- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-12
- Bylos Nr.
- e2-6646-433/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02397-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas (pirm.)
- Atsakovas
- A. N.
- Trečiasis asmuo
- I. B., E. N., Vilniaus, Vilniaus miesto 3-iasis notaro biuras
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei A. N., tretiesiems asmenims I. B., E. N., Vilniaus mesto 3-ojo notarų biuro notarui Augustui Rasimavičiui dėl mirusiojo asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės ieškinyje nurodoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio nuostatomis, pradėjo paveldėjimo procedūras turtui, likusiam po I. N. (toliau – ir Palikėjas) mirties. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). CK 5.62 straipsnyje numatyta, kad nesant įstatyminių ir testamentinių įpėdinių, mirusiojo palikimą priima valstybė, kuriai atstovauja VMI prie FM. Valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Kadangi įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai palikimo nepriėmė, VMI prie FM 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (28.8-08.4) RVPT-2090 kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ąjį notaro biurą (toliau – Notaro biuras) dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo (toliau – ir Liudijimas) išdavimo po Palikėjo mirties. Notaro biuras 2022 m. gruodžio 1 d. elektroniniu paštu informavo VMI prie FM, kad Palikėjas mirė būdamas santuokoje, todėl Liudijimo išduoti negali, kol nėra nustatytos mirusiojo turto dalys. VMI prie FM duomenimis, I. N. ir A. N. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po Palikėjo mirties liko piniginės lėšos: AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei neišmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka VSDF Panevėžio skyriuje. Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijose, patvirtintose 2012 m. sausio 6 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11.1 (2013 m. spalio 24 d. redakcija), 69 punkte numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą. VMI prie FM neturi duomenų, kad A. N. Notaro biurui būtų pareiškusi savo valią dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto. Palikėjo sutuoktinei nesikreipus į notarą, Notaro biuras negali išduoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimo į ½ dalies palikimo atsiradimo dieną (2022 m. liepos 14 d.) bendrąja jungtine nuosavybe Palikėjo turėto turto, o VMI prie FM, kaip institucija paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, negali baigti paveldėjimo procedūrų. Todėl būtina atidalyti I. N. ir jį pergyvenusios sutuoktinės A. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise esantį turtą. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo sąvoką. Šio režimo esmė, kad turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, bendru laikomas tik toks sutuoktinių turtas, kurį jie įgyja sudarę santuoką. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, VMI prie FM turimais duomenimis, santuoka tarp Palikėjo ir A. N. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad santuokoje įgytas turtas buvo padalintas, nėra. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti bet koks turtas, galintis būti civilinių teisių objektu, išskyrus tą, kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra ribota (CK 1.97 straipsnis). Turtas, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išvardytas CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, kurio 1 punkte nurodyta, kad tokiu turtu laikytinas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. VMI prie FM neturi duomenų ir jai nėra žinomos jokios aplinkybės, kad Palikėjui ir A. N. bendra nuosavybės teise priklausantis turtas būtų pripažintas asmenine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto bendrumo prezumpcija būtų paneigta. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ieškovė prašo nustatyti, kad I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), santuokos metu su A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: pinigines lėšas, esančias AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei neišmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmoką VSDF Panevėžio skyriuje.
Atsiliepimas
Atsakovė A. N. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su pareikštu ieškiniu visiškai sutinka, nes į po vyro mirties atsiradusį palikimą nepretenduoja ir pretenzijų neturi.
Tretieji asmenys E. N. ir I. B. pateiktuose atsiliepimuose nurodo, kad su ieškiniu sutinka, nes į po tėvo mirties atsiradusį palikimą nepretenduoja ir pretenzijų neturi.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaras Augustas Rasimavičius atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Ieškovės atstovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė A. N. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su I. N.. (duomenys neskelbtini) I. N. mirė. Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis nėra įregistruoto fakto apie turto padalijimą tarp A. N. ir I. N.. Atsakovė A. N. bei tretieji asmenys I. B. ir E. N. pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad dėl palikimo priėmimo po I. N. nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Jei nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė pradėjo paveldėjimo veiksmus ir kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarą Augustą Rasimavičių dėl palikimo, atsiradusio po I. N. mirties, perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau notaras paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė, nes palikėjas I. N. mirė būdamas santuokoje. Todėl tam, kad būtų galima išduoti liudijimą, pirmiau turi būti nustatyta mirusiojo dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu pagrindu. Vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų yra vieno iš sutuoktinių mirtis (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui, ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Minimo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje nustatyta, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali tada, kai egzistuoja svarbios aplinkybės.
Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjo I. N. mirties liko piniginės lėšos: AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 507,57 Eur; pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje neišmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka – 228,12 Eur. Duomenų apie kitą galimą sutuoktinių turtą nėra. Nagrinėjamu atveju jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, atsakovė A. N. bei tretieji asmenys I. B. ir E. N. jokių prieštaravimų nepareiškė, su ieškiniu sutiko, todėl I. N. ir A. N. santuokos metu įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, nustatant, kad I. N., miręs (duomenys neskelbtini), santuokos metu su A. N., įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė aukščiau nurodytas pinigines lėšas ir pensijų kaupimo fondo vienetus. Pažymėtina, kad fondo vienetų skaičius keičiasi, todėl tikslus fondo vienetų skaičius sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovei A. N. pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovė pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali surašyti ir sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).
Priimdamas sprendimą teismas privalo išspręsti bylos nagrinėjimo metu šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 2 dalis).
CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atlik procesines pareigas.
Kaip žinia, teismų praktikoje yra pažymėta, jog ne tik CK 1.5 straipsnyje, bet CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Taigi ir civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Taigi, paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog šis teismo procesas inicijuotas ieškovės – Valtybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsakovė, gavusi ieškinio ir kitų procesinių dokumentų kopiją, pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame ieškinį pripažino, nurodė priežastis, dėl kurių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio I. N. mirties. Todėl, teismas sprendžia, kad toks atsakovės procesinis elgesys laikytinas tinkamu, nes ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 29,00 Eur dydžio žymnis mokestis bei 66,40 Eur dydžio išlaidos, patirtos dėl procesinių dokumentų siuntimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus ir argumentus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti iš atsakovės A. N. valstybei 20,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), santuokos metu su pergyvenusia sutuoktine A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė šį turtą: 1) 507,57 Eur (penki šimtai septyni eurai 57 ct) piniginių lėšų, esančių I. N. vardu atidarytoje AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) sukauptų pensijų fondo vienetų, esančių pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje neišmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmoką - 228,12 Eur (du šimtai dvidešimt aštuoni eurai 12 ct) .
Priteisi iš atsakovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.