Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-05-22 · Byla Nr. A2.6.-5807-369/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-22
Bylos Nr.
A2.6.-5807-369/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05201-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
D. K.
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-5807-369/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05201-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2015-04-14 apie 03.10 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g. 39, vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (kai nustatytas 0.57 prom. girtumas), neturėdama teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, būdama bausta už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje padarymą, šiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

D. K. apie teismo posėdžio laiką (2015-05-05, 8.30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laivės pr. 79A, Vilnius) žinoma. Jis į šį teismo posėdį neatvyko. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iš jos gauta nebuvo, todėl laikytina, kad ji vengia atvykti į teismo posėdį, byla nagrinėjama nedalyvaujant pažeidėjai (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio apklaustas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. Z. nurodė, jog nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog ttransporto priemonė, kuria buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, priklauso jam, tačiau jis šią transporto priemonę dar prieš įvykį buvo pardavęs kitam asmeniui.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S., jog galimai iš K. Z. buvo įsigijęs automobilį BMW, šis automobilis yra registruotas jo vardu, tačiau 2015 m sausio 6 d. jis automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė kitam asmeniui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. K. atsisakė pateikti paaiškinimą dėl bylos aplinkybių. Nors D. K. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, tačiau jos kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio kvito duomenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, pažyma apie asmens baustumą.

Motyvuojamoji dalis

D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad metų laikotarpyje ji buvo bausta už tos pačios rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą numatytos nuobaudų rūšys su transporto priemonės konfiskavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už LR ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas ir LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems LR ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

Manytina, kad teismo nagrinėjamoje byloje, pritaikius automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebus pažeista. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad atitinkama transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui (pavyzdžiui, automobilių lizingo paslaugas teikiančiai bendrovei ir pan.), savaime nėra pagrindas neskirti šios papildomos administracinės nuobaudos, kai nustatomi atitinkami, automobilio konfiskavimą numatantys ATPK numatyti pažeidimai. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, kad draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Be to, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau nepaisant to asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios teisminės praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (teismo nutartis Nr. ATP-1231-487/2012).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę (ne kartą bausta administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, tame tarpe ir už vienarūšius pažeidimus, tačiau išvadų dėl savo elgesio nedaro, toliau sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus) į padarytos veikos pobūdį (įvykdė vieną iš socialiai pavojingiausių nusižengimų, keliantį grėsmę visuomenės ir eismo saugumui), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra, bei daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti D. K. skiriant maksimalią ATPK 130² str. sankcijoje nustatytą nuobaudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 - 288 str., teismas

nutaria:

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, paskirti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą, su transporto priemonės BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas