- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- 2VP-12821-642/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10274-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Suinteresuotas asmuo
- akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“, B. B.
suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovei Snežanai Bindokaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio Jono Petriko pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, B. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis Jonas Petrikas kreipėsi į teismą su patvarkymu dėl akto perdavimo teismui bei kreipimosi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, prašydamas išspręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 3 dalimi. Nurodė, kad B. B. nevykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-513-769/2016, kuriame teismas nusprendė: „įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sąlygas ieškovei patekti į atsakovės butą, siekiant nustatyti faktinius vandens apskaitos prietaisų rodmenis, pagal juos įvertinti tikrąjį atsakovės skolos dydį ir/ar nutraukti atsakovei teikiamas paslaugas“. Kadangi skolininkė B. B. nėra įvykdžiusi 2017 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-513-769/2017, vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00845 antstolis 2017 m. liepos 24 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S17-24888.
Teismo posėdyje pareiškėjas antstolis Jonas Petrikas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2017 m. liepos 24 d. buvo nuvykęs į skolininkės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė, o už durų stovėjęs vyriškis sakė, kad nieko nežino ir į butą neįsileis. Prie buto durų buvo paliktas pranešimas, kuriame nurodyta kreiptis į antstolio kontorą, tačiau skolininkė į antstolį nesikreipė. Antstolio nuomone, tikslinga būtų pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, leidžiant jam ir išieškotojos atstovams patekti į skolininkės butą, kad būtų galima atjungti vandens tiekimą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovė su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad skolininkei jau yra susidariusi didelė skola. Mano, kad baudos paskyrimas nebūtų tikslingas ir prašo teismo leisti priverstinai antstoliui kartu su išieškotojos atstovais ir policijos pareigūnais patekti į skolininkės butą, tam, kad būtų atjungtas vandens tiekimas.
Suinteresuotas asmuo skolininkė B. B. atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepateikė į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vykdomosios bylos Nr. 0172/17/00845 duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ pateiktą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-513-769/2017, kuriame nurodyta, kad teismas nusprendė: „įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sąlygas ieškovei patekti į atsakovės butą, siekiant nustatyti faktinius vandens apskaitos prietaisų rodmenis, pagal juos įvertinti tikrąjį atsakovės skolos dydį ir/ar nutraukti atsakovei teikiamas paslaugas“.
Antstolis 2017 m. liepos 24 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S17-24888 bei patvarkymą Dėl akto perdavimo teismui bei kreipimosi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo Nr. S-17-24890.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584, 586, 587 straipsniai).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo skolininką įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, išieškotojas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti skolininko lėšomis ir kartu išieškoti iš skolininko reikiamas išlaidas. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. Šiuo atveju skolininkui, neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų, antstolis apie tai surašo aktą, perduoda jį vykdymo vietos teismui, šis priima nutartį taikyti sprendimu nurodytus padarinius, nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 1, 2 dalys). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje nustatytas taisykles. Tai reiškia, kad sprendimą priėmęs teismas toje pačioje byloje priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 3 dalis). Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnis.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei B. B., tretiesiems asmenims V. S., A. B. dėl skolos, palūkanų priteisimo. Ieškinį patenkinus, atsakovė B. B. buvo įpareigota per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sąlygas ieškovei patekti į atsakovės butą, siekiant nustatyti faktinius vandens apskaitos prietaisų rodmenis, pagal juos įvertinti tikrąjį atsakovės skolos dydį ir/ar nutraukti atsakovei teikiamas paslaugas. Iš Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto matyti, kad skolininkė neįvykdė įpareigojimų, todėl antstolis pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje nustatytas taisykles. Antstolis pareiškime prašo teismo išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą. Antstolio prašymą palaiko ir suinteresuotas asmuo – išieškotoja vykdomojoje byloje akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ ir prašo teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, leidžiant antstoliui kartu su akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojais ir policijos pareigūnais priverstinai patekti į patalpas, esančias vietą (duomenys neskelbtini), kad būtų galima nutraukti vandens tiekimą skolininkei B. B.. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis Nr. 3K-7-83/2013), o ne paties sprendimo pakeitimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. išnagrinėjęs civilinę bylą ir priimdamas sprendimą už akių pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei B. B. ieškinį patenkino: atsakovė B. B. buvo įpareigota leisti ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojams patekti į patalpas, o ne ieškovės darbuotojams prievarta leista patekti į patalpas. Taigi teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis Nr. 3K-7-83/2013). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas negali pakeisti sprendimo vykdymo tvarkos, leidžiant antstoliui kartu su akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojais priverstinai pateikti į patalpas, kadangi tokiu būdu būtų pakeista ne sprendimo vykdymo tvarka, o sprendimo esmė.
Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš Lietuvos teismo informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas sprendimas už akių, kuriuo nuspęsta nutraukti gyvenamosios patalpos, esančios Taikos pr. 125-59, Klaipėdoje, 2004 m. liepos 14 d. tarp ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovės B. B. sudarytą nuomos sutartį Nr. 15-684 bei iškeldinti B. B., V. S., A. B. iš minėtos gyvenamosios patalpos su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Patikrinęs antstolio surašyto Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, pagrįstumą teismas nustatė, jog skolininkė sprendimo neįvykdė. Tokiu atveju teismas gali skolininkui skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalimi. Skirdamas baudą, teismas įvertina, kokio pobūdžio prievolė skolininkei nustatyta teismo sprendimu, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad skolininkės prievolė – įpareigojimas įleisti ieškovės darbuotojus į atsakovės gyvenamąsias patalpas yra išimtinai skolininkės asmeninio pobūdžio prievolė, todėl baudos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalyje, taikymas šiuo nagrinėjamu atveju galimas. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis).
Skirdamas baudą, teismas atsižvelgia į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, į tai, kad teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su kitų asmenų (namo gyventojų) teisių ir teisėtų interesų apsauga, nesant duomenų apie tai, kad skolininkė antstolio reikalavimų nevykdo dėl svarbių, pateisinamų priežasčių, todėl baudos tikslas – paskatinti B. B. įvykdyti teismo sprendimą, bus pasiektas skiriant skolininkei 3 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 24 d sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, akto surašymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290, 291, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Paskirti skolininkei B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 Eur (trijų eurų) baudą už kiekvieną Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 2-513-769/2017 nevykdymo dieną išieškotojos akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ naudai, baudą skaičiuojant nuo antstolio Jono Petriko 2017 m. liepos 24 d. akto surašymo.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0172/17/00845 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.