- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-2053-555/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- UAB „Akmuva“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinės transporto pajėgos“
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Akmuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6427-713/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinės transporto pajėgos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Akmuva“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2014 m. rugsėjo 15 d. tarp ieškovės UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ (krovinio užsakovas) ir atsakovės UAB „Akmuva“ (vežėjas) buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. JTP14-2737(JTP14-2737), kuria atsakovė ieškovės užsakymu įsipareigojo pervežti nedalomą krovinį – 24 tonas plytelių, maršrutu Italija-Lietuva. Pagal sutartį, atsakovė turėjo pasikrauti krovinį dviejose vietose: Casalgrande padana, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 42013, Calagrande, Italijoje. Ieškovė už krovinio pervežimą atsakovei sumokėjo 1 700,00 Eur (5869,76 Lt). 2014 m. rugsėjo 16 d. atsakovė pasikrovė tik vieną dalį 18 677 kg krovinio iš pirmos vietos, paimtą krovinį pristatė į iškrovimo vietą Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Likusios krovinio dalies – 5 076 kg atsakovė nepasikrovė kitoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Calagrande padane, Italija ir nepristatė krovinio gavėjui Lietuvoje iki sutartyje numatytos 2014 m. rugsėjo 22 d. dienos. Ieškovė 2014 m. rugsėjo 22 d. sudarė su nauju vežėju UAB „ECTL“ vienkartinę krovinio pervežimo sutartį dėl neparvežto krovinio transportavimui. Naujasis vežėjas likusią krovinio dalį – 5 076 kg (5 t.) plytelių iš (duomenys neskelbtini), Calagrande padane, Italija, parvežė už 543,18 Eur (1 875,50 Lt), dėl to ieškovė dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo patyrė 543,18 Eur (1 875,50 Lt) nuostolį.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 543,18 Eur (1 875,50 Lt) skolos, 6 procentus dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 543,18 Eur skolos, 6 procentus dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 705,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakovė įsipareigojo pervežti nedalomą krovinį – 24 tonas plytelių, maršrutu Italija-Lietuva, iš šalių sudarytoje sutartyje numatytų dviejų pasikrovimo vietų, tačiau atsakovė pasikrovė pervežti tik 17 palečių bendro 18 677 kg svorio, kitas 5 tonas pervežė kitas vežėjas, šių aplinkybių atsakovė neginčija. Teismas sprendė, kad vežėjas yra atsakingas už krovinio pakrovimą, jis atsakingas už sutarčių vykdymą, dėl to, atsakovė turėjo žinoti kur pasikrauti ir kaip įforminti dokumentus, o pasirašydama važtaraštį, kuriame nurodyta, jog pakrauta 5 tonomis mažiau, nei nurodyta sutartyje, turėjo suprasti, kad pakrautas ne visas krovinys ir išsiaiškinti susidariusią situaciją, tačiau to nepadarė. Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą kasacinę praktiką krovinių pervežimo srityje, pervežimus vykdo verslo subjektai, kuriems krovinių gabenimas yra jų komercinės veiklos sritis, todėl preziumuojama, kad jie žino jų sudarytoje vežimo sutartyje susitartos informacijos, dokumentų, įskaitant važtaraštį, teisingo užpildymo ir pateikimo krovinių gabenimą kontroliuojančioms institucijoms svarbą tinkamam sutarties vykdymui. Jeigu vežėjas pasirašo važtaraštį su esminių jam žinomų vežimo sutarties sąlygų neatitinkančiais duomenimis, jis savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais prisiima riziką dėl tokių dokumentų neatitikties galinčių kilti nuostolių. Teismas nustatė, kad atsakovė iš dalies neįvykdė savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, pervežė tik dalį krovinio, todėl ieškovė buvo priversta sudaryti dar vieną sutartį su kitu pervežėju UAB „ECTL“ dėl likusios dalies 5,1 t. krovinio – plytelių transportavimo iš (duomenys neskelbtini), Italijoje, į Lietuvą. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl sutarties su nauju vežėju UAB „ECTL“ sudarymo datos 2014 m. rugsėjo 22 d. neatitikimo pasikrovimo datai 2014 m. rugsėjo 16 d. Ieškovė įrodė, kad dalis krovinio nebuvo parvežta dėl atsakovės kaltės ir ieškovė turėjo papildomų išlaidų parvežant likusį krovinį, taip pat įrodė, kad sumokėjo naujajam vežėjui už parvežimą 2014 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0020171203. Teismas konstatavo, kad ieškovė patyrė nuostolius dėl atsakovės kaltės, atsakovė pažeidė prievolę, jos neveikimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais nuostoliais, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti patirtus 543,18 Eur nuostolius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Atsakovės su ieškove sudarytą 2014 m. rugsėjo 15 d. vienkartinę krovinio pervežimo sutartį parengė ir užpildė pati ieškovė, kurią rengė vadybininko asistentas T. K., kuris minėtos sutarties rengimo metu pas ieškovą dirbo tik vieną mėnesį, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. Galimai dėl naujo darbuotojo vežimo sutarčių rengimo praktikos trūkumo, ieškovė netinkamai parengė ginčo sutartį ir netinkamai pateikė užsakymą, atsakovei netiksliai, t. y. vienoje eilutėje, aiškiai neišskiriant pasikrovimo vietų, nurodydama adresus, iš kurių turi būti paimtas krovinys. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad ieškovė būtų kitaip informavusi atsakovę, kad krovinys bus iš dviejų dalių ir atsakovė privalės krovinį pasiimti iš dviejų skirtingų vietų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taip pat netinkamai taikė ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatas (toliau – CMR konvencija) ir nepagrįstai pareigą tiksliai ir be klaidų parengti vežimo dokumentus, suteikti vežėjui visapusišką informaciją bei pareigą atlyginti dėl netinkamo dokumentų parengimo atsiradusią žalą, perkėlė vežėjui – atsakovei. Atsakovė taip pat pažymi, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė buvo atsakinga už krovinio pasikrovimą. Vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis, vežėjo pareigos krovinio pasikrovimo metu apsiriboja pakuotės patikrinimu, vietų skaičiaus ženklinimo ir numeracijos patikrinimu, tuo tarpu visos kitos su krovinio pakrovimu susijusios pareigos lieka ieškovei, todėl būtent ieškovė buvo atsakinga už tai, kad atsakovei būtų tinkamai ir laiku pakrautas visas numatytas krovinys. Pati ieškovė savo pareigos pakrauti visą krovinį neįvykdė.
2) Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad dėl ieškovės patirtų nuostolių yra kalta pati ieškovė. Pagal ginčo vežimo sutarties nuostatas krovinys turėjo būti pakrautas 2014 m. rugsėjo 16 d., o pristatytas 2014 m. rugsėjo 22 d., į bylą pateikti ieškovės atstovo ir atsakovės atstovo susirašinėjimai patvirtina, kad ieškovė informavo atsakovę apie tai, kad dalis krovinio atsakovei nebuvo pakrauta tik 2014 m. rugsėjo 18 d., iš to matyti, kad ieškovė krovinį laikė kaip vieną nedalomą pasikrovimą, bei, kad ieškovė nepareikalavo atsakovės pargabenti likusio krovinio. Atsakovei nebuvo suteikta galimybė pačiai pristatyti nepakrauto krovinio dalies savo sąskaita, to ieškovė tai pat nepareikalavo, dėl ko ji pati patyrė nuostolius. Be to, ieškovė apie tai, kad dalis krovinio nebuvo pakrauta vežimui, atsakovui pranešė tik 2014 m. rugsėjo 18 d., t. y. praėjus dviem dienom po krovinio pakrovimo, nors apie krovinio nepasikrovimą ieškovei jau buvo žinoma 2014 m. rugsėjo 16 d. Ieškovė vietoj to, kad būtų laiku informavusi apie trūkstamą krovinio dalį, kreipėsi į trečiąjį asmenį, ko pasėkoje ieškovė pati dėl savo kaltės patyrė nepagrįstą žalą. Ieškovė nepasinaudojo galimybe taikyti sulaikymo teisę – nesumokėti atsakovui dalies kainos pagal ginčo sutartį, taip pat nereikalavimo sumažinti atsakovės paslaugų kainą, priešingai ieškovė pasirinko patį brangiausią savo teisių gynimo būdą – kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl naujos vežimo sutarties sudarymo tokiu būdu padidindama savo tariamai pairtus nuostolius.
3) Dėl sutarties su UAB „ECTL“ pagrįstumo atsakovas nurodo, kad ieškovė neįrodė jos patirtų nuostolių, kadangi ieškovės į bylą pateikti įrodymai yra prieštaringi. Iš ieškovės pateikto važtaraščio, pagal kurį tariamai buvo atgabenta trūkstama krovinio dalis, turinio matyti, kad nėra tiksliai nurodytas adresas iš kurio minėtas krovinys yra paimtas, važtaraštyje nurodytas tik gatvės pavadinimas, todėl nėra aišku, ar krovinys paimtas iš adreso (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Taip pat iš važtaraščio turinio nematyti, ar krovinį vežė UAB „ECTL“, su kuria buvo susitarta ir kuriai buvo sumokėta, tuo tarpu įrodymų, kad UAB „ECTL“ būtų samdęs kitą vežėją, byloje nėra. Be to, ieškovės pateiktas važtaraštis patvirtina, kad ieškovė sutartį su vežėju UAB „ECTL“ sudarė jau po to, kai krovinys vežėjo „Admet“ buvo paimtas iš krovinio pakrovimo vietos, t. y. jau po 2014 m. rugsėjo 19 d. Atsakovė nurodo, kad galimai pagal ieškovės pateiktą važtaraštį buvo vežamas kitas, o ne atsakovės tariamai nepristatytas krovinys, o su UAB „ECTL“ buvo sudaryta visai dėl kito krovinio vežimo sutartis. Kadangi ieškovės pateikti įrodymai dėl patirtų nuostolių yra prieštaringi, kuriais ieškovė neįrodė, kad nuostoliai buvo patirti, todėl atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė. Ieškovė savo reikalavimą grindė CMR nuostatomis, tačiau ginčo atveju krovinys nebuvo nei prarastas, nei sugadintas, nei pavėluotas pristatyti, todėl ieškovė neįrodė ieškinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal šalių sudarytą ginčo sutartį vežėjas yra atsakingas už krovinio pasikrovimą, jis atsakingas už sutarčių vykdymą. Vadovaujantis teismų praktika, atsakovė pasikraudama krovinį pirmu adresu turėjo būti rūpestinga ir apdairi, t. y. pastebėti, kad pakrauto krovinio kiekis skiriasi nuo sutartyje aptarto kiekio. Esant tokiam neaiškumui, vežėjas privalėjo vadovautis sutartimi, t. y. pažiūrėti pačią sutartį ir joje numatytas sąlygas (du pasikrovimo adresus), o esant neaiškumui, jei atsakovė būtų atidi ir rūpestinga, ji privalėjo susisiekti su užsakovu – ieškove ir pasitikslinti dėl paimto krovinio. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo vežimo sutartyje buvo nurodyti du pasikrovimo adresai ir krovinio bendras svoris. Esant neaiškumui, atsakovė nepasitikslino šios informacijos ryšio priemonėmis, o pasikrovusi mažesnio svorio krovinį nei nurodyta sutartyje turėjo visas technines galimybes pasiteirauti, kodėl pakrautas krovinys neatitinka sutarties sąlygų. Ieškovė tai pat nurodo, kad vadovaujantis CMR konvencijos nuostatų 4 straipsniu, kuriame numatyta, kad yra suteikiama didesnė reikšmė vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, todėl esant skirtingai nurodytai krovinio pristatymo vietai (šiuo atveju pasikrovimo vietai), vežėjas turi vadovautis sutartimi ir vežti krovinį į sutartyje nustatytą vietą (arba pasikrauti taip kaip nurodyta sutartyje). Šiuo atveju atsakovė nesivadovavo rašytine sutartyje nurodyta informacija. Nors atsakovė ir nurodo, kad patirti nuostoliai nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais, tačiau analizuojant pateiktą krovinio važtaraštį, pagal kurį likusią krovinio dalį pervežė UAB „ECTL“, matyti, kad ginčo krovinį vežė „Admet“, kuriam krovinį ekspedijavo UAB „ECTL“, krovinio svoris – 5 076 kg, kuris sutampa su trūkstamu svoriu, krovinį vežusių transporto valstybiniai numeriai sutampa su UAB „ECTL“ išrašytoje sąskaitoje-faktūroje nurodytais valstybiniais numeriais, be to, sutampa ir kiti rekvizitai tiek sąskaitoje-faktūroje, tiek užsakyme, t. y. pasikrovimo vieta, išsikrovimo vieta, laikas ir kt., šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad tarp ieškovės ir UAB „ECTL“ sudarytos sutarties datos neatitikimas esminės reikšmės neturi bei pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė patirtus nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp užsakiusios krovinį pervežti ieškovės ir atsakovės (apeliantės), įsipareigojusios pagal judviejų dvišalę 2014 m. rugsėjo 15 d. sutartį Nr. JTP14-2737(JTP14-2737) už 2 057 Eur pervežti krovinį, bet neįvykdžiusios šio įsipareigojimo. Ieškovei pasitelkus kitą asmenį, kuris pristatė krovinį į paskirties vietą, ieškovė jam sumokėjo užmokestį už pervežimą. Bylos šalys nesutaria, ar ieškovės patirtos išlaidos sumokėjus užmokestį už krovinio pervežimą trečiajam asmeniui yra laikytinos ieškovės patirtais dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostoliais.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. ieškovė UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ (krovinio užsakovas) ir ieškovė (apeliantė) UAB „Akmuva" (vežėjas) sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. JTP14-2737(JTP14-2737). Sutarties pagrindu apeliantė įsipareigojo pervežti nedalomą krovinį – 24 t. plytelių, maršrutu Italija-Lietuva. Šalių sutartyje nurodyti du pasikrovimo adresai: Casalgrande padana, (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), 42013, Calagrande, Italija, taip pat nurodytas ir krovinio svoris. Ieškovė už viso krovinio pervežimą apeliantei sumokėjo sutartyje numatytą pervežimo kainą 2 057 Eur (1 700 Eur + 21% PVM ) pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą TR Nr. 10817. Apeliantei į Lietuvos Respubliką pristačius 18 677 kg krovinio, ieškovė tai įvertino kaip apeliantės netinkamą prievolės įvykdymą ir užsakymą pervežti likusią krovinio dalį perdavė UAB „ECTL“, kuriai pagal užsakymą sumokėjo 543,18 Eur. Byloje ginčas, kad minėtas vežėjas, t. y. UAB „ECTL“ pervežė krovinį į paskirties vietą, nekyla.
CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės turi būti taikoma CMR konvencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eksea“, bylos Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006). Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį.
Nagrinėjamos bylos atveju įrodinėjama, kad dėl vežėjo įsipareigojimų neįvykdymo krovinys nebuvo prarastas ar sugadintas, bet pervežtas pavėluotai, praleidus užsakyme nurodytą krovinio pristatymo terminą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodytos ieškovės patirtos krovinio pervežimo išlaidos pripažintos ieškovės nuostoliais, atsiradusiais dėl apeliantės įsipareigojimų neįvykdymo.
Dėl vežėjo įsipareigojimų už krovinio pervežimą tarptautiniais sausumos keliais neįvykdymo atsiradusių nuostolių atlyginimas reglamentuojamas CMR konvencijoje. Vežėjo atsakomybė aktualiu nagrinėjamai bylai atveju, t. y. kai krovinys buvo pavėluotai pristatytas, reglamentuota CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako ne tik už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą, bet ir krovinio pavėluotą pristatymą. Pagal kasacinio teismo praktiką, šioje CMR konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių. Jeigu vežėjo atsakomybei taikoma CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis. CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Anneberg Transpol Int. Sp. z o. o. V. UAB „Greenchem Baltic“, bylos Nr. 3K-7-28/2013). Pagal CMR konvencijos 11 straipsnio nuostatas, iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti.
Nagrinėjamos bylos atveju nustačius, kad krovinio užsakovas vežėjui nurodė dvi krovinio pakrovimo vietas bei bendrą krovinio kiekį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, jog pavėluotą krovinio pristatymą tiesiogiai nulėmė apeliantei perduoto užsakymo pagal vežimo sutartį neįvykdymas, dėl to apeliantė tapo atsakinga dėl už krovinio pavėluotą pristatymą atsiradusius nuostolius. Apeliantė laikosi pozicijos, kad vežėjui nebuvo atskleista visapusiška informacija, vežėjas nenumatė ir negalėjo numatyti, kad krovinys turėjo būti pakrautas dvejose pakrovimo vietose. Apeliantės nuomone, krovinio dalies nepakrovimą lėmė ieškovės darbuotojų veiksmai. Teisėjų kolegija pažymi, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti. Krovinio pervežimo sutartyje buvo tiksliai įvardijamos krovinio pakrovimo vietos ir svoris. Apeliantė, būdama savo veiklos profesionale, nebuvo maksimaliai atidi ir rūpestinga, nes, priėmė krovinį tik iš vienos pakrovimo vietos bei krovinį, kurio svoris neatitinka sutartyje nurodytos masės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kad krovinio pervežimo sutartyje buvo nurodytos krovinio pakrovimo vietos bei bendras krovinio svoris, nagrinėjamu atveju vežėjo veiksmai, paimant krovinį tik iš vienos pakrovimo vietos, laikytini ne logistine klaida, kurią nulėmė ieškovės darbuotojų veiksmai, o apeliantės (vežėjo) tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad bylos faktinės aplinkybės parodo, kad krovinys nebuvo pervežtas pažeidus vežėjo pareigą krauti krovinį sutartyje nurodytose vietose ir tokį krovinio kiekį, koks nurodytas vežimo dokumentuose. Apeliantė galėjo ir turėjo panaudoti visus elementarius krovinio ir dokumentų sutikrinimo veiksmus ar kitas kontrolės priemones. Šių priemonių panaudojimas nereikalavo jokių ypatingų ir didelių pastangų, nes apeliantė turėjo pervežimo dokumentus, kuriuose aiškiai buvo identifikuotas krovinys, jo pakrovimo vietos ir kiekis. CMR konvencija, įtvirtina griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17,18 str.). CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Jeigu nustatoma vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tai šiam vežėjui netaikytinos šios konvencijos nuostatos, atleidžiančios nuo civilinės atsakomybės arba ją ribojančios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje, kurios taikymas yra aktualus pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį teismui sprendžiant dėl tyčiniams prilyginamų veiksmų sąvokos, didelis neatsargumas tiesiogiai nevertinamas tyčia, suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, tačiau teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-172/2009).
Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su teismo sprendimo argumentais, jog ieškovės nuostoliais pripažintinos sumos, išmokėtos užsakovo pasitelktam kitam vežėjui, kuris pristatė krovinį į paskirties vietą. CMR konvencijos 19 straipsnyje nustatyta, kad laikoma, jog krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais, arba jeigu nebuvo susitarta dėl pristatymo terminų, tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes. Tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą (CMR konvencijos 23 str. 5 p.).
Nagrinėjamos bylos atveju, sudarydama krovinio pervežimo sutartį su apeliante (vežėju), o jai neįvykdžius pervežimo, su kitu asmeniu – UAB ,, ECTL“, ieškovė vykdė klientų užsakymus. Minėta, kad pagal šalių 2014 m. rugsėjo 15 d. sutartį krovinys turėjo būti paimtas 2014 m. rugsėjo 16 d. ir pristatytas 2014 m. rugsėjo 22 d. Krovinys nebuvo paimtas, nes apeliantė priėmė krovinį tik iš vienos sutartyje nurodytos krovinio pakrovimo vietos. Ieškovė, siekdama išvengti sankcijos už pavėluotai pristatytą krovinį, pasamdė kitą vežėją, su kuriuo 2014 m. rugsėjo 22 d. sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr.JT14-2737A (JTP14-2737), kuriai už pervežimą 2014 m. spalio 8 d. sumokėjo 543,18 Eur. Kasacinės instancijos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-2012 priimtoje nutartyje išaiškinta, kad CMR Konvencijoje atskirai nėra išskirtas nuostolių atlyginimo reglamentavimas, kai vietoje sutarties neįvykdžiusio vežėjo pasitelkiamas kitas vežėjas, kuris nors ir pavėluotai, nei turėjo būti pirmojo vežėjo pristatytas krovinys, perveža krovinį, o jam užmokestį už pervežimą sumoka užsakymą perdavęs krovinio siuntėjas, kuris prašo pripažinti šį užmokestį nuostoliais, atsiradusiais dėl pirmojo vežėjo sutarties neįvykdymo nustatė taisyklę, jog byloje nustačius, kad pavėluotą krovinio pristatymą nulėmė vežėjo veiksmai, taikytinos CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Esant šiems byloje nustatytiems faktams dėl krovinio nepristatymo sutartyje nustatytais terminais, spręstina, kad ieškovė įrodė, jog dėl krovinio pristatymo terminų viršijimo jai buvo padaryta žala – vežėjui pažeidus krovinio pristatymo krovinio gavėjui terminus ieškovė patyrė 543,18 eurų nuostolių dėl pakartotinai sumokėto vežimo mokesčio.
Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sutarties, sudarytos su UAB „ECTL“ netinkamo vertinimo, nes, apeliantės teigimu, krovinį pervežė galimai kita įmonė. Pažymėtina, kad tiek krovinio užsakymo sutartyje, tiek krovinio gabenimo važtaraštyje nurodyti duomenys apie krovinio pakrovimo vietą, jo svorį bei vežėjo ir ekspeditoriaus duomenys sutampa. Iš šių įrodymų galima nustatyti gabento krovinio svorį, jo pakrovimo vietą, sumokėtas už gabenimą sumas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pasitelktas vežėjas galimai pervežė kitą krovinį.
Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš apeliantės priteistinos apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Ieškovė prašo iš apeliantės jos naudai priteisti 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p.), todėl iš apeliantės ieškovės naudai priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Akmuva“ (j. a. k. 165214476) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinės transporto pajėgos“(j. a. k. 300041007) naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.