Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams L. K., G. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas.

Nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė ir ieškovas sudarė Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. 1.40-BT14/0263, kurios pagrindu nuomotojas suteikė gyvenamąsias patalpas, adresu Pelesos g. 5-221, Vilniuje, nuomininkui ir jos šeimos nariams. Sutartimi nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos ir kitus sutartyje nustatytus mokesčius.

2010-10-08 tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo sudaryta trišalė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo teikti šilumos energiją bei karštą vandenį Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms. Būstas, esantis Pelesos g. 5-221, Vilnius, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Gyventojų registro duomenimis atsakovai savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu Pelesos g. 5-221, Vilniuje. Pažymėtina, kad atsakovai procesinius dokumentus atsiėmė taip pat adresu Pelesos g. 5-221, Vilnius.

Atsakovai nevykdė sutartinių įsipareigojimų – mokėjimo už šildymą, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d., todėl susidarė 604,82 Eur skola.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 str. nuostatas, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 str.). Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (6.583 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.).

Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (6.589 str. 1 d.).

Vadovaujantis 2010-10-08 Šilumos pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta tarp šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, atsižvelgiant į tai, kad šilumos pirkimo pardavimo sutartis tarp šilumos tiekėjo ir atsakovų nebuvo sudaryta, už atsakovams nuomotoms patalpoms patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį moka ieškovas, todėl atsakovai turi pareigą sumokėti už šilumos energiją bei karštą vandenį ieškovui (CK 6.38). Byloje duomenų, kad atsakovai šią skolą būtų padengę, nėra (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovų solidariai priteistinas 604,82 Eur įsiskolinimas už šilumos energiją, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas, patiektas gyvenamosioms patalpoms nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. (CK 6.583 str., 6.584 str. 2 d., 6.6 str. 3 d.).

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (604,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d. iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 7,50 Eur.

Atsakovams išaiškintina, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas jie privalo sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Byloje susidarė 3,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) – todėl šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 1,86 Eur, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j.a.k 124568293, iš atsakovų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai, 604,82 Eur skolą už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (604,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 15 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) valstybei, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 7,50 Eur.

Priteisti iš atsakovų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 3,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1,86 Eur.

Atsakovams išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas jie privalo sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkančius CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.