jo atžvilgiu D. K. elgėsi agresyviai, jį įžeidinėjo, žemino, keikėsi. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir pateikti garso įrašai, kuriuose girdėti, kad D. K. keikiasi - nors vaizdo įrašas daryta namo viduje, jame girdėti, kaip elgiasi D. K.. Taip jis elgėsi ir lauke. Tokių veiksmų negalima laikyti tarpusavio santykių aiškinimusi, nes buvo šaukiama itin garsiai, D. K. be jokio pagrindo terorizavo A. K., keikėsi, o namo tarpduryje griebė A. K. už drabužių. Vadovaujantis išdėstytais motyvais bei įvertinus tarp asmenų kilusio konflikto aplinkybes, t. y., kad jis kilo viešoje vietoje, sprendžiant konfliktą buvo pasirinktas gerų moralės principų neatitinkantis santykių sprendimo būdas, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai ir galėjo būti sutrikdyta aplinkinių rimtis, todėl pripažintina, kad D. K. veiksmuose yra ANK 481 straipsnio 1 dalyje požymiai.

3.3. Skunde apeliantas teigia, kad teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad įvykio metu būtų pažeisti A. K. mažamečio vaiko interesai, nes neva ilgą laiką aiškinantis aplinkybes apie neigiamą poveikį vaikui neužsiminta, vaiko teisių apsaugos skyrius jokių duomenų įvykį tiriančiai institucijai nesuteikė. Tokios teismo išvados tendencingos, neobjektyvios ir visiškai nepagrįstos. Iš karto po įvykio buvo atvykę Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnai, kurie A. K. su mažamečiu vaiku liepė nedelsiant palikti V. K. namus, nes ten yra nesaugi vaikui aplinka. Vaiko teisių apsaugos darbuotojus iškvietė policijos pareigūnai, todėl teismo išvados, kad neva net nebuvo aiškintasi apie neigiamą poveikį mažamečio vaiko atžvilgiu, yra akivaizdžiai nepagrįstos. D. K. veiksmai sukėlė vaikui neigiamą poveikį, kadangi mažamečiui vaikui girdėti, kaip jo tėvas yra įžeidinėjamas, kaip ant jo rėkiama, keikiamasi, aiškiai turi neigiamą įtaką jo vystymuisi. Po įvykio sūnus turėjo palikti savo gyvenamąją vietą.

3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis ANK bylą negalėjo prieiti išvados, kad D. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje požymių, kadangi prieidamas tokią išvadą ANK bylos nagrinėjime, teismas viršijo savo kompetencijos ribas. Teismas galėjo tik spręsti, ar D. K. veika turi nusikalstamos veikos požymių, o įvertinti ar yra pagrindas pagal nurodytus įrodymus pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne, galėjo tik prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas skundą ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat konstatuoti yra asmens veikoje nusikaltimo sudėtis, ar ne, galėjo tik baudžiamą bylą nagrinėjantis teismas.

3.5. Apeliantas pažymi, jog davė nuoseklius parodymus, kad D. K. jam suko ranką, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Trumpame vaizdo įraše yra būtent tas įvykis, kai D. K. užsuko jam ranką, dėl ko nukrito telefonas, įdužo jo ekranas, bei dėl ko įrašas toks trumpas. Apeliantas ne kartą nurodė, kad gali pateikti telefoną apžiūrai, tačiau teismas šiai aplinkybei nesuteikė dėmesio. Tai, kad institucija, tyrusi ANK bylą taip pat neapžiūrėjo telefono, tik patvirtina šio skundo teiginius, kad tyrimas atliktas neišsamiai. A. K. ir pareigūnei teigė apie sudaužytą telefono ekraną, tačiau tai nebuvo fiksuota.

3.6. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi D. K. parodymais kaip patikimais, kadangi jie prieštaravo objektyviems įrodymams - pateiktai vaizdo medžiagai. D. K. 2019 m. rugsėjo 26 d. apklausos teisme metu nurodė, kad A. K. iš karto po konflikto lauke, iškvietė policiją, kad rėkė vaiko kambaryje, norėdamas jį pažadinti, tuo tarpu vaizdo įrašas patvirtina, kad policija buvo iškviesta tik po to, kai D. K. smurtavo prieš A. K., kad A. K. elgėsi ramiai, ir tik siekė, kad nusiramintų D. K.. Tuo tarpu vaizdo įrašai patvirtina, kad D. K. keikiasi, rėkia ir įžeidinėja A. K.. D. K. net ir teisme duodamas parodymus skirtingai nurodė aplinkybes dėl bandymo paimti telefoną. Pradžioje jis teigė, kad bandė paimti telefoną iš A. K., dėl ko galimai sugriebė ir už rankos, po to jau aiškino, kad telefoną bandė tik uždengti ranka. Teismas tokių prieštaravimų nutarime nevertino.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundą, Institucijos vyresnysis tyrėjas prašo skundą atmesti.

5. Atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundą, D. K. prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. K. nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu D. K. atžvilgiu, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

8. ANK 591 straipsnis įtvirtina aplinkybes, kurioms esant administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Viena tokių aplinkybių yra, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs D. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo D. K. veiksmuose. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais subjektyviais apelianto samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms bei motyvams, kodėl nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nepagrindžia administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. kaltės. Be to, naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą ir kurie būtų buvę nežinomi apylinkės teismui, A. K. teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, samprotavimais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui ir dėl kurių išsamiai teismas pasisakė. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

10. Nors A. K. savo apeliaciniame skunde pateikia savo subjektyvią nuomonę, situacijos vertinimą ir teigia apie galimą ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jo atžvilgiu, tačiau konstatuotina, kad administracinio nusižengimo teisena dėl A. K. pareiškime nurodomų aplinkybių buvo nepradėta pagrįstai. Skundžiamoje teismo nutartyje bei Institucijos priimtame nutarime nurodyti motyvai, pagrindas dėl administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo, skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakyta dėl Institucijos priimto nutarimo pagrįstumo, plačiai atsakyta į skundo argumentus, su kuriais sutinka ir apygardos teismas.

11. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių, kitais tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

12. Nagrinėjamu atveju D. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019 m. birželio 1 d. apie 17.50 val. A. K. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), agresyviai elgėsi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp A. K. ir jo brolio D. K. kilo žodinis konfliktas. Šios aplinkybės neneigia nei administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K., nei apeliantas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad tiek A. K., tiek D. K. kalba pakeltu tonu, konfliktuoja ir aiškinasi savo tarpusavio nesutarimus, yra vienas kito atžvilgiu priešiškai nusiteikę. Apeliacinės instancijos vertinimu, D. K. veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką, kadangi kalbėdamas pakeltu tonu namuose, konfliktuodamas su broliu A. K., jis siekė ne pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, bet išreikšti savo poziciją, argumentus dėl kilusio tarpusavio ginčo. Taip pat bylos duomenys nepatvirtina, kad buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį, kadangi nenustatyta, kad tarp A. K. ir D. K. kilusį konfliktą stebėjo ar girdėjo pašaliniai asmenys. Be to, pareiškimo nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, pagrindžiančių, jog D. K. veiksmai sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį. Vien deklaratyvus A. K. teigimas, kad konfliktas su broliu prasidėjo kieme, sprendžiant konfliktą buvo pasirinktas gerų moralės principų neatitinkantis santykių sprendimo būdas, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai ir galėjo būti sutrikdyta aplinkinių rimtis, nėra neginčijama viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymą ANK 481 straipsnio 1 dalies kontekste įrodanti aplinkybė, tai tėra tik subjektyvus apelianto situacijos vertinimas. Tai, kad tarp A. K. ir D. K. privačioje teritorijoje įvyko konfliktas, nėra pagrindas konstatuoti, kad D. K. padarė ANK 481 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareigūnai, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su konfliktu kieme, jų netyrė, nevertino, apsiribojo tik konstatavimu, kad konfliktas vyko namo viduje, nesiėmė priemonių apklausti kaimynus, ar dėl konflikto buvo realiai sutrikdyta jų rimtis. Bylos duomenys patvirtina, kad tiriant A. K. pareiškime nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad buvo apklausti tiek pareiškėjas, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K.. Šie paminėti duomenys yra pakankami priimti sprendimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo arba atsisakymo ją pradėti, todėl atlikti papildomus apeliaciniame skunde nurodytus procesinius veiksmus, t. y. apklausti kaimynus nebuvo pagrindo, kadangi nebuvo gauta duomenų, kad konfliktą matė ar girdėjo pašaliniai asmenys. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Be to, A. K. dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir, tačiau tokio prašymo nepateikė.

14. Apelianto vertinimu, nagrinėjamo įvykio metu buvo pažeisti A. K. mažamečio vaiko interesai, kadangi iškart po įvykio buvo atvykę Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnai, kurie A. K. su mažamečiu vaiku liepė nedelsiant palikti V. K. namus, nes ten yra nesaugi vaikui aplinka. Šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi jo nepatvirtina bylos medžiaga. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad konflikto metu vaikas kambaryje miegojo, neatrodė išsigandęs ir niekaip nereagavo, nors pakeltu tonu kalbėjo tiek A. K., tiek D. K.. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, aiškinantis aplinkybes su atvykusiais policijos pareigūnais, nebuvo kalbama apie neigiamą poveikį vaikui. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, galinčių pagrįsti teiginį dėl neva pažeistų mažamečio vaiko interesų.

15. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas išėjo už savo kompetencijos ribų, D. K. veiksmus vertindamas BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kontekste. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog apylinkės teismas neišėjo už jam pateikto skundo ribų, kadangi apeliantas ir apylinkės teismui pateiktame skunde argumentavo, kad byla turėtų būti perduodama ikiteisminiam tyrimui atlikti, esant BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Teismas pagrįstai pasisakė ir vertino, ar nagrinėjamu atveju byloje yra duomenų apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnyje, požymius ir reikėtų pranešti ikiteisminio tyrimo institucijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

16. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad D. K. veiksmuose nėra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, todėl jo atžvilgiu administracinė teisena nutraukta pagrįstai. Naikinti šį procesinį sprendimą A. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutarė:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartį nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas