Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI2-1284-780/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-18
Bylos Nr.: eI2-1284-780/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02935-2020-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Ramūnas Šarka (pirm.), Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas: A. B.
Atsakovas: Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Administracinė byla Nr. eI2-1284-780/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02935-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Vitunskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą neišdavimo“ ir įpareigoti Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2020 m spalio 1 d. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK su prašymu išduoti šaunamąjį ginklą medžioklei. 2020 m. spalio 22 d. Alytaus apskrities VPK priėmė sprendimą neišduoti leidimo laikyti (nešioti) ginklus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX- 705 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu „B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos (18 str. 2 dalies 2 punktas numato: Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų). Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. birželio 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad tarnybiniame automobilyje tiesiogiai siūlė kyšį policijos pareigūnams. Mano, kad sprendimas yra visiškai nepagrįstas, jame neteisingai aiškinama ir taikoma Ginklų kontrolės ir šaudmenų įstatymo nuostatos, todėl jis yra neteisėtas ir naikintinas. Alytaus apskrities VPK visiškai neatsižvelgė į tai, kad jo teistumas yra išnykęs, tačiau jam ir toliau taikomi teisiniai apribojimai - atsisakoma išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateiktoje pažymoje „Dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį“ nurodo, kad jis 2020 m. lapkričio 13 duomenimis yra neteistas. Ši pažyma parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1- 8 punktų nuostatomis. Esamas teisinis reguliavimas užkerta galimybę asmeniui, teistam už minėto įstatymo nurodytus nusikaltimus, kada nors įsigyti ginklą. Net po nusikalstamos veikos padarymo pasikeitus asmens gyvenimo aplinkybėms ir jo asmenybei, išnykus teisinėms pasekmėms, jis ir toliau patiria nepagrįstus savo teisių apribojimus ir toliau yra baudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, bausmę už kurią yra jau atlikęs, o tai yra neproporcinga priemonė siekiamam tikslui užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, apsaugoti nuo grėsmės patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį. Taikant šį apribojimą teistumo neturinčiam asmeniui, praeityje teistam ne už smurtinę nusikalstamą, ne už nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir pan. yra pažeidžiami konstitucinis teisingumo principas, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principai. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką ir atlikęs jam paskirtą bausmę, sėkmingai integravęsis į visuomenę, turintis tvirtus socialinius santykius, nekelia jokio pavojaus visuomenei, o net ir išnykus teistumui patiria nepagrįstus suvaržymus. Kad pareiškėjas labai sėkmingai yra integravęsis į visuomenę rodo ir jo charakteristika, kurioje nurodyta, kad jis ūkininkauja, yra tvarkingas, pareigingas, aktyviai dalyvauju kaimo bendruomenės veikloje, remia įvairius bendruomenės, gimnazijos ir seniūnijos organizuojamus renginius, sporto šventes. Tai rodo, kad jis visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai jokios grėsmės nekelia, viena padaryta klaida negali trukdyti visą gyvenimą įgyvendinti konstitucines teises bei pareigas. 2020 m. birželio 5 d. Lietuvos Konstitucinio Teismo priimtame nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažinta, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Šio nutarimo 28 punkte yra nurodyta, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis inter alia įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t.y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ir nešiotis ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus ir pateikti teisinį pagrindą. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Šiuo atveju sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą neišdavimo buvo priimtas po 2020 m. birželio 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimo, todėl priimant sprendimą turėjo būti vertinami ir duomenys apie išnykusį teistumą, turėjo būti atsižvelgiama į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir tik tada galėjo būti nuspręsta išduoti ar neišduoti leidimo ginklui laikyti (nešiotis). Pareiškėjo atveju buvo pasivadovauta tik įstatymo nuostata, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos (18 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nors ši nuostata prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Alytaus AVPK) nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - ir Įstatymas) tikslas - reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Minėto įstatymo nuostatų turinys parodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ir ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, yra išsamiai ir detaliai reglamentuojama. Įstatymo 17 straipsnis nurodo teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus. 2020 m. spalio 1 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo gautas A. B. prašymas „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002-01-15 Nr. lX-705) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) nuostatomis, tikslu nustatyti, ar nėra aplinkybių, kurių pagrindu gali būti neišduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, buvo atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad 2016 m. birželio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 bei 18 straipsniai nustato reikalavimus asmenims norintiems įsigyti ginklus bei asmenims turintiems ginklus. Įstatymo 17 straipsnio (Teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai) 1 dalies (šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo) 2 punkte (nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 str. (Nepriekaištingos reputacijos asmuo) 1 dalies ( Šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos) 2 punktu (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad „Pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką, tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos". Paminėtų teisės aktų nuostatų taikymas neatsiejamas nuo Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyto jo tikslo - reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo nuostatos (17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2020 m. birželio 5 d. priimtas nutarimas Nr. KT103- N7/2020 dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1 4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų, nustatyti kitokį, Konstituciją atitinkantį, teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, todėl minėtame Konstitucinio Teismo nutarime numatyta, jog šis nutarimas Teisės aktų registre oficialiai turi būti paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d. Konstitucinio Teismo nutarimų, kuriais konstatuojamas teisės akto prieštaravimas Konstitucijai, teisiniams padariniams skirta Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Remiantis šia Konstitucijos nuostata, bendroji taisyklė yra ta, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį ir kad jie daro poveikį ex nune (nukreiptą išimtinai į ateitį). Teisėkūros pagrindų įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo, taip pat Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimai dėl ginčijamo akto galiojimo sustabdymo ir dėl sustabdyto akto galiojimo atnaujinimo įsigalioja jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2020 m. birželio 5 d. priimtas nutarimas Nr. KT103-N7/2020 dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai oficialiai įsigalios 2020 m. gruodžio 31 d. ir nuo šios dienos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytas teisinis reglamentavimas negalės būti atitinkamai taikomas. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 12 d. sprendime yra aiškiai išreikšta bendroji taisyklė, kad nekonstitucine pripažintos normos pagrindu anksčiau atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 13 d. sprendime taip pat konstatuota, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Tokių pačių išaiškinimų savo praktikoje laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-757/2003 konstatuota, kad „teisės, kaip visuomenės gyvenimo reguliavimo priemonės, vienas iš uždavinių yra užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir jų subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumą, todėl teisės akto pripažinimas neatitinkančių Konstitucijos nuostatų negali turėti įtakos jau pasibaigusiems teisiniams santykiams, t. y. juos atnaujinti ir pakeisti. Pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį". Iš to, kas paminėta, darytina išvada, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“ yra pagrįstas tiek tuo metu objektyviai buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir tuo metu aktualiomis teisės normomis, todėl yra teisėtas ir naikinti jį remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais teiginiais nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2020 m. spalio 1 d. Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo gautas A. B., gim. (duomenys neskelbtini), prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti leidimą įsigyti ilgąjį lygiavamzdį, graižtvinį ar kombinuotą šaunamąjį ginklą medžioklei.

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“ nusprendė A. B. neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, nes nustatė, kad A. B. 2016 m. birželio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini), pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas neblaivus tiesiogiai siūlė 200 eurų kyšį policijos pareigūnams, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, „ B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos (18 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato: Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų).

Pareiškėjo pateikta Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažyma „Dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį“, kuri parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1- 8 punktų nuostatomis, patvirtina, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2020 m. lapkričio 13 duomenimis A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra neteistas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01) (toliau - Įstatymas), kurio 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijos ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl skundžiamas atsakovo sprendimas formaliai atitiko Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas nuostatas, kuriomis remiantis jis ir buvo priimtas. Tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT-103-N7/2020 konstatavo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.

Pripažindamas prieštaraujančiais Konstitucijai Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktus Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo ar jo neišdavimo) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovo 2020 m. spalio 20 d. sprendimas priimtas po nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, remiantis būtent prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata. Nors atsakovas savo sprendimo teisėtumą grindžia tuo, kad Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. priimtas nutarimas Nr. KT103-N7/2020 įsigalios 2020 m. gruodžio 31 d., o skundžiamas sprendimas priimtas dar iki to laiko, todėl yra pagrįstas tiek tuo metu objektyviai buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir tuo metu aktualiomis teisės normomis, tačiau teismas konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai traktuoja, jog iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę savo sprendimą grįsti išmintinai vien tik Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytu teisiniu reguliavimu, skirtu asmens reputacijai nustatyti, ir neatsižvelgdamas bei nevertindamas jokių kitų aplinkybių.

Konstitucinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų nustatyti kitokį, Konstitucijai atitinkantį, teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, savo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo 27.2 punkte iš tiesų nurodė, kad šis nutarimas Teisės aktų registre oficialiai skelbtinas 2020 m. gruodžio 31 d. Tačiau Konstitucinio Teismo nutarime nėra numatyta galimybė po šio nutarimo priėmimo ir toliau, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d., taikyti Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktų taip, kad Įstatymo taikymas ir toliau pažeistų konstitucinį teisinės valstybės principą. Priešingai, siekiant išvengti tokių situacijų Konstitucinis Teismas to paties nutarimo 28 punkte aiškiai įtvirtino Įstatymą taikančioms policijos įstaigoms privalomus nurodymus, kaip spręsti leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis ginklus išdavimo klausimą po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo iki jo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo nutarimo 28 punkte numatyta, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis inter alia (be kita ko) Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

Konstitucinio Teismo nutarimo 28 punkte pateiktas išaiškinimas reiškia, kad Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu prieštaraujančiais Konstitucijai pripažintų Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktų policijos įstaigos negali taikyti, kaip savaime paneigiančių nepriekaištingą asmens reputaciją, ne tik nuo Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo 2020 m. gruodžio 31 d., kaip nepagrįstai teigia atsakovas, bet ir iki šios datos, jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo. Asmens reputacijai patikrinti ir įvertinti iki tol, kol oficialiai bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas arba įstatymų leidėjas nustatys kitokį teisinį reguliavimą, turi būti taikomos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos, pagal kurias teistumo neturintis asmuo negali būti savaime laikomas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos vien dėl ankstesnio nuteisimo fakto, o jo reputacija turi būti vertinama atsižvelgiant į individualias jo savybes ir individualią jo situaciją, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu.

Iš ginčijamo atsakovo sprendimo turinio ir iš atsiliepimo argumentų matyti, kad atsakovas nevertino pareiškėjo asmenybės ir kitų svarbių aplinkybių, nenustatinėjo ar jis kelia grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms išnykus jo teistumui, o skundžiamą sprendimą grindė išimtinai tik nuteisimo faktu už nusikaltimą, numatytą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Kitaip tariant, skundžiamas sprendimas pagrįstas tik Įstatymo nuostata, prieštaraujančia Konstitucijai, ir visiškai nesivadovaujant Konstitucinio Teismo nutarimo 28 punkte nurodytu išaiškinimu tokioje situacijoje taikyti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas ir vertinti visumą kitų aplinkybių.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 9 dalį, tai yra individualus administracinis aktas, kuris, pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01), turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o šiuo atveju jis priimtas neatsižvelgus į visas faktines aplinkybes, nėra individualizuotas, jį priimant nebuvo išnagrinėtos reikšmingos aplinkybės, susijusios ne tik su pareiškėjo nuteisimo faktu, bet ir nurodytos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01), savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A822-1440/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014; 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja, kad administracinis aktas, kuris neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas (2018 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-573-822/2018).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nes grindžiamas tik ta Įstatymo norma, kuri sprendimo priėmimo metu jau buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir nebuvo motyvuotas remiantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis sprendimo priėmimo metu atsakovas privalėjo vadovautis remiantis Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo 28 punktu. Šiuo atveju atsakovas netyrė jokių kitų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo reputacija, išskyrus jo nuteisimo, kuris yra išnykęs, faktą, todėl sprendimą priėmė pažeisdamas Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo 28 punkte nurodytą išaiškinimą dėl Įstatymo taikymo pereinamuoju laikotarpiu, skirtą būtent policijos įstaigoms, turinčioms vertinti asmens reputaciją remiantis ne vien tik buvusio, bet išnykusio teistumo faktu, bet ir kitomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundžiamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“ naikintinas dėl to, kad yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 17 straipsnio 10 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, taip pat VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, bei neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, tačiau šis reikalavimas teisme gali būti tenkinamas tik iš dalies. Pažymėtina, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams. Įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai pagal jiems suteiktą kompetenciją sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Teismas negali viešojo administravimo subjektui konkrečiai nurodyti, kaip turėtų būti keičiami jo priimti aktai ar koks konkrečiai sprendimas turi būti priimtas. Teismui panaikinus atsakovo sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, naują sprendimą turi priimti atsakovas pagal savo kompetenciją, įvertinęs teismo nustatytus pažeidimus, padarytus priimant naikinamą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju, teismui nusprendus panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. spalio 1 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą išdavimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Įstatymas numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėjas savo skunde prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir pateikė 2020 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą VMI, bei 2020 m. lapkričio 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 25 ir 2020 m. lapkričio 20 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1074262, patvirtinantį 200 Eur sumokėjimą advokatei pagal 2020 m. lapkričio 17 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 25 už konsultaciją ir skundo parengimą šioje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas ir teismo sprendimas priimamas jo naudai, prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas tenkintinas, tačiau iš atsakovo priteistina tik dalis žyminio mokesčio, o likusi dalis grąžintina, įpareigojant tą padaryti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kadangi pareiškėjas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal įstatymą.

Pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Tačiau ABTĮ 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

Pareiškėjas skundą šioje byloje pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl jis turėjo mokėti ne 30 Eur žyminį mokestį, o tik 23 Eur.

ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 23 Eur žyminio mokesčio dalis, kuri turi būti mokama valstybei, o likusi dalis - 7 Eur, grąžintini, įpareigojant tą padaryti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Už advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamams Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU) (Rekomendacijų 7 p.). Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio VDU.

Pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 20 d., t. y. 2020 metų IV ketvirtį, todėl skaičiuojant priteistiną sumą už skundo parengimą taikytinas 2020 metų II ketvirčio VDU, kuris sudaro 1 398,50 Eur. Tai reiškia, kad maksimalus galimas priteisti dydis už skundo parengimą šioje byloje sudaro 3 496,25 Eur (1 398,50 x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti 200 Eur suma už advokatės paslaugas ne tik neviršija maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą, bet ir yra septyniolika kartų mažesnė, todėl visa už advokatės darbo ir laiko sąnaudas prašoma priteisti 200 Eur suma pripažintina visiškai adekvačiomis ir iš ieškovo priteistinomis atstovavimo išlaidomis.

Viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 223 Eur bylinėjimosi išlaidų (23 Eur žyminio mokesčio + 200 Eur už advokatės darbo ir laiko sąnaudas parengiant skundą).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą neišdavimo“.

Įpareigoti atsakovą Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 1 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą įsigyti ilgąjį lygiavamzdį, graižtvinį ar kombinuotą šaunamąjį ginklą medžioklei.

Priteisti pareiškėjui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 223 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (kodas (duomenys neskelbtini)).

Grąžinti pareiškėjui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 7 Eur (septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2 banke Swedbank AB.

Žyminį mokestį grąžinti įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remiantis šiuo teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėRamūnas ŠarkaJanina Vitunskienė