Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimo L. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2015 m. gruodžio 4 d. 11.56 val., ties (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nepalikęs tokio tarpo iš galo, kad eismas būtų saugus, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 114, 219.1 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu L. D. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus: ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir už šį pažeidimą jam skirta 40 Eur bauda; ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir už šį pažeidimą jam skirta 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Paskirtos nuobaudos subendrintos vadovaujantis ATPK 33 straipsniu ir galutinė subendrinta administracinė nuobauda L. D. paskirta 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Apeliaciniame skunde L. D. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, kadangi byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Skunde nurodo, kad liudytojai buvo atvesti per prievartą, liudytojas P. Š. nepažino L. D., teisėja liudytoją klau­si­nėjo per prievartą. Liudytojo P. Š. rega yra labai prasta, todėl jis negalėjo matyti au­to­mo­bi­lių numerių ir atpažinti L. D.. Pateikti duomenys yra ne faktai, o asmenų nuomonė. Ad­vokatas reikalavo, kad byla būtų nutraukta, tačiau teisėja į prašymą neatsižvelgė. L. D. teigė, kad buvo sumišęs, pasimetęs, nes pats girdėjo, kad liudininkas P. Š. nieko nepa­sakė, o policijos pareigūnai taip pat beveik nieko nematė. Apelianto teigimu, policininkai au­to­mo­bilį apžiūrėjo slapčia. Pardavėjos nežino, kokiu automobiliu važinėja L. D., liu­dy­tojas R. B. taip pat nepažino apelianto.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių ra­jo­no policijos komisariatas su L. D. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo neten­kinti ir dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. D. apeliacinis skundas atmetamas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplin­ky­bių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik re­mian­tis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikš­min­gas aplin­ky­bes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieš­ta­ra­vi­mai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių pa­ti­ki­mu­mas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nus­ta­tymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsiti­ki­ni­mas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikš­mingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas ats­ki­rai ir jų visuma. Įrodymus vertina ir galutinį procesinį dokumentą priima teismas, kuriam negali daryti įtakos nei bylos šalys, nei advokatai, todėl skundo argumentai, jog teismas priėmė nutarimą neatsižvelgęs į advokato prašymus yra nevertinami, nes būtent taip ir turi elgtis nepriklausomas ir nešališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pir­mo­sios instancijos teismo išvada, kad byloje yra įrodyta, jog L. D. atsitrenkė į kitą au­to­mobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai.

8. Faktą, kad L. D. sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai įrodo liudytojų P. Š., K. J., Ž. D., L. R., nukentėjusiojo R. B. parodymai, automobilių apgadinimai, paties L. D. parodymai, kurie nagrinėjant bylą buvo keičiami (iš pradžių aiškino, kad vežė „bulvių maišą“, po to – „3-4 maišus po 25 kg“, vėliau bandė aiškinti, kad automobiliu naudojosi kitas asmuo, kurio jis nepageidauja įvardinti), eismo įvykio schema, fotonuotraukos, tarnybiniai pranešimai ir ataskaita, bei kita bylos medžiaga.

9. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, liudytojai policijos pareigūnai K. J., L. R. nurodė, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio de­ši­nėje pusėje nustatyto pažeidimo buvo šiurkštus paviršius, iškraunant bulves maišuose tokio pa­žeidimo nebūtų. Be to, liudytojas K. J., neilgai trukus po eismo įvykio nuvykęs į L. D. gyvenamąją vietą, nustatė, kad automobilis „VW Golf“ visas buvo purvinas, o viena vieta - dešinės pusės galinio bamperio dalis, buvo švari. Viso automobilio purvas buvo apdžiūvęs, o ta vieta buvo šlapia, atrodė kaip nuplauta. Nuvalyta vieta buvo apie 20 cm aukščio ir tiek pat pločio, nubėgimas buvo iki apačios. Bamperio plastmasė buvo pabraižyta, nuotraukoje yra fiksuota „pašerpetojusi“, valyta vieta (b. l. 20). Liudytojas Ž. D. patvirtino auto­mo­bi­lio dešinės pusės galinio bamperio plovimo faktą.

10. Liudytojo P. Š. teigimu, tamsios spalvos automobilio vairuotojas atėjęs atsisėdo į automobilį, pavažiavęs atbuline eiga atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, išlipęs apžiūrėjo ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Iš fotonuotraukų (b. l. 15-16) matyti, kad „Rover 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ap­ga­di­nimai yra akivaizdūs, todėl jis išlipęs negalėjo nepastebėti autoįvykiu padarytos žalos. Nors ape­liaciniame skunde teigiama, jog liudytojas P. Š. nepažino L. D., jo rega pras­ta, tačiau teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Liudytojas P. Š. pa­rodė, kad dėl dabartinės savo sveikatos būklės prastai prisimena įvykį, tačiau patvirtino teismo po­sė­džio metu perskaitytus rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad tai, kas surašyta, yra teisinga. Liu­dytojo P. Š. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad eismo įvykio dieną jis buvo au­to­mo­bi­lių stovėjimo aikštelėje ir matė, kaip tamsios spalvos automobilio vairuotojas atėjęs atsisėdo į automobilį, pavažiavęs atbuline eiga atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, išlipęs apžiūrėjo ir nu­važiavo iš įvykio vietos. Vairuotojas buvo su moterimi. P. Š. įsidėmėjo auto­mobilio vals­ty­binio numerio skaičius – 980 ir vidurinę raidę – Z, taip pat paaiškino, kad pasišalinusio auto­mo­bilio vairuotojas į gale stovėjusį automobilį trenkėsi galiniu dešinės pusės kampu, autoįvykį matė apie 50 metrų atstumu (b. l. 11, 79). Šie liudytojo parodymai atitinka kitas bylos aplinkybes. Teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti ar abejoti jų pagrįstumu.

11. L. D. skunde taip pat nurodo, kad pareigūnai nematė jokių įvykio aplinkybių. Tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojas Ž. D., Kauno AVPK Kėdainių r. PK vyresnysis patrulis, parodė, kad įvykio dieną dirbo su K. J.. Atvažiavę į įvykio vietą rado apgadintą automobilį. Apklausė liudytoją, jis pasakė, jog nuvažiavo tamsi mašina, kurios nu­merio skaičiai yra 980. Apklausė pardavėją, ji pasakė, kad toks žmogus galėjo būti par­duo­tuvėje. Paskui nuvyko prie galimai iš įvykio vietos nuvažiavusio automobilio. Kieme rado „VW Golf“, o ne „VW Passat“, kaip buvo nurodęs liudytojas. Apžiūrėjus automobilį, buvo aiškiai ma­tyti, kad bamperis šviežiai nuvalytas kažkokiu skysčiu. Liudytoja L. R., policijos postinė, parodė, kad apgadinimo aukštis atitiko abiem automobiliams. Matėsi, kad apgadinimas galinio bamperio dešinėje pusėje buvo pašerpetojęs, bamperis buvo nubrauktas iš viršaus ir šono. Liudytojos nuomone, iškraunant bulves maišuose tokio pažeidimo nebūtų. Nors pareigūnai tie­siogiai įvykio nematė, tačiau jų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildo ir tarpusavyje neprieštarauja. Byloje nėra duomenų, kad šie asmenys būtų suinteresuoti L. D. apkalbėti, todėl abejoti jų parodymų patikimumu nėra pagrindo.

12. L. D. teigimu liudytojai buvo atvesti ir apklausinėjami per prievartą. Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Liudytojas šaukiamas į teismo posėdį privalo atvykti. Siekiant kuo greičiau išnagrinėti bylą ir esant būtinybei apklausti liudytoją P. Š., Kėdainių rajono apylinkės teismas pagrįstai nutarė į teismo posėdį minėtą liudytoją atvesdinti (b. l. 122).

13. Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, ape­lia­ci­nės instancijos teismas daro išvadą, kad L. D. administracinėn atsakomybėn pa­trauktas teisingai ir teisėtai, jo veika kvalifikuota tinkamai, jam skirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo as­me­nybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.