Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 bei skirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-12-23 iki 2017-12-24.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. L., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. L. nuteistas už tai, kad jis ir E. L. 2017 m. gruodžio 23 d. apie 21.00 val., viešoje vietoje – bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdami bendrai grupėje, įžūliais tyčiniais veiksmais, negerbdami elementarių padoraus elgesio normų, o būtent: E. L. suduodant baro viduje 3 smūgius kumščiu A. S. į veido sritį, M. L. suimant nukentėjusiajam už kaklo ir jį spaudžiant, po to E. L. ištempiant jėga nukentėjusįjį laukan ir abiem smogiant nukentėjusiajam A. S. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir spiriant į įvairias kūno vietas, taip padarydami nukentėjusiajam sužalojimus: nosies kaulų lūžį, pakaušio ir abiejų akių apatinių vokų poodines kraujosruvas, kaklo ir dešiniojo delno odos nubrozdinimus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

4. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo M. L. apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą skirti kitą bausmės rūšį – baudą arba bausmės vykdymą atidėti, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

5. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujantis BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

6. Faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad M. L. ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bet ir atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Pažymėtina, kad žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui atlygina ar pašalina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. S. civilinio ieškinio nereiškė, nes nusikaltimu padaryta žala jam atlyginta dar atliekant ikiteisminį tyrimą ir jis pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi (1 t. 58 b. l., 2 t. 193 b. l.). Taip pat atlyginta žala ir (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai (1 t. 70 – 72 b. l. , 2 t. 10 b. l.). Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atlyginta visa nusikaltimu padaryta žala, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu pripažįstant M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad atlygino nusikaltimu padarytą žalą.

7. Taip pat faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad M. L. padarė nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, anksčiau ne kartą teistas, iš jų ir už smurtinius nusikaltimus. Nustatytos M. L. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ankstesniais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes yra atlikęs, 2017 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudą yra sumokėjęs. Tokios aplinkybės patvirtina, kad ankstesniais nuosprendžiais M. L. paskirtos bausmės, taip pat skirta švelnesnė bausmės rūšis – bauda, nepateisino valstybės išreikšto pasitikėjimo, M. L. nepakeitė savo elgesio, nepadarė teigiamų išvadų ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką.

7.1. Nors nuteistasis M. L. prašo paskirti jam baudą, kolegijos nuomone, esant aptartoms aplinkybėms bei apeliacinės instancijos teismo nustatytai dar vienai jo atsakomybei lengvinančiai aplinkybei, skirti BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai M. L. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį, negu sankcijos vidurkis.

7.2. Be to pažymėtina, kad nuteistajam M. L. pripažįstant kaltę ir esant kitoms BK 64¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms, jam bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė pripažintina veiksminga bausme, ji atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, nėra per griežta, proporcinga nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei bei neprieštarauja teisingumo principui. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad iki sulaikymo jis dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu registruotas darbo biržoje, jo draugė laukiasi, vertinant jas pirmiau aptartų aplinkybių kontekste (anksčiau ne kartą teistas, iš jų ir už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs) negali būti pripažintos pakankamu pagrindu skirti švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

8. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, jog jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, ankstesni nusikaltimai buvo susiję su naudos gavimu, o šiuo metu jis dirba ir gauna legalias pajamas, išlaiko faktinę šeimą ir mano, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, yra pagrindas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

8.1. BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (pakeista 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu, įsigaliojusi 2017 m. spalio 7 d.) numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nenustato tiesioginio draudimo asmeniui, kuris naują nusikalstamą veiką padarė, esant neišnykusiam teistumui, taip pat tais atvejais, kai asmuo teisiamas ne pirmą kartą, vėl taikyti šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017 ir kt.).

8.2. Pažymėtina, kad klausimo dėl BK 75 straipsnio taikymo išsprendimas priklauso nuo konkrečių byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika (jos pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu), tiek su nuteistojo asmenybe, jo asmeninėmis savybėmis, amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi, darbine veikla ar mokslu, elgesiu iki ir po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-130-648/2016). Realus laisvės atėmimas yra ultima ratio priemonė, kuri turi būti skiriama tik tais atvejais, kai yra būtinas nuteistojo izoliavimas, nes, priešingu atveju, visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebūtų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę. Šiuo atveju tokia kraštutinė situacija nėra nustatyta. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio ir bylos duomenų, nuteistasis stengiasi pakeisti savo elgesį ir integruotis į visuomenę – kritiškai vertindamas savo veiksmus dėjo pastangas atlyginti padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusio dėl savo veiksmų, kuriais sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir padarė žalą, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t. 35 b. l.), šiuo metu Lietuvoje registruotas darbo biržoje (3 t. 38 b. l.), jo draugė laukiasi (3 t. 33 b. l.). Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, byloje nėra duomenų, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo M. L. būtų padaręs naują nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą.

8.3. Išdėstytos aplinkybės rodo pozityvią nuteistojo elgesio kaitą ir vertintinos kaip apibūdinančios nuteistojo asmenybę dėl galimybės pasiekti bausmės tikslus be realaus jos atlikimo. Be to šiuo atveju labai svarbu išsaugoti nuteistojo teigiamus socialinius ryšius, paliekant jam galimybę dirbti, gauti pajamas ir išlaikyti savo šeimą.

9. Kolegijos nuomone, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę, jo socializaciją, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl M. L. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Nuteistajam atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 10 punktuose – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų

10. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu M. L. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti nuteistojo M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant M. L. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.