- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- II-97-204/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00167-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Pažeidėjas
- D. P.
- Advokatai
- Rimvidas Valančius
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio E. K. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2019-08-02 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-1406-2019 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas (toliau - Institucija) 2019-08-02 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-1406-2019 pripažino D. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir skyrė 450 Eur baudą su specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad D. P. 2019-07-11, 08 val. 25 min., Šilutės r., Laučių k., Plento g. vairavo automobilį iš chuliganiškų paskatų, lenkė kitus automobilius kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, stovėjusius prie raudono šviesoforo signalo, ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, kitų vairuotojų akivaizdoje, taip keldamas jų pasipiktinimą, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET) 4, 5, 8, 73.11., 119, 1 priedo II skyriaus 352 kelio ženklą (lenkti draudžiama).
Šalies argumentai
D. P., nesutikdamas su nutarimu, prašo pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2019-08-02 nutarimą Nr. 94-ANR_N-1406-2019. Skunde nurodė, jog nesutinka su Institucijos 2019-08-02 nutarimu, nes jis įvažiavo į kelią, kurio važiavimo tvarką reguliuoja šviesoforas, dar degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau jis jokio lenkimo manevro neatliko. Jis tik apvažiavo stovinčias transporto priemones. Stovinčių transporto priemonių apvažiavimas neturėtų būti traktuojamas kaip lenkimo faktas, todėl jam neturėtų būti inkriminuojamas KET 1 priedo III skyriaus 325 kelio ženklo pažeidimas, tuo pačiu jis neturėtų būti kaltinamas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Pareigūnai nenurodė nė vieno asmens, kuris būtų pasipiktinęs D. P. manevru. Jis pripažįsta, kad matydamas, jog ką tik užsidegė raudonas šviesoforo signalas, žinodamas, kad dar yra nemažai laiko, kol kitoje pusėje užsidegs žalias šviesoforo signalas ir žinodamas, kad iš priekio neatvažiuos nė viena transporto priemonė, labai skubėdamas išvažiavo, jau degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau jo veikoje nebuvo jokių chuliganiškų paskatų, jis nenorėjo nei prieš nieką pasirodyti, išvažiavo būdamas įsitikinęs, kad jo manevras niekam nesukelia pavojaus. D. P. mano, kad maksimaliai jo veika gal ir atitiktų ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytiems pažeidimams, tačiau tikrai jo veiksmai neturėtų būti traktuojami pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
D. P. prašo atsižvelgi ir į tai, kad jis dirba darbą, susijusį su vairavimu, jį teigiamai charakterizuoja darbdavys, jis išlaiko šeimą, auginą neįgalų sūnų, pagal kredito sutartį bankui turi grąžinti 45600 Eur paskolą, todėl prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskiriant papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas (toliau - Tauragės apskr. VPK Šilutės r. PK ) atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Tauragės apskrities VPK Šilutės PK priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad D. P. nurodytos aplinkybės, kad jis matė, jog ką tik užsidegė raudonas šviesiforo signalas ir žinodamas, kad yra nemažai laiko, kol kitoje pusėje užsidegs žalias šviesoforo signalas ir žinodamas, kad iš priekio neatvažiuos nė viena tranposrto priemonė, labai skubėdamas išvažiavo jau degant raudonam šviesoforo signalui, neatitinka realybės. Nurodo, kad D. P. prieš padarydamas nusižengimą negalėjo matyti, jog ką tik užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir negalėjo žinoti nei būti įsitikinęs, kad iš priekio neatvažiuos nė viena transporto priemonė. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad raudonas šviesoforo signalas degė jau kurį laiką, t.y. nebuvo ką tik užsidegęs, iš priekio atvažinėjo transporto priemonės, kurioms kitoje remontuojamo kelio dalyje degė žalias šviesoforo signalas. Pažymėtina, kad D. P. tiek protokolo surašymo metu, tike priimant nutarimą su pažeidimu sutiko ir gailėjosi, todėl skunde D. P. pateikiama nusižengimo padarymo versija laikytina kaip gynybinė.
Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Tauragės apskrities VPK Šilutės PK Veiklos skyriaus tyrėja. Ji surašė 2019-07-11 tarnybinį pranešimą dėl priemonių plano metu užfiksuotų pažeidimų. Automobilis Audi aplenkė mašinas, nors buvo ženklas lenkti draudžiama. Mašinų buvo gal penkios, kurios stovėjo prieš raudoną šviesoforo signalą. Radijo ryšiu buvo pranešta apie pažeidimą kitam ekipažui, kad kitoje kelio pusėje sustabdytų pažeidėją. Ar iš kitos kelio pusės važiavo automobiliai, ji nematė.
Liudytojas R. A. – policijos pareigūnas teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-07-11 ryte buvo vykdoma priemonė, naudojamas nežymėtas policijos automobilis su vaizdo stebėjimo įranga viename kelio gale, o jis dirbo kitame kelio gale, laikino šviesoforo pusėje su tarnybiniu automobiliu. Radijo ryšio priemonės pagalba buvo gautas pranešimas, kad degant raudonam šviesoforo signalui pravažiavo automobilis, kuris ir buvo sustabdytas Laučiuose. Nematė, ar buvo kitų transporto priemonių kelio ruože, atvažiuojančių iš priekio. Toks D. P. vairavimas traktuojamas kaip chuliganiškas vairavimas, kitos transporto priemonės laukė eilėje, o jis visas apvažiavo ir įvažiavo į ruožą, kuriame sunku prasilenkti.
Liudytoja E. N. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Tauragės apskrities VPK Šilutės PK vyresnioji tyrėja, 2019-07-11 ryte dirbo Laučių kaime, gavo pranešimą, kad automobilis Audi pravažiavo per raudoną šviesą. Nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį atsižvelgiant į tai, kad buvo važiuojama per raudoną šviesoforą ir draudžiamas lenkimas, nusižengimas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų. Sustabdžius D. P., jis nurodė, kad per raudoną šviesoforo signalą nevažiavo, o į kelią įvažiavo iš šalia esančio geltono namo už šviesoforo. Vėliau jam atvykus į komisariatą, jis buvo supažindintas su kaltinimais, buvo pasiūlyta pažiūrėti vaizdo įrašą, tada jis sutiko su kaltinimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. P. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda, nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT37-507/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-437-195/2012, kt.). Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, be ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016). Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, įstatymų leidėjas už chuliganišką vairavimą vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nustatė ne vien baudą nuo 450 iki 550 Eur, tačiau ir su bauda privalomą skirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų (ANK 420 straipsnio 5 dalis).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, pagrįstai vairuotojo D. P. veiksmus kvalifikavo kaip chuliganišką vairavimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.
D. P. kaltę padarius jam inkriminuotą veiką įrodo byloje esantis automobilio registratoriaus vaizdo įrašas. Iš šio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad D. P., vairavęs automobilį ir važiavęs Plento g., Laučių k., Šilutės r., lenkė kitus automobilius kelio ženklo „Lenkti draužiama“ galiojimo zonoje, stovėjusius prie raudono šviesoforo signalo ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui.
D. P. kaltę įrodo jo pirminis prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei padėjimas ją išsiaiškinti, jo atžvilgiu bylą Institucijoje nagrinėjant žodinio proceso tvarka, kas priimant skundžiamą nutarimą buvo laikyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (b. l. 19-20).
Šiuo atveju teismas, įvertinęs byloje esančių objektyvių įrodymų visumą, skunde išdėstytus teiginius, kuriais administracine tvarka nubaustas D. P. neigia savo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, laiko pareiškėjo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Tuo tarpu Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, D. P. veiksmus kvalifikuodama pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pagal šio įstatymo sankciją D. P. paskirta minimali 450 eurų bauda bei minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Be to, šio nusižengimo sudėtis yra formali, t.y. nereikalaujanti padarinių, todėl tai, kad jo atliktas manevras nesukėlė kitiems pavojaus, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą.
Skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir D. P. netaikyti specialiosios teisės atėmimo.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pagal suformuotą teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).
Šiuo atveju teismas byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad pareiškėjas padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Šiuo atveju pareiškėjo teisinei padėčiai švelninti nepakanka tokios aplinkybės, kad dėl jo neleistino elgesio jokios neigiamos pasekmės nekilo. Vertinat pareiškėjo asmenybę, pažymėtina, kad jis turi galiojančią administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, ankščiau irgi buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Kaip matyti iš skundo, pagrindinis pareiškėjo argumentas, kuriuo remdamasi mano, kad yra pagrindas tenkinti jo prašymą, yra susijęs su darbiniais interesais. Nurodo, kad jis išlaiko šeimą, o metams netekus teisės vairuoti transporto priemonę, ši situacija turėtų neigiamos įtakos jo darbinei veiklai, taip pat nurodo turintis didelę skolą bankui bei augina neįgalų vaiką. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis, bylos Nr. ATP-451-843/2016). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad skundžiamas nutarimas D. P. atžvilgiu yra priimtas pagrįstai ir teisingai, todėl jo pakeisti nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641, 642 straipsniais, teismas
nutaria:
Skundą atmesti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės Šilalės arba Tauragės rūmams.