Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nu­ta­ri­mo L. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas L. D. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes, ne­tin­­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių pati­ki­mu­mą. Pri­­im­damas sprendimą dėl L. D. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nu­matytus ad­mi­nistracinės tei­sės pa­žei­di­mus, apylinkės teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­­lin­kybių, nepašalino by­loje iškilusių prieš­ta­ravimų, nesurinko visų administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar pa­nei­giančių įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas L. D. nubaudė, kvalifikuodamas jo veiką pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., tačiau teismas byloje tinkamai neištyrė visų aplinkybių, ka­dangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas liudytojas P. Š., kuris tiesiogiai matė įvykį ir nu­kentėjusysis R. B., kas šiuo atveju turėjo įtakos nevi­sa­pu­siškam bylos ap­linkybių įvertinimui. Pažymėtina ir tai, kad teismas nesiaiškino ar automobilių stovėjimo aikštelė, kurio ga­limai buvo padaryti pažeidimai, yra filmuojama vaizdo kameromis. Aukštesnysis teismas spren­džia, kad šios aplinkybės turi būti išsiaiškintos, ištirtos, ir tik po to padarytos atitinkamos iš­vados bei pri­imtas sprendimas dėl asmens kaltumo ar nekal­tumo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojų nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo admi­nistracinio teis­mo nutartis byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti ap­klausiami asmenys, kurių parodymai yra svarbūs, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Lie­tu­vos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepa­kei­čia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, na­grinėdamas bylą, pri­va­lo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, spe­cia­listų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įro­dy­mais, apžiūrėti daiktinius įro­dy­mus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik re­miantis byloje surinktų įro­dymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gau­nama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duo­menų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ad­mi­nis­­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiš­kin­ti kiek­vie­nos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­mi­nė­tų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tar­i­mas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kėdainių rajono apylinkės nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra never­ti­na­mi, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarimą panaikinti ir L. D. admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.