Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-577-984/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
1-577-984/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43524-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Nukentėjusysis
G. R., S. M.
Kaltinamasis
L. S., E. M., A. B.
Advokatai
Irina Kizina
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-577-984/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43524-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2; 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dainiui Dambrauskui,

nukentėjusiajam G. R.,

nukentėjusiosios S. M. atstovėms – atstovei pagal įstatymą D. A., advokatei Irinai Kizinai,

kaltinamiesiems L. S., E. M., A. B.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms V. J.-A. ir J. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. S., (duomenys neskelbtini), kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir 140 straipsnio 3 dalį, ir

E. M., (duomenys neskelbtini), kaltinamas, pagal BK 284 straipsnį, ir

A. B., (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S., E. M. ir A. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką; L. S. taip pat sukėlė mažametei fizinį skausmą, t. y. 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 5 val., bendrininkaudami, būdami viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusi tuo, kad automobiliu atvažiavus į kiemą prie (duomenys neskelbtini), E. M. priėjus prie namo durų ir paskambinus į durų skambutį, į kiemą išėjus mažametei S. M., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo ant jos šaukti, dėl ko į kiemą išėjo namuose buvęs G. R.. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, E. M. smurtaudamas rankomis sugriebė G. R. už pečių ir pradėjo tampyti, po ko į konfliktą, rankose laikydami lentas su įkalta vinimi, įsitraukė A. B. su L. S.. G. R. nuo savęs pastūmus smurtaujantį E. M., A. B. ir L. S., tyčia metė turėtas lentas į G. R. pusę, kurių viena pataikė į G. R. ranką, bei tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą. Po to, S. M. į rankas paėmus numestą lentą bei pasakius, kad kvies policiją, A. B., L. S. bei E. M. iškeikė S. M. necenzūriniais žodžiais bei siekiant atimti lentą, ją pastūmė, po ko L. S. tyčia ranka sudavė jai vieną smūgį į veido dešinę pusę, tuo sukeldamas mažametei S. M. fizinį skausmą. Tokiais veiksmais L. S., E. M. ir A. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, o L. S. – taip pat ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad su L. S. buvo bare, žiūrėjo krepšinį. Susitiko E. M.. Kartu sėdėjo, kalbėjo. Matė, kad E. M. susikrimtęs. Jis parodė savo merginos nuotrauką, kurioje ji buvo nufotografuota su vyresniu žmogumi, apkabinta ranka. Po nuotrauka buvo negražus prierašas. E. M. paprašė nuvežti jį į (duomenys neskelbtini) pas draugę, pažiūrėti, ar jo merginai viskas gerai. Kaip suprato, ji šventė kartu su patėviu ir visi gėrė. Pasiskolinę iš E. M. motinos draugės automobilį, visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pats sėdėjo automobilyje, o L. S. su E. M. nuėjo iki durų. Išgirdęs riksmus, pats irgi nuėjo. Nesuprato, ar E. M. laiko ar stumdosi. Po to, S. M. visus užsipuolė, mėgino draskyti. Tada išėjo jos motina ir pradėjo ant jų šaukti, kad jie išvažiuotų. Jie atsisėdo į automobilį. E. M. dar kvietė D. M., kad ši išeitų į lauką. E. M. sėdo į automobilį. Buvo atidarytas langas toje vietoje, kur sėdėjo L. S.. S. M. per tą langą mėgino draskyti veidą, L. S. ją atstūmė nuo savęs, kad galėtų uždaryti langą. Atbėgusiai motinai, kuri pradėjo šaukti, jie pradėjo įrodinėti, jog norėjo pažiūrėti jos dukters būklę, nes ji neblaivi miegojo prie neaiškaus vyro, buvo fotografuojama. Ji nurodė, kad dukrai viskas gerai. Nepilnametė dukra taip pat išėjo neblaivi. Dėl turėtų pagalių nieko negalėjo paaiškinti. Nurodė, kad L. S. nesudavė smūgio S. M.. Matė, kaip ją nustūmė nuo automobilio, kad per langą nekištų rankų. Patikslino, kad nematė 3-4 min. konflikto pradžios, kol buvo automobilyje. Atsiprašė dėl to, kad važiavo aiškintis ir lindo ne į savo reikalus.

Kaltinamasis E. M. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad buvo bare, žiūrėjo krepšinį. Sutiko L. S. ir A. B.. Gavo nuotrauką, kurioje matė savo draugę su kitu vaikinu. Labai susinervino, norėjo nuvažiuoti pažiūrėti, ar jai viskas gerai. Gailisi, kad važiavo, neturėjo taip elgtis. Nuvažiavus, paskambino į duris. Nepamena, ar išėjo S. M., ar G. R.. Prašė pakviesti D., klausė, ar jai viskas gerai, norėjo pasikalbėti. Jam liepė išvažiuoti, tačiau jis nurodė, kad niekur nevažiuos, kol nesužinos, ar viskas jai gerai. Užlipęs ant laiptų, nepamena, ar padėjo ranką G. R. ant peties, tačiau nurodė, kad niekur nevažiuos. Paaiškino, kad gavęs minėtą nuotrauką su prierašu „rūkyk, gaidy“, atrašė, jog atvažiuoja. Važiavo pasimetęs, susikrimtęs. Kai jam atidarė duris, kalbėjo su G. R.. Po to S. M. liepė važiuoti namo. Pats buvo šoko būsenoje ir nepamena, kas vyko toliau. Pats pagalių neturėjo ir nežino, kas jas galėjo turėti. Draugai buvo prie automobilio. Jiems liepė palaukti, kol jis pasikalbės. Jie atėjo išgirdę riksmus, įvykus kivirčui. Jis (E. M.) kivirčijosi su G. R.. Triukšmą sukėlė abu, šaukė vienas ant kito. Kai jiems liepė išeiti, norėjo išvažiuoti. Dar pakalbėjo su draugės motina, kuriai norėjo parodyti, dėl ko atvyko, t. y. parodyti nuotrauką, bet telefonas buvo išsikrovęs. Po to atėjo ir jo draugė ir liepė išvažiuoti. S. M. nusivijo jo draugus iki automobilio. Nematė, ar ji rankose ką nors turėjo. Paaiškino, kad su G. R. susistumdė prie D. A., o jo draugai tuo metu laukė automobilyje ir atėjo išgirdę garsus. Nematė, kas sudavė S. M. ir G. R.. Pagalių taip pat nematė. Pripažino, kad kitaip turėjo elgtis tokioje situacijoje. Muštis neketino. Važiavo pasikalbėti su drauge. Patvirtino, kad su S. M. motina žodžiu susitarė, jog kartu su L. S. atlygins 300 Eur žalą. Mergaitės motinos atsiprašė. Pasiūlė per pusę sumokėti moralinę žalą, nes viskas įvyko dėl jo (E. M.). Pats nematė, ar L. S. trenkė S. M., tačiau jis pats nurodė, kad ją kažkaip stūmė, trinktelėjo.

Nepripažįsta kaltinime nurodytų aplinkybių dėl pagalių turėjimo ir smurto. Nepamena, kad būtų ėmęs G. R. už pečių. Dėl savo poelgio atsiprašė ir gailėjosi.

Kaltinamasis L. S. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad aptariamą vakarą kartu su A. B. atėjo į barą pažiūrėti krepšinio, kur susitiko E. M., atsisėdo kartu, bendravo. Naktį, nepamena tikslaus laiko, E. M. gavo į savo telefoną nuotrauką, kurioje jo mergina gulėjo apsikabinusi su kažkokiu vyru. E. M. paprašė nuvežti jį iki jos namų, kad įsitikintų, jog jai viskas gerai. Jie pasiskolino iš E. M. tetos ar motinos draugės automobilį ir nuvažiavo. E. M. nuėjo vienas, A. B. liko automobilyje, o pats buvo šiek tiek arčiau, kad matytų ir įvykus rimtesniam konfliktui, galėtų jį sustabdyti. E. M. eidamas kvietė savo merginą išeiti. Išėjus G. R., tarp jų su E. M. įvyko konfliktas. Matė, kad abu stumdėsi. Tuomet prie jų prisijungė ir pats su A. B.. Tada prasidėjo žodinis konfliktas, koliojosi žodžiais. Išėjusi S. M., pradėjo juos vyti. Jie pradėjo trauktis į automobilį. E. M. liko pasikalbėti su draugės motina. Jie privažiavo. Pats sėdėjo keleivio vietoje ir atidaręs langą pakvietė E. M. ateiti į automobilį ir važiuoti. Tuo metu S. M. pradėjo pro atidarytą langą lipti. Jis ją su ranka nustūmė, kad galėtų uždaryti langą. Gali būti, kad tuo metu, netyčia, nejausdamas ir sudavė jai. Nepripažįsta aplinkybių dėl pagalių buvimo, nematė jų. Taip pat nematė, kad ir S. M. juos vydama turėtų pagalį. Pripažįsta, kad sudavė S. M.. Tvirtino, kad tai padarė sėdėdamas automobilyje, mostu ją nustumdamas, pataikė į veidą, ne kumščiu. Nurodė, kad skambino nukentėjusiosios motinai, jos atsiprašė, bei paprašęs pakalbėti su S. M., jos taip pat atsiprašė. Patvirtino, kad žodžiu sutarė atlyginti 300 Eur moralinę žalą, iki 2019 m. liepos 31 d., per pusę su E. M.. Nurodė, jog sutinka su Ligonių kasos ieškiniu. Atsiprašė šeimos už sudrumstą ramybę ir sužalojimus. Nurodė, jog pasimokė, suprato, kaip nedera elgtis.

Nukentėjusysis G. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną atvažiavo pas brolį, su draugu. Sėdėjo garaže, gėrė. Buvo vėsus vakaras, todėl nuėjo į vidų, su draugu. Draugas V. K. gulėjo su D. A. dukra D. M. vienoje lovoje. Norėdamas iškrėsti pokštą, užmetė jos ranką ant jo, nufotografavo ir nusiuntė nuotrauką E. M., per Messenger programą. Po to paskambino, abu apsižodžiavo. Jis žadėjo atvažiuoti. Abu su broliu laukė. Išgirdus skambutį į duris, S. M. nuėjo pažiūrėti. Išgirdęs rėkavimą, pats (G. R.) nuėjo pažiūrėti ir pamatė E. M.. Abu apsižodžiavo. E. M. jį (G. R.) paėmė už pečių, todėl jį atstūmė ir tuo metu vienas iš atvykusių, išlindęs iš už durų, jam trenkę su pagaliu per ranką. Nematė, kas trenkė, nes buvo tamsu. Pagalys buvo su vinimi, bet su vinimi jam nepataikė. Nematė, kaip S. M. sudavė smūgį. Tarp kaltinamųjų negalėjo pažinti asmenų, išskyrus E. M., kurį pažinojo. Nurodė, kad ranka truputį patino, bet medikų pagalbos jam neprireikė. Patikslino, kad išgirdo rėkavimą; buvo šaukiama D. vardu. E. M. norėjo, kad ji išeitų pasikalbėti. Pats nulipęs žemyn, liepė nerėkauti, nes miegojo mažas vaikas ir išvažiuoti. Viskas vyko lauke, ant laiptų, tik išėjus. E. M. pradėjo rėkauti, abu apsižodžiavo, apsistumdė. Pats E. M. pažinojo iš matymo, kai atvažiuodavo pas brolį. Konflikte dalyvavo tol, kol atėjo D. A., nuvijo jį (G. R.) atgal ir toliau pati aiškinosi. Ji nulipo, nes išgirdo rėkavimą, atsikėlė vaikas. Jo kaltinamieji neatsiprašė.

Nukentėjusiosios S. M. įstatyminė atstovė D. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad aptariamą dieną jos dukra S. M. buvo išvykusi į mokyklinę ekskursiją, o namie buvo švenčiamas kitos dukters (D.) gimtadienis. Šventėje dalyvavo V., G. R., jos sutuoktinis S., draugės draugė R. Visi jie šventė. Apie 23 val. grįžus dukrai S. M., pati su mažiausiu vaiku nuėjo miegoti. Po to išgirdo triukšmą, vaikas nubudo klykdamas. Už lango girdėjo rėkimą, klyksmą. Jai nurodė, kad E. M. su draugais atvažiavo muštis, nes jam buvo nusiųsta jos dukters D. su V. nuotrauka. Pati nusileido į lauką. Tarp durų stovėjo G. R., S. M. ginčijosi su E. M.. G. R. paėmė už rankos ir nustūmė namo. Pati pradėjo su jais ginčytis, liepė E. M. su draugais važiuoti namo. Atrodo, kad L. S. ėjo atbulas, o kitas stovėjo už kampo su pagaliu. S. M. turėjo vieną pagalį. Kito pagalio, su vinimis, taip ir nerado. Juos iš kiemo išvarė ir jie išvažiavo su keiksmais. Einant namo S. M. nurodė, kad jai sudavė per veidą. Pasiaiškino, kad tai padarė keleivio pusėje sėdėjęs L. S.. Grįžusi namo išsiaiškino su minėta nuotrauka susijusias aplinkybes ir juos apibarė. E. M. pagalio nelaikė. Pagalį laikė kitas asmuo ir L. S., po to jį numetė. S. M. laikė atimtą pagalį, bet ji (D. A. ) nežino, iš ko ji atėmė. S. M. žandas buvo raudonas. Matė du pagalius, tačiau ryte rado numestą vieną. Nematė, ar kas nors su pagaliu sudavė. Smūgių į namo sieną ar langus negirdėjo, tik girdėjo, kaip laužė duris – vienas į vieną pusę, kitas – į kitą, ir tuo metu ji išėjo, verkiantį vaiką palikusi vyrui. Paaiškino, kad G. R. traukė duris į save ir neleido įeiti. Tuomet liepė G. R. eiti namo. Ją pažadino triukšmas, kai E. M. kvietė D. išeiti pasikalbėti. Atvykę asmenys nebuvo geranoriškai nusiteikę, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Atvažiavę automobilį paliko prie bažnyčios, iki kurios nuo namų atstumas nedidelis. Mano, kad jie lazdas atsivežė, nes prie namų lazdų, pagalių nebuvo. Neleido dukrai eiti aiškintis. Nurodė, jog prieš teismo posėdį kalbėjo su kaltinamaisiais. L. S. ir E. M. geranoriškai pažadėjo sumokėti 300 Eur moralinę žalą, abu per pusę, per 3 mėnesius, iki 2019 m. liepos 21 d. Mergaitę vieną kartą vežė pas medikus, kurie liepė dėti kompresą. Daugiau medicininės pagalbos, taip pat ir psichologo pagalbos, nereikėjo.

Liudytoja G. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, paryčiui, apie 6 val., buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), atvažiavę vaikinai konfliktuoja, mušasi. Atvažiavus, automobilio ir vaikinų nerado. Duris atidarė vyras. Po to atėjo nepilnametė mergaitė, jo motina, paaiškino, kad atvažiavus vaikinams, su lazdomis, kilo konfliktas, iš pradžių su mergaitės dėde, kuris atidarė duris, pradėjo stumdytis, kieme ant laiptų prie namo, po to mergaitė pradėjo ginti dėdę ir vienas vaikinas trenkė jai per veidą. Matė mergaitei ant veido patinimą, paraudimą žando srityje, o to dėdės ranka buvo su kraujosruvom. Pasiūlė jiems iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau jie atsisakė. Mergaitė iš už namo atnešė vieną pagalį, su balta vinimi, kito pagalio nerado.

Kaltinamasis L. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei mažametei sukelto fizinio skausmo prisipažino. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2018 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini). E. M. ir A. B. yra jo pažįstami. Žino, kad E. M. turi draugę D., gyvenančią Širvintų r. Dabar žino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kur jis buvo tik vieną kartą, t. y. 2018 m. rugsėjo galimai 8 d., kai kartu važiuoti paprašė E. M.. Tuomet trise iš vakaro buvo susitikę ir laiką leido (duomenys neskelbtini). Naktį, tikslaus laiko nepamena, E. M. į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo nuotrauką, kurioje buvo jo draugė su kažkokiu vaikinu. Jis prašė kartu pavažiuoti į draugės namus. Norėjo išsiaiškinti, su kuo yra jo draugė. Jie sutiko važiuoti. Vežė A. B., nes vienintelis nebuvo vartojęs alkoholio. Važiavo E. M., atrodo, tetos automobiliu, mėlynos spalvos visureigiu. Kelią rodė E. M.. Atvažiavus į kaimą, automobilį pastatė aikštelėje ir E. M. nuėjo prie draugės namų vienas, o jie stovėjo prie automobilio. Netrukus nuo to namo, kur buvo nuėjęs E. M., pasigirdo riksmai. L. S. su E. B. nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Pats rankose jokios lentos neturėjo. Pas A. B. jokios lentos taip pat nematė. Jau einant kiemu, matė, kad prie namo lauko durų vyko susistumdymas. Aplink E. M. buvo mažiausiai trys žmonės. Tarp jų buvo ir moteris ar mergina. Jie su A. B. irgi įsivėlė į žodinį konfliktą. Neneigia, kad buvusių žmonių atžvilgiu galėjo pasakyti kažką įžeidžiančio. Po išsakytų negražių žodžių, moterys, tada jau buvo ne viena moteris, juos užsipuolė. Gali būti, kad tada jis kažkuriai moteriai ar merginai ir stuktelėjo ranka, bet nieko sužaloti tikrai nenorėjo. Viskas įvyko spontaniškai. Nematė, kad konflikto metu kažkas būtų mėtęs lentas ar kokius pagalius. Į didesnį konfliktą jie nesivėlė, sėdo į automobilį ir išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Dėl įvykusio konflikto jis labai nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusių asmenų atsiprašys ir bandys su jais susitaikyti (1 t., b. l. 109-110).

Kaltinamasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo neprisipažino. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau turiu draugę D. M., kuri gyvena Širvintų r., (duomenys neskelbtini). Su ja draugauja apie 2 metus. Draugė yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir rugsėjo 7 d. vakare jos namuose buvo švenčiamas gimtadienis. Jis pas ją namuose nebuvo, nes abu buvo suplanavę atšvęsti atskirai. Tą vakarą vienas buvo (duomenys neskelbtini) ir bare stebėjo krepšinio varžybas. Vakaro metu vis skambino draugei, bet nepavyko su ja susisiekti. Po vidurnakčio į barą atėjo ir jo draugai A. B. ir L. S.. Jis pats buvo išgėręs nedidelį bokalą alaus. Nežino, ar draugai buvo gėrę alkoholio. Prieš 3 val. jis iš draugės patėvio S. A. gavo nuotrauką, kurioje jo draugė buvo pusnuogė su kažkokiu vaikinu. Po nuotrauka buvo parašyta „rūkyk, gaidy“. Jis parašė, kad atvažiuos. Jam atrašė „ok laukiu, butelį tik paimk“. Po to abu dar kelis kartus susirašė ir su draugais išvažiavo į draugės namus. Vežė A. B. su, atrodo, savo tetos automobiliu. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) automobilį pastatė centre, netoli nuo bažnyčios. Prie draugės namų durų jis nuėjo vienas. Į duris paskambino ir jas atidarė draugės patėvio brolis su draugės seserimi. Jis prašė, kad jam pakviestų D. Patėvio brolis nurodė, kad niekas nieko nekvies ir jam liepė išeiti, nes gaus. Nurodė, kad niekur nevažiuos, kol nesužinos, kad D. viskas gerai. Abu apsistumdė. Apsikumščiavimo nebuvo. Jis buvo labai susinervinęs, todėl ne viską gerai pamena. Kažkoks triukšmas buvo, nes pažiūrėti kas vyksta atėjo ir jo draugai. Jokių pagalių pas draugus nematė, pats jokio pagalio neturėjo. Draugus pradėjo vaikyti draugės sesuo S. M.. Jie nuo jos bėgo link automobilio. Tuo metu į lauką išėjo ir draugės motina, kuri liepė visiems išvažiuoti. Jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nematė, kad S. M. būtų kas sudavęs ar ją pastūmęs (1 t., b. l. 128-129).

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo neprisipažino. Nurodė, kad gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Žino, kad jo draugas E. M. turi draugę, gyvenančią Širvintų r. Prie E. M. draugės namų yra buvęs vieną kartą, 2018 m. rugsėjo mėn. Tuomet su E. M. atsitiktinai buvo susitikęs bare (duomenys neskelbtini). Kartu buvo L. S.. Visi sėdėjo bare ir kalbėjosi. Praėjus maždaug valandai, E. M. į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo pusnuogės draugės nuotrauką su kažkokiu pusnuogiu vyru. E. M. pasidarė neramu ir jis sugalvojo nuvažiuoti pasižiūrėti, kas tuose namuose vyksta. A. B. pats pasisiūlė jį nuvežti. Išvažiavo trise. E. M. iš savo tetos pasiskolino automobilį. A. B. buvo visiškai blaivus. E. M. buvo išgėręs tik alaus. Nežino, ar alkoholio buvo vartojęs L. S.. Vizualiai jis atrodė blaivus. Kelią iki draugės namų rodė E. M.. Atvažiavus į gyvenvietę, automobilį pastatė aikštelėje. Prie draugės namų pirmi nuėjo E. M. su L. S.. Pats pasiliko prie automobilio. Nuo namo pusės pasigirdo moteriški riksmai. Jis nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Kieme buvo mergina, kuri garsiai rėkavo. Tarpduryje stovėjo kažkoks vyras, kuris šaukė visiems dingti. Jis dar buvo priėjęs prie E. M. ir jį pastūmė. E. M. atėjo arčiau jų. Tada ant visų puolė kieme buvusi mergina. Ji tiesiog puolė draskytis. Visi nuo jos atsitraukė link automobilio. Jokių pagalių neturėjo. Tuo metu į lauką buvo išėjusi, kaip suprato, E. M. draugės motina, kuri reiškė bereikalingas emocijas ir jie uždarę automobilio langus išvažiavo. Jie patys jokio konflikto nesukėlė. S. M. niekas nesudavė, jos nestumdė (1 t., b. l. 159-160).

Nukentėjusysis G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. apie 18 val. atvažiavo į svečius pas savo brolį S. A., gyv. (duomenys neskelbtini), kur buvo švenčiamas gimtadienis. Pas brolį atvažiavo kartu su draugu V. K., kuris vakaro metu vartojo alkoholinius gėrimus ir vėliau užmigo su brolio podukra D. M.. Norėdamas pajuokauti ir neįtardamas nieko blogo, su D. M. miegantį draugą V. K. nufotografavo ir nuotrauką nusiuntė D. M. draugui E. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Apie 5 val. pas brolį S. A. atvyko iš matymo pažįstamas E. M. su savo draugais. E. M. paskambino ir durų atidaryti nuėjo brolio podukra S. M.. Jis pats tuo metu buvo antrame aukšte. Išgirdęs riksmus ir konfliktą nusileido į apačią prie durų, S. M. su E. M. tarpusavyje konfliktavo. Buvo tik žodinis konfliktas. Jam išėjus į kiemą apraminti E. M., abu apsižodžiavo. E. M. stvėrė jį už pečių, todėl jis E. M. nuo savęs atstūmė. Tuo metu iš kažkur atbėgęs E. M. draugas trenkė jam per ranką ir pabėgo. Išgirdusi konfliktą į lauką išėjo brolio sutuoktinė D. A., kuri jam liepė eiti namo, ką jis ir padarė (1 t., b. l. 31-33).

Nukentėjusioji S. M., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Rugsėjo mėnesį, penktadienį, šeima kieme šventė sesers gimtadienį. Kai visi nuėjo miegoti, sesuo su kitu draugu nuėjo į kambarį, apsikabino ir užmigo. Ji su patėvio broliu juos nufotografavo ir nuotrauką nusiuntė sesers draugui. Sesers draugas supyko ir nurodė, kas atvažiuos. Apie 5 val. ryto kažkas pradėjo skambinti į duris. Ji atidarė duris, už kurių buvo sesers draugas E. M.. Jis pradėjo rėkauti, klausė, kur sesuo, nurodė, kad sumuš tą, su kuriuo buvo apsikabinusi jos sesuo. Tada atėjo patėvio brolis G. R. ir paklausė E. M., ko jis atvažiavo. Jie apsistumdė. E. M. paėmė G. R. už pečių ir jį pradėjo tampyti. G. R. gindamasis jį pastūmė nuo laiptų. Tada, išgirdę triukšmą, iš už kampo išlindo E. M. draugai su lazdomis ir jas metė į G. R., pataikė į ranką. Tų žmonių nepažįsta, bet žino pavardes – L. S., A. B.. Ji mestą pagalį paėmė ir nurodė, kad kvies policiją. Tada trise aplink ją sustojo ir išvadino visokiais žodžiais, kažkuris pastūmė, o kitas trenkė kumščiu į žandikaulį. Kai pastūmė, tai atėmė pagalį ir metė į langą, bet pataikė į sieną. Nuo smūgio garso pabudo brolis, (duomenys neskelbtini) amžiaus ir pradėjo verkti. Atėjo motina, sesuo ir liepė visiems išvažiuoti. Po smūgio į žandikaulį ji pajuto skausmą, žandas ištino. Trenkęs vaikinas buvo tamsiais plaukais, stambokas arba raumeningas, neaukštas. Po to vaikinai išvažiavo, buvo iškviesta policija. Atvykę policininkai viską surašė, nufotografavo, patikrino girtumą ir pasakė atvykti į policijos komisariatą. Į policiją nuvyko tą pačią dieną apie trečią valandą. Po to su vaiko teisių apsaugos institucijos atstove vyko pas gydytojus. Nustatytas veido sumušimas (1 t., b. l. 89-91).

Liudytojas S. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 5 val. ryte, į jo namų duris paskambino podukros D. M. draugas E. M.. Jis buvo su savo draugais A. B., L. S. ir dar vienu, kurio nepažįsta. Duris E. M. atidarė kita podukra S. M.. Tuo metu šalia jos buvo jo brolis G. R.. Atidarius duris, E. M. pradėjo konfliktuoti, keikėsi necenzūriniais žodžiais, reikalavo pakviesti D. M.. Kartu buvę E. M. draugai S. M. išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu vienas iš E. M. draugų S. M. pastūmė, kitas kumščiu trenkė į dešinės pusės žandikaulį (1 t., b. l. 1-3, 18-20).

2018 m. spalio 1 d. S. A. savanoriškai pateikė pagalį (lentą) su įkalta vinimi. Daiktų apžiūros protokole fiksuota pateikto pagalio (lentos) apžiūra (1 t., b. l. 21, 22-25).

Nukentėjusiosios S. M. įstatyminė atstovė D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. vakare pas juos į namus atvažiavo sutuoktinio brolis G. R. su draugu V. K. ir norėjo pasveikinti jos dukrą su (duomenys neskelbtini) gimtadieniu. Apie vidurnaktį ji su savo (duomenys neskelbtini) amžiaus sūnumi nuėjo miegoti. Apie 5 val. ją pažadino triukšmas, girdimas iš lauko. Atsikėlusi, nuėjo prie lauko durų pažiūrėti, kas vyksta. Sutuoktinis tuo metu buvo namuose. Jis yra neįgalus, negali vaikščioti. Dukra D. M. miegojo. Atėjusi prie lauko durų, tarpduryje, sutiko G. R.. Jo paklausus, kas vyksta, jis nurodė: „va, atvažiavo ereliai“. Jam liepė eiti į vidų ir pati išėjusi į lauką uždarė duris. Lauke prie durų stovėjo jos dukra S. M., o priešais ją stovėjo dukros D. M. draugas E. M. su nepažįstamais trimis savo draugais. Pas kažkuriuos iš jų rankose buvo pagalys. E. M. pagalio rankoje neturėjo. Vieną pagalį rankoje turėjo jos dukra S. M., kuri nurodė, kad pagalį atėmė iš kažkurio vaikino. Pagaliai buvo keturkampiai, maždaug po metrą ilgio. Dar pastebėjo, kad pagalių galuose buvo įkalta po vinį. Matėsi išlindęs maždaug po 10 cm ilgio vinies smaigalys. Ji ant visų vaikinų pradėjo šaukti, tiesiog pradėjo juos vyti iš kiemo. Kažkuris vaikinas dar pametė lazdą, tai ji ją buvo pakėlusi ir nusviedė į šalį. E. M. vaikščiojo iš paskos ir vis aiškino, kad kažką parodys, vėliau nurodęs, kad išsikrovė mobiliojo ryšio telefonas. Tuo metu į lauką jau buvo išėjusi ir dukra D. M.. Ji taip pat liepė visiems išeiti iš kiemo. Visi vaikinai labai greitai išsiskirstė. Jie sėdo į automobilį ir dideliu greičiu išvažiavo. Vairavo ne E. M.. Dar prieš išvažiuojant vaikinams, dukra S. M. nurodė, kad vienas iš vaikinų jai sudavė. Apžiūrėjus jos veidą, matėsi paraudęs žandikaulis dešinėje pusėje. S. M. pasakojo, kad vienas iš vaikinų ją buvo pastūmęs, o kitas dar ir sudavė rankos kumščiu. Apie įvykį telefonu policijai pranešė sutuoktinis, kuris tik po visko klausinėjo, kas vyko. Dukra sutuoktiniui papasakojo visas įvykio aplinkybes. Namuose liko viena lazda su vinimi, kurią dukra buvo atėmusi iš kažkurio vaikino. Ji ryte ieškojo tos lazdos, kurią lauke buvo numetusi, bet nerado. Ryte dukra S. M. buvo nuvežta į Širvintų ligoninės priėmimo skyrių ir jai buvo nustatytas veido sumušimas (1 t., b. l. 42-43).

Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 05.20 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. Į įvykio vietą tarnybiniu automobiliu vyko kartu su vyriausiuoju patruliu A. A.. Įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), buvo maždaug po 20 minučių. Atvykus prie namo (duomenys neskelbtini), kieme jokių žmonių ar automobilių nebuvo. Pasibeldus į duris, juos pasitiko vyras. Su juo laiptais užlipo į antrą aukštą, kur ir yra gyvenamasis plotas. Namuose dar buvo neįgaliojo vežimėlyje sėdintis vyras, nepilnametė mergina bei jos motina. Pasiteiravus, kas įvyko, buvo paaiškinta, kad prie namo buvo atvažiavę 3 asmenys, kurie sukėlė konfliktą, turėjo su savimi lazdas. Vyras, kuris buvo pasitikęs, dar rodė į savo ranką ir teigė, kad jam buvo suduota, bet tuo pačiu jis tvirtino, kad pretenzijų niekam neturi. Mergina tvirtino, kad ir ji buvo apstumdyta bei jai buvo suduota į skruostą. Ant jos veido dešinėje pusėje matėsi nežymus paraudimas. Paraudusi vieta nekraujavo, kažkokių nubrozdinimų taip pat nesimatė. Mergina tvirtino, kad konflikte dalyvavo jos sesers draugas iš (duomenys neskelbtini). Pačios merginos sesers namuose ji nematė, buvo nurodyta, kad ji miega. Visų buvo pasiteirauta, ar kam nors reikalinga greitoji pagalba, bet buvo atsakyta neigiamai. Kadangi vyras, kuris teigė, kad jam buvo suduota į ranką, tvirtino, kad niekam pretenzijų neturi, tai tik merginai kartu su kokiu suaugusiuoju asmeniu buvo pasiūlyta vykti į policijos komisariatą pas tyrėją. Jos motina nurodė, kad išvažiuoti negali, nes turi mažą vaiką, ir patikino, kad, esant reikalui, į policiją kartu su dukra atvyks dienos metu. Paklausus, kur yra pagaliai, kuriuos turėjo atvykęs jaunuoliai, mergina su savo motina išėjo į kiemą ir iš už namo atnešė lentą su įkalta vinimi. Vizualiai lenta buvo ne trumpesnė kaip 70 cm, o vinis buvo išlindusi ne mažiau kaip 10 cm. Ta lenta buvo parodyta jau būnant kieme. Kadangi tuo metu jokių skundų gauta nebuvo, tai ir lenta paimta nebuvo. Tikslinantis konflikto priežastis, buvo paaiškinta, kad viskas kilo dėl kažkokios nuotraukos bei žinučių (1 t., b. l. 94-95).

Teismo medicinos specialisto 2018 m. spalio 9 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad viešosios įstaigos Širvintų ligoninės S. M. asmens sveikatos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta, jog 2018 m. rugsėjo 8 d. buvo apžiūrėta S. M., kuri paaiškino, kad jai sesers draugas namo kieme sudavė į veidą. Gydytojas V. S. nustatė, kad S. M. nustatytas skausmas, tinimas veido dešinėje pusėje, sukandimas nežymiai jautrus. Diagnozė: veido sumušimas (1 t., b. l. 61).

2018 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-14).

2018 m. rugsėjo 8 d. alkotesteriu D. A. buvo nustatytas 0,23 prom. girtumo laipsnis; S. M. - 0,00 prom; G. R. - 1,13 prom; S. A. – 1,29 prom. (1 t., b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas, įrodymų vertinimas, teismo išvados

BK 140 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-95/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nustatytomis taisyklėmis. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 5 val. ryto, dėl kaltinamojo E. M. gautos nuotraukos, visi kaltinamieji atvyko į svetimą kiemą, prie (duomenys neskelbtini); t. y. sukėlė triukšmą, vartojo necenzūrinius žodžius dėl ko D. A. su (duomenys neskelbtini) sūnumi nubudo, tarp nukentėjusiųjų kilo konfliktas, kaltinamasis E. M. su nukentėjusiuoju G. R. susistumdė, kadangi E. M. šaukdamas reikalavo pakviesti D., lipo ant laiptų. E. M. sugriebė rankomis G. R. už pečių, su nukentėjusiuoju susistumdė, po ko kiti kaltinamieji metė pagalius į nukentėjusiojo G. R. pusę, kuri viena pataikė jam į ranką, o vėliau įsivėlė kartu į konfliktą, keikėsi, stūmė S. M. bei jai sudavė. E. M. šaukė, kad sumuš tą, su kuriuo jo draugė nuotraukoje buvo apsikabinusi. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji nepripažino aplinkybės dėl konflikto metu panaudotų pagalių (lentų). Tačiau teismas laiko, kad ši aplinkybė yra įrodyta nukentėjusiųjų S. M., G. R. bei nukentėjusiosios įstatyminės atstovės D. A. parodymais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu (1 t., 31-33, 42-43, 89-91), byloje esančio pagalio su vyniu nuotraukomis (1 t., 24-25), kad vistik konflikto metu kaltinamieji turėjo pagalius; taip pat nukentėjusiajam G. R. padarytu sužalojimu, kurį po įvykio matė ir byloje liudijusi atvykusi į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) G. J.. Kaltinamieji neginčijo G. R. padaryto rankos sužalojimo fakto, ar kad jis padarytas ne įvykio metu. Nukentėjusysis G. R. teigė, kad jam pagaliu buvo suduota per ranką, ką patvirtino mačiusi ir nukentėjusioji S. M.. Be to, pas abu kaltinamuosius, išskyrus E. M., rankose pagalius tvirtino mačiusi ir D. A.. Liudytoja G. J. liudijo, kad atvykus į įvykio vietą, nukentėjusiojo ranka buvo su kraujosruvomis. Todėl teismas laiko, kad byloje įrodyta aplinkybė, kad konflikto metu, kaltinamieji L. S. ir A. B., įvykio metu turėjo lazdas ir viena iš jų mesta į G. R. pusę, sudavė jam per ranką. Taigi, kaltinamieji tokiais įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, sutrikdė visuomenės rimtį (BK 284 straipsnio 1 dalis).

Teisminė praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis L. S. pripažino sudavęs S. M.. Tačiau nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad L. S. jai sudavė per veidą kieme, konflikto metu, o kaltinamasis L. S. posėdžio metu jau tvirtino, kad tai padarė galimai jai priėjus prie automobilio, per langą, siekiant ją atstumti, jog uždarytų langą išvažiuojant, nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog galėjo stuktelėti jai ir kieme, spontaniškai. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka nukentėjusiosios S. M. parodymus, todėl teismas remiasi būtent L. S. pirminiais parodymais, ir laiko, kad L. S. S. M. sukėlė fizinį skausmą kieme (BK 140 straipsnio 3 dalis), kurį patvirtina ir nukentėjusiosios motina, pareigūnė G. J., kurios matė ant nukentėjusiosios veido paraudimą, patinimą, kas vėliau buvo užfiksuota ir medicinos specialisto išvadoje (1 t., b. l. 61), todėl įrodytas ir S. M. fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 straipsnio 3 dalis).

Taigi, bylos duomenys įrodo, kad L. S., E. M. ir A. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o L. S. taip pat sukėlė mažametei fizinį skausmą, t. y. 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 5 val., bendrininkaudami, automobiliu atvažiavus į kiemą prie (duomenys neskelbtini), E. M. priėjus prie namo durų ir paskambinus į durų skambutį, į kiemą išėjus mažametei S. M., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo ant jos šaukti, dėl ko į kiemą išėjo namuose buvęs G. R.. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, E. M. smurtaudamas rankomis sugriebė G. R. už pečių ir pradėjo tampyti, po ko į konfliktą, rankose laikydami lentas su įkalta vinimi, įsitraukė A. B. su L. S.. G. R. nuo savęs pastūmus smurtaujantį E. M., A. B. ir L. S., tyčia metė turėtas lentas į G. R. pusę, kurių viena pataikė į G. R. ranką ir sukėlė jam fizinį skausmą. Po to, S. M. į rankas paėmus numestą lentą bei pasakius, kad kvies policiją, A. B., L. S. bei E. M. iškeikė S. M. necenzūriniais žodžiais bei siekiant atimti lentą, ją pastūmė, po ko L. S. tyčia ranka sudavė jai vieną smūgį į veido dešinę pusę, tuo sukeldamas mažametei S. M. fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. nedetalizavo, kaip tiksliai jų veiksmai atsilieps aplinkiniams ir aplinkai, tačiau viešoje vietoje, įžūliai, bendrininkaudami, neginčytinai bendrais bruožais numatė, jog visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta jų parodymais teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 109-110, 128-129, 159-160), nukentėjusiojo G. R., nukentėjusiosios S. M. įstatyminės atstovės D. A., liudytojos G. J. parodymais teisiamajame posėdyje, nukentėjusiųjų G. R. ir S. M., nukentėjusiosios atstovės D. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 31-33, 42-43, 89-91), liudytojų S. A., G. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 1-3, 18-20, 94-95), daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 21, 22-25), įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 12-14), teismo medicinos specialisto 2018 m. spalio 9 d. išvada (1 t., b. l. 61). Taigi, visų kaltinamųjų nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tyčia, kvalifikuotos teisingai, pagal BK 284 straipsnį, o kaltinamojo L. S. nusikalstama veika – taip pat ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos tikslus ir motyvus, kaltininkų asmenybes. Nusikalstamos veikos padarytos tyčia. Įstatymas priskiria jas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamieji atsiprašė už savo elgesį, A. B. nurodė, kad gailisi, nors tuo pačiu A. B. ir E. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, teismas nelaiko kaltinamųjų išreikštos pozicijos nuoširdžiu gailėjimusi. Dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nei kaltinamieji, nei nukentėjusieji bylos nagrinėjimo metu neišreiškė noro susitaikyti, teismas nepritaria ir nukentėjusiosios advokatės I. Kizinos teisiamajame posėdyje išreikštai pozicijai dėl baudžiamosios bylos E. M. ir L. S. nutraukimo pagal BK 38 straipsnį, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

L. S. neteistas (1 t., b. l. 96), administracine tvarka baustas 2018 m. balandžio 5 d. (1 t., b. l. 97), nuo 2018 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 98). Teismas, skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė; tai, kad kaltinamasis atsiprašė už savo elgesį, susitarė dėl moralinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam L. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskyrus 50 MGL dydžio baudą, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje – laisvės apribojimą 9 mėnesiams (BK 47, 48 straipsniai). Pagal BK 63 straipsnio 3 dalį, bausmės subendrintinos visiškai sudedant ir skirtina galutinė bausmė – 50 MGL dydžio bauda ir laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

E. M. neteistas (1 t., b. l. 114-115), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 116-117), dirba (1 t., b. l. 118). Teismas, skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė; tai, kad kaltinamasis atsiprašė už savo elgesį, susitarė dėl moralinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į šio kaltinamojo vaidmenį aptariamose veikose (būtent jo iniciatyva, dėl jo asmeninių aplinkybių, kaltinamieji vyko į įvykio vietą, dėl ko kilo konfliktinė situacija, sukėlusi aukščiau aptartas pasekmes), teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje paskyrus laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis) 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. B. teistumo neturi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, pritaikius BK 93 straipsnį, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 138-139), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 146-147), dirba (1 t., b. l. 148). Teismas, skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė; tai, kad kaltinamasis atsiprašė už savo elgesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis) 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 15,26 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios S. M. sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 68-70). Nukentėjusiajai sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos dėl patirtų sveikatos sužalojimų, kuriuos, kaip nustatyta, padarė kaltinamasis L. S.. Taigi, turtinė žala buvo padaryta kaltais šio kaltinamojo veiksmais. Nukentėjusiajai suteiktų paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis (1 t., b. l. 70). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas visiškai, ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo L. S. priteistina 15,26 Eur turtinė žala.

Dėl kardomųjų priemonių

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) 2019 m. vasario 7 d. nutarimais kaltinamajam E. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (1 t., b. l. 130-131, 133-134).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) 2019 m. vasario 7 d. nutarimais kaltinamajam A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (1 t., b. l. 161-162, 164-165).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2018 m. spalio 1 d. S. A. savanoriškai pateiktą pagalį (lentą) su įkalta vinimi, perduotą saugojimui Širvintų rajono policijos komisariatui, sunaikinti (1 t., b. l. 21, 27-28).

Byloje nukentėjusiajai S. M. buvo paskirta atstovė – advokatė Irina Kizina. Atstovavimo išlaidos byloje sudarė 151,71 Eur, todėl jos valstybei priteisiamos iš kaltinamojo L. S., kadangi būtent dėl jo veiksmų, byloje S. M. pripažinta nukentėjusiąja (2 b. l., b. l. 58).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 – 302, 304 – 305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

L. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes subendrinti visiškai sudedant ir L. S. skirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą ir laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per bausmės laiką.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, L. S. nustatyti 2 mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per bausmės laiką.

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per bausmės laiką.

Priteisti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo L. S. 15,26 Eur turtinę žalą.

E. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pagalį (lentą) su įkalta vinimi, perduotą saugojimui Širvintų rajono policijos komisariatui, sunaikinti.

Priteisti valstybei iš kaltinamojo L. S. 151,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, už nukentėjusiosios S. M. atstovavimą procese. Teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Asta Katinienė