- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-04
- Bylos Nr.
- II-21-416/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00551-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Laimondas Noreika (pirm.)
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2021 m. lapkričio 12 d. priimto nutarimo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. Č. 2021 m. lapkričio 12 d. priėmė nutarimą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo, kuriuo pakeista Marijampolės AVPK Kalvarijos PK viršininko M. M. 2021 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 36-ANR_N-871-2021 priešpaskutinė pastraipa ir ji išdėstyta taip: „susipažinus su surinkta medžiaga nustatyta, jog atsakomybėn traukiamo asmens S. S. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, požymių. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektines teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Nesant administracinio nusižengimo sudėties, administracinio nusižengimo teiseną S. S. atžvilgiu nutraukti“. Paskutinė pastraipa panaikinta (b. l. 41-42).
Šalies argumentai
V. M. pateikė skundą dėl minėto Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2021 m. lapkričio 12 d. priimto nutarimo. Skundu prašoma panaikinti 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo rezoliucinės dalies 3 pastraipą ir palikti galioti 2021 m. spalio 19 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną paskutinę pastraipą, kurioje nurodyta „iš surinktos medžiagos matyti, jog atsakomybėn traukiamo S. S. veiksmai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms ir visuomenės interesams. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę oficialiai įspėti asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, S. S. oficialiai įspėjamas dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio“. Skunde nurodoma, kad 2021 m. spalio 19 d. nutarime parašyta, jog S. S. padarytoje veikoje yra ANK 481 straipsnio požymiai, tačiau nesurinkta pakankamai objektyvių, atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų pagrindžiančių įrodymų, todėl 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu buvo nepagrįstai panaikinta 2021 m. spalio 19 d. nutarimo pastraipa, kurioje nurodyta, jog „vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, S. S. oficialiai įspėjamas dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio“. Ši nutarimo dalis 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu panaikinta formaliai, nenurodant jokių motyvų. Administracinio nusižengimo teisena nutraukta ne dėl to, kad nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (nesant įvykio ir sudėties), o dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų (b. l. 4-5).
Atsiliepimas
Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucija visapusiškai išnagrinėjusi esančių įrodymų visetą, juos tinkamai įvertino. V. M. skunde pateikti duomenys buvo įvertinti ir išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Marijampolės AVPK (b. l. 1-2).
V. M. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 47).
S. S. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Prašo skundo netenkinti(b. l. 44-45).
BIRT ataskaitų žiūryklėje fiksuota, jog V. M. nurodė šias aplinkybes: šių metų birželio 24 d., apie 11.20 val., būnant su šeima sode, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), į sodo sklypą atėjo nepažįstamas asmuo, kuris neprisistatė ir pradėjo nemandagiai šaukti, įsakmiai reikalauti, kad susirinktume daiktus iš tariamai valstybinės žemės. Buvo nusiteikęs konfliktiškai. Kelias minutes, kol buvau viena, šaukė ant manęs vienos, pasirodžius vyrui, jau ant abiejų. Po kurio laiko, išgirdęs triukšmą, atėjo ir kaimynas A. S. iš gretimo sklypo ((duomenys neskelbtini)) pažiūrėti, kas atsitiko. Nepažįstamo žmogaus šaukimas, garsus nemandagus kalbėjimas, nurodymai mums pakeltu tonu truko apie 25-30 min. Tuo metu mano nepilnamečiai vaikai 1 m., 9 m, ir 11 m. buvo sodo namelyje. Aš nepažįstamo žmogaus kelis kartus prašiau nešaukti, sakė jo toks kalbos stilius ir toliau šaukė. Taip pat jam bandžiau sakyti, kad esu maitinanti mama, kas reiškia, kad turiu mažą vaiką, jam sakė tas pats. Didžiausia blogybė, kad mano vaikai, būdami sodo namelyje išgirdo tą žmogaus šaukimą ir pro durų kraštą žiūrėjo, kas vyksta. Jie išsigando, tikėtina dėl to, nes tokio šauksmo nebuvo girdėję, tokių konfliktų nematę. Vėliau išėjus nepažįstamam žmogui iš sklypo, jie man pradėjo pasakoti, kad išsigando, klausinėjo kas čia buvo, teko ilgai raminti, kad nebijotų, kad viskas gerai. Mano vaikai dar maži, vaikiški, jautrūs, todėl juos tai paveikė. Jie nenorėjo išeiti i liauką, prašė, kad važiuotume namo. O ir dabar, praėjus kelioms dienoms po šio įvykio, jie nenori važiuoti į sodą nes bijo, kad tas žmogus vėl gali bet kada ateiti, juk sode tvorų nėra. Būdami sode, jie prarado saugumo jausmą. Tik vėliau iš kaimyno ir kitų sodininkų sužinojau, jog tas pats žmogus, važinėjantis džipu, buvo jau pas kelis sodininkus po kelis kartus ir taip pat jų soduose šaukė, įsakmiai reikalavo susirinkti daiktus iš ne savo žemės, susižiūrėti savo sklypų ribas ir pan. Kadangi žmogus pats neprisistatė, kas jis toks, teko klausinėti sodininkų ir jie pasakė, jog tai žmogus, nusipirkęs sklypą netoli „(duomenys neskelbtini)“ sodų prie Orijos ežero, galimai S. S.. Norint apsaugoti savo vaikus, jų saugumą bei psichologinę būseną, ir kad tai daugiau nepasikartotų ir mano vaikams to daugiau netektų patirti, prašau sudrausminti šį žmogų, S. S., kad nesavivaliautų, nevaikščiotų po mūsų ir kitų sodininkų sklypus ir nešauktų, ypač jei ten yra mažų vaikų (b. l. 8-9).
Prašyme dėl administracinės teisenos pradėjimo nurodytos tokios pačios faktinės aplinkybės, kokios fiksuotos BIRT ataskaitų žiūryklėje. Papildomai nurodyta, jog minėtas asmuo jau iš anksto žinodamas, kad 2021 m. birželio 28 d., 10.00 val., buvo suplanuotas Nacionalinės žemės tarnybos, sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių (dalyvaujant buvusiai pirmininkei M. K. ir naujai išrinktam pirmininkui M. M.) bei suinteresuotų kelio atsiradimu sklypų savininkams (tame tarpe ir S. S.) susitikimas bei susidariusios situacijos aptarimas, todėl minėto asmens sąmoningas, savavališkas vykdymas (nesulaukus suplanuoto susitikimo datos) ginčijamos teisės yra netoleruotinas. Be to, minėto asmens ciniškas, iššaukiantis elgesys leidžia pagrįstai manyti, jog jis savo elgesiu tyčia trikdė visuomenės rimtį ir tvaiką. Kaimynas A. S. bei jo sutuoktinė po įvykio informavo, kad minėtas asmuo prieš tai buvo pasirodęs du kartus ir taip pat šaukė bei provokavo konfliktinę situaciją (b. l. 10-11).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pradėjus administracinio nusižengimo byloje Nr. 21137589277, policijos pareigūnas bendravo su galimu administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu S. S.. Asmeniui pranešė, kad pagal V. M. pareiškimą Kalvarijos PK yra pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, kurioje jis yra galimai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei tai, kad asmuo yra kviečiamas apklausai ir protokolo surašymui į Kalvarijos PK. S. S. padiktavo savo elektroninio pašto adresą, kuriuo išsiųsti jam šaukimą. Suformavo šaukimą atvykti į Kalvarijos PK 2021 m. rugpjūčio 3 d., 10 val. Sistema parodė, kad laiškas sėkmingai išsiųstas, tačiau asmuo šaukime nurodytu metu į PK neatvyko, apie neatvykimo priežastis neinformavo (b. l. 14).
Šalies argumentai
M. M. paaiškinime nurodyta, jog jis yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas. Birželio pradžioje pas jį atėjo vyriškis, kuris net neprisistatęs pradėjo reikšti pretenzijas, kad neva neteisingai iš jo sodo sklypo yra išvestas lietaus kanalizacijos vamzdis. Asmuo aiškino, kad greta yra jo sklypas. Vėliau sodininkai pradėjo skųstis, kad tas pats vyriškis vaikščiojo pas žmones ir reiškė pretenzijas neva jų augalai ar kiti laikini statiniai yra ant kelio. P. N. žemės tarnyboje aiškintis, ar šalia bendrijos yra koks nors kelias, sužinojo, kad kelio yra dar tik projektuojamas, tačiau juridiškai dar nėra įteisintas, jo servitutas nepatvirtintas. Sodininkai skundėsi, kad Sigitas gana įžūliai jiems įrodinėjo savo tiesas. S. S. pretenzijos sodininkams dar nėra pagrįstos, tai yra jo įsivaizduojama teisė, kelias servituto dar neturi (b. l. 15).
S. S. paaiškinime nurodyta, jog jos jokio administracinio nusižengimo, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra padaręs. Įtaria, kad su juo gali būti bandoma susidoroti policijos pagalba dėl konflikto, kilusio tarp sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių ir privačios žemės savininkų (b. l. 26-28).
Marijampolės AVPK Kalvarijos PK vyresniojo tyrėjo A. Ž. 2021 m. rugsėjo 14 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 36-ANR_P-968-2021 S. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), administraciniu nurodymu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 8 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m, birželio 24 d., 11.20 val., (duomenys neskelbtini), įžūliai kibo prie pareiškėjos, girdint kaimynui garsiai šaukė, išgąsdino jos mažamečius vaikus, buvo nusiteikęs konfliktiškai, savavališkai nesilaikydamas įstatymais nustatytos tvarkos, duodamas neteisėtus nurodymus, bandė apginti savo interesus (b. l. 20-22).
Marijampolės AVPK Kalvarijos PK viršininko M. M. 2021 m spalio 19 d. priimtu nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 21137589277) administracinio nusižengimo teisena S. S. atžvilgiu nutraukta. Nutarime nurodyta, jog iš gauto pranešimo bei surinktos medžiagos matyti, jog 2021 m. birželio 24 d., apie 11.20 val., į pranešėjos kiemą atėjęs S. S. galimai elgėsi nemandagiai, įžūliai, šaukė ant pranešėjos ir jos vyro, buvo nusiteikęs konfliktiškai, galimai siekdamas įgyvendinti savo tariamą teisę naudotis valstybinės žemės dalimi, kurioje suprojektuotas servituto kelias, tačiau dar nėra patvirtintas, ir taip užsitikrindamas galimybę patekti į savo sklypą, galimai reikalavo pranešėjos atlaisvinti minėtą sklypą, išpjauti medžius, išrauti krūmus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kviečiamas atvykti į policijos įstaigą pagal jam išsiųstus ir gautus šaukimus neatvyko, paaiškinimų neteikė. Iš asmens gautų prašymų matyti, jog atsakomybėn traukiams asmuo su padarytu pažeidimu nesutinka ir nurodo, jog jokio administracinio nusižengimo, išskyrus dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, nėra padaręs. Iš surinktos medžiagos nustatyta, jog S. S., veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) bei 518 straipsnio 1 dalyje (savavaldžiavimas), tačiau tyrimo metu nesurinkta pakankamai objektyvių, atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų pagrindžiančių įrodymų, o nagrinėjimo metu visos kylančios abejonės vertintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Iš surinktos medžiagos matyti, jog atsakomybėn traukiamo asmens S. S. veiksmai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms ir visuomenės interesams. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę oficialiai įspėti asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio l dalimi, S. S. oficialiai įspėtinas dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio (b. l. 38-39).
S. S. skundu dėl nutarimo buvo prašoma pakeisti Marijampolės AVPK Kalvarijos PK viršininko M. M. 2021 m spalio 19 d. priimtą nutarimą, pašalinant iš jo dėstomosios dalies priešpaskutinės pastraipos teiginį, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), požymiai o dėstomosios dalies priešpaskutinės pastraipos teiginį, kad jo „veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje (savavaldžiavimas), požymiai, tačiau tyrimo metu nesurinkta pakankamai objektyvių, atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų pagrindžiančių įrodymų, o nagrinėjimo metu visos kylančios abejonės vertintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai“, pakeičiant į tai, kad jo veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje įvykio ir sudėties (b. l. 35-37).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Teismo nuomone, siekiant tinkamai išanalizuoti susiklosčiusią situaciją, visų pirma, būtina aptarti ir įvertinti Marijampolės AVPK Kalvarijos PK viršininko M. M. 2021 m spalio 19 d. priimtame nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 21137589277) esančius teiginius bei padarytas išvadas.
Minėtame nutarime nurodyta, jog iš surinktos medžiagos nustatyta, jog S. S., veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) bei 518 straipsnio 1 dalyje (savavaldžiavimas), tačiau tyrimo metu nesurinkta pakankamai objektyvių, atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų pagrindžiančių įrodymų, o nagrinėjimo metu visos kylančios abejonės vertintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Iš surinktos medžiagos matyti, jog atsakomybėn traukiamo asmens S. S. veiksmai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms ir visuomenės interesams. Taigi, nors nutarime konstatuota, kad S. S. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnyje ir 518 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau formaliai ir padarytai išvadai prieštaraujamai nurodyta, jog nesurinkta pakankamai objektyvių, atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų pagrindžiančių įrodymų.
Teismas pažymi, jog ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus, atlikti įvykio vietos apžiūrą, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ar dokumentus ir kita. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Antra, būtina įvertinti skundžiamo Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2021 m. lapkričio 12 d. nutarime dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo esančius teiginius, padarytas teisines išvadas ir priimto sprendimo pagrįstumą.
Minėtu nutarimu Marijampolės AVPK Kalvarijos PK viršininko M. M. 2021 m spalio 19 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 21137589277) esanti pastraipa „susipažinus su surinkta medžiagos nustatyta, jog atsakomybėn traukiamo asmens S. S. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) bei 518 straipsnio 1 dalyje (savavaldžiavimas), tačiau tyrimo metu nesurinkta pakankamai objektyvių, atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų pagrindžiančių įrodymų, o nagrinėjimo metu visos kylančios abejonės vertintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai“ pakeista ir minėta pastraipa išdėstyta taip: „susipažinus su surinkta medžiaga nustatyta, jog atsakomybėn traukiamo asmens S. S. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, požymių. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektines teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Nesant administracinio nusižengimo sudėties, administracinio nusižengimo teiseną S. S. atžvilgiu nutraukti“.
Kaip matyti iš nurodytų skundžiamo nutarimo teiginių, Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. Č. 2021 m. lapkričio 12 d. nutarime dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo konstatavo, jog atsakomybėn traukiamo asmens S. S. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nors buvo padaryta tokia išvada, tačiau administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, nenustačius S. S. veiksmuose esant tyčios. Nutarime nurodytas tyčios turinys – „asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti“. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra visiškai jokių įrodymų ir duomenų, kaip buvo vertinamas S. S. tyčios turinys, kadangi asmuo bylos nagrinėjimo metu nei karto nebuvo apklausiamas. Asmuo yra viename iš paaiškinimų tik deklaratyviai nurodęs, jog „jokio administracinio nusižengimo, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra padaręs. Įtaria, kad su juo gali būti bandoma susidoroti policijos pagalba dėl konflikto, kilusio tarp sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių ir privačios žemės savininkų (b. l. 26-28)“. S. S. jokiame paaiškinime nėra pateikęs savo pozicijos dėl vidinio psichinio santykio su savo veiksmų padariniais, neišdėstęs savo poelgio motyvų ir tikslų.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad būtent administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantiems pareigūnams tenka pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
Taigi, sutinkamai su nurodytu teisiniu reglamentavimu daroma išvada, jog Marijampolės AVPK Kalvarijos PK viršininkui M. M. 2021 m spalio 19 d. priimant nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 21137589277) bei Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajai tyrėjai A. Č. 2021 m. lapkričio 12 d. priimant nutarimą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo, tyrimas buvo atliktas nepilnai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o minėti nutarimai buvo priimti kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Byloje nėra atlikti visi reikalingi ir galimi procesiniai veiksmai siekiant, kad būtų priimtas teisingas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju tik institucija turi atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, rinkti duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius klausimo sprendimui svarbias aplinkybes ir iš naujo įvertinti byloje surinktus duomenis, spręsti ar jų pakanka asmens nubaudimui ar administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui. Šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta. Tokiu būdu institucijos procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Pažymima, jog ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra pažymėjęs, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ANK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ANK 563 straipsnis, įpareigoja administracinio nusižengimo protokolą surašančius asmenis „greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų nusižengimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai institucijai.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos, akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.
Įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, teismas šioje nutartyje nevertina ir nepasisako dėl V. M. skundo, institucijos atsiliepimo į skundą bei S. S. argumentų dėl skundžiamo nutarimo nepagrįstumo ar pagrįstumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog Marijampolės AVPK Kalvarijos PK viršininko M. M. 2021 m. spalio 19 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 21137589277) ir Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2021 m. lapkričio 12 d. priimtas nutarimas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo priimti nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, todėl jie negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Sutinkamai su tuo, kas nurodyta, minėti nutarimai panaikinami ir administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti – Marijampolės AVPK Kalvarijos PK.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. M. skundo netenkinti.
Panaikinti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2021 m. lapkričio 12 d. priimtą nutarimą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.
Panaikinti Marijampolės AVPK Kalvarijos PK viršininko M. M. 2021 m. spalio 19 d. priimtą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 21137589277) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti – Marijampolės AVPK Kalvarijos PK.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.