- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- 2-1531-435/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17281-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Ieškovas
- UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“
- Atsakovas
- UAB „Leitona“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Acrylicon Baltic“
- Advokatai
- Justina Čeponienė, Laurai Bierontieneia
Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant ieškovo UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ atstovei advokatei Laurai Bierontienei atsakovo UAB „Leitona“ atstovei advokato padėjėjai Justinai Čeponienei, trečiojo asmens UAB „Acrylicon Baltic“ atstovui E. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ieškinį atsakovui UAB „Leitona“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo UAB „Leitona“ priešieškinį ieškovui UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, tretysis asmuo UAB „Acrylicon Baltic“ dėl atlikto įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos delspinigių ir palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (It. b.l.3-6) prašė priteisti iš atsakovo 5 217,29 eur skolą ir 6% procesinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodė, kad 2008-02-02 ieškovas sudarė su atsakovu Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. L-08/02/01 NS, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui negyvenamąsias patalpas prekių sandėliavimui ir prekybai (biurui), esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, pastate, kurio unikalus Nr. 1998-4010-4018, bendras patalpų plotas - 3 158, 40 kv.m. Sudarydamos sutartį šalys susitarė, jog nuomotojas (atsakovas) įsipareigoja atlyginti nuomininkui (ieškovui) jo turėtas būtinąsias (pagrįstas dokumentais) nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidas, padarytas nuomotojo leidimu. Taip pat šalys susitarė, jog nuomos laikotarpiu atsiradusius patalpų grindų trūkumus nuomininkas turi teisę pašalinti savo lėšomis, kurias vėliau kompensuoja nuomotojas, tačiau kompensuojama suma negali viršyti 86 000 Lt/24 907,32 eur. Nuomininko patirtas išlaidas nuomotojas kompensuoja pagal nuomininko pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, minusuojant ją iš nuomos mokesčio už paskutinius nuomos mėnesius. 2010-01-04 minėta sutartis dėl sandėlių nuomos buvo nutraukta.
Ieškovas atsisakė sandėliavimo patalpų, perkėlė sandėlius į kitą eksploatacinę vietą, ir 2010-01-04 sudarė Negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr. L-09/12/23 NS dėl biuro patalpų nuomos, pagal kurią buvo išnuomotos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, patalpų unikalus Nr. 1998-4010-4018, bendras biuro patalpų plotas - 180 kv. m., sandėliavimo patalpos - 66 kv.m. Tarp šalių nesusiklostė palankūs bendradarbiavimo santykiai, todėl ir ši sutartis buvo nutraukta, tačiau nepaisant to, atsakovo pareiga sumokėti kompensaciją už grindų rekonstrukciją pagal ankstesnę sutartį išliko.
Ieškovas gindamas savo pažeistas teises ir siekdamas atgauti skolą, 2011-01-03 atsakovui išsiuntė pranešimą „Dėl išlaidų kompensavimo“, pagal kurį buvo prašoma kompensuoti 31 429, 45 Lt / 9 102, 60 eur patirtas ieškovo išlaidas susijusias su grindų rekonstravimu, pridėta PVM sąskaita-faktūta ACRNr.1167, tačiau atsakovas į šį pranešimą nesureagavo. Pakartotinis pranešimas Nr. 01-001 atsakovui buvo išsiųstas 2012-01-06 „Dėl išlaidų kompensavimo bei užskaitos“, kuriame buvo nurodyta, jog sumoje 11 772, 36 Lt / 3 409, 51 eur rekomenduojama padaryti užskaitą, ko pasekoje, skola sumažėtų iki 20 456,16 Lt/ 5 924, 51 eur. Vėliau 2012 m. sausio mėnesį buvo padarytas dar vienas priešpriešinis įskaitymas, buvo įskaityta 2 441, 90 Lt/ 707, 22 eur už komunalinius mokesčius. Dar vienas pakartotinis pranešimas Nr. 01-145 atsakovui buvo išsiųstas 2014-12-15 „Dėl išlaidų kompensavimo“, pagal kurį ieškovas reikalavo, kad atsakovas sumokėtų 18 014, 25 Lt / 5 217, 29 eur sumą. Į šį pranešimą atsakovas visiškai nesureagavo, tai ieškovo nuomone rodo, jog jis piktybiškai vengia atsiskaityti.
Todėl atsakovas yra skolingas ieškovui 18 014, 25 Lt / 5 217, 29 eur pinigų sumą, kas atsispindi ieškovo buhalterinėje suvestinėje ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovo.
Vadovaujantis LR CK 6.37 str. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio (t.y. 6 proc.) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šias palūkanas ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepdamas į atsakovo priešieškinį ( It. b.l. 81-85) ieškovas nurodė, kad šalys sudarydamos 2008-02-02 Sutartį Nr. L-08/02/01 NS tikėjosi ilgalaikio bendradarbiavimo, nuomojamoms patalpoms buvo keliami aukšti kokybiniai reikalavimai, nes patalpose buvo sandėliuojami alkoholiniai gėrimai. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra atsakingas už licencijų išdavimą alkoholinių gėrimų prekybai ir sandėliavimui, todėl norint sandėliuoti alkoholinius gėrimus, alkoholio licencijoje privalo būti tiksliai identifikuota sandėliavimo vieta, t.y. ne tik adresas, unikalus kodas, bet ir tikslus patalpų žymėjimas patalpų plane, nurodant kur bus laikomi/sandėliuojami alkoholiniai gėrimai. Ieškovui yra svarbios visos aplinkybės, įskaitant aplinką, kurioje yra sandėliuojama jo gaminama ir platinama produkcija, nuomojamų patalpų būklė, kuri turi atitikti alkoholio sandėliavimui keliamus reikalavimus, taip pat darbų saugos, veterinarinius maisto saugos reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nuomojamų patalpų grindų remontas buvo būtinas norint ir toliau tęsti bendradarbiavimo santykius su atsakovu.
Ieškovas savavališkai nepradėjo grindų dangos remonto, tai vyko šalių susitarimu - sutarties 2.2.7.punkte šalys apsibrėžė kompensuojamos sumos ribas, sutardamos, jog tokia kompensacija nuomininkui negali viršyti 86 000 Lt, kas sudaro 24 907,32 eur. Tai reiškia, jog šalys jau sudarydamos sutartį, veikė atsakingai ir sąžiningai, apžiūrėjo patalpų būklę, įvertino grindų dangos trūkumus ir atsižvelgiant į grindų dangos būklę ir nusidėvėjimą netgi aptarė grindų dangos remonto kaštų galimą kompensaciją.
Pasisakydamas dėl įskaitymo teisėtumo ieškovas nurodė, kad šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, kilusių iš dviejų nuomos sutarčių, t. y. atsakovas turėjo teisę reikalauti nuomos mokesčio, o ieškovas - reikalauti iš atsakovo - kompensacijos už grindų remontą. Šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai, t. y. tam tikros pinigų sumos. Šalių priešpriešiniai reikalavimai buvo apibrėžti konkrečia suma - 4 116,73 Eur. Ieškovas raštu pareikalavo atsakovo sumokėti kompensaciją už grindų remonto darbus ir pranešė apie įskaitymą. Įskaitymui atlikti pakanka vienos šalies pareiškimo, nes įskaitymas yra vienašalis sandoris, o ne dvišalė sutartis.
Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2002 yra pasisakęs: „sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ yra taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui. Todėl nėra jokių kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kurie atsirado iš skirtingų sutarčių, arba iš sutarties, iš vienos pusės, ir nesutartinės prievolės, iš kitos“.
Kadangi įskaitymas 4 116,73 eur sumai yra teisėtas, todėl mokėti delspinigius, viso 844,98 eur ir palūkanas už laiku nesumokėtus komunalinius mokesčius 521,71 eur bei procesines palūkanas nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pilnai palaikė savo reikalavimus prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį (It. b.l.44-48) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas pareiškė priešieškinį (It. b.l.59-64), kuriuo prašė UAB „Kalnapilio - Tauro grupė“ atliktą įkaitymą 4.116,73 eur sumai pripažinti neteisėtu; ir priteisti UAB „Leitona“ iš UAB „Kalnapilio - Tauro grupė“ 4.116,73 eur skolos, 844,98 eur delspinigių; 521,71 eur palūkanų; 8.05% dydžio procesines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (priešieškinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2008 m. birželio-liepos mėnesiais UAB „Kalnapilio - Tauro grupė“ vykdė dalies pagal 2008-02-02 Sutartį Nr. L-08/02/01 NS išsinuomotų patalpų grindų remontą. Darbams atlikti pasitelkė rangovą UAB „Acrylicon Baltic“. Apie atliktus grindų remonto darbus UAB „Leitona“ buvo informuota kuomet jai buvo pateikta UAB „Kalnapilio - Tauro grupė“ rangovo išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurioje atsispindėjo, jog už atliktus grindų remonto darbus priskaičiuota suma sudaro 9.102,60 eur.
2008-10-17 atsakovas gavo ieškovo parengtą raštą dėl nuomojamų patalpų grindų būklės, kuriame buvo nurodyta, jog „pažeistų grindų dangos vietų remontas davė tik trumpalaikį efektą, nepraėjus nei 3 mėnesiams, suremontuotoje dangoje atsiranda naujos duobės, akivaizdu, kad tai yra per brangus ir neefektyvus sprendimas.“ Rašte ieškovas papildomai nurodė, jog laiko, kad grindų dangą reikia suremontuoti kapitaliai, t.y. pilnai ją pakeisti į mechaniškai atsparesnę dangą. Taip pat ieškovas informavo, jog atsakovui atitinkamu terminu neatlikus kapitalinio grindų dangos remonto, ieškovė pasinaudos kitų nuomotojų pasiūlymais ir iki kito sezono pradžios išsikels į kitas patalpas. Kadangi sudaryta nuomos sutartis buvo ilgalaikė, atsakovas, norėdamas išsaugoti sudarytą nuomos sutartį ir patenkinti ieškovo poreikius išnuomotose patalpose įrengė naują grindų dangą, kurią įrengiant buvo uždengtas visas patalpų plotas, įskaitant ieškovo rangovo netinkamai suremontuotą 323,82 kv.m. grindų plotą. Naujos grindų dangos įrengimas atsakovui kainavo 27.545,18 eur. Įrengus naują grindų dangą ieškovas priekaištų dėl grindų kokybės neturėjo.
Tačiau šalis siejusi patalpų nuomos sutartis ieškovo iniciatyva 2010-01-04 buvo nutraukta, kadangi jis prekių sandėliavimą perkėlė į kitą Lietuvos miestą. Nutraukiant nuomos sutartį ieškovas nereiškė atsakovui jokio reikalavimo atlyginti turėtas išlaidas, susijusias su nekokybiškų grindų remonto darbų atlikimu. 2010-01-04 tarp šalių buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr.L-09/12/23 NS, kuria atsakovas ieškovui išnuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (patalpų plotas 246 kv.m.). Ši sutartis baigė galioti 2010-12-31.
2011-12-31 ieškovas, pagal neva turimą teisę į kompensaciją už netinkamai atliktus patalpų grindų dalies remonto darbus pagal 2008-02-02 Sutartį Nr. L-08/02/01, išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą DBG Nr. 0639312 9.334,02 eur sumai ir jos pagrindu 2012 m. sausio mėnesį vienašališkai atliko įskaitymą 4.116,73 eur sumai. Ieškovo vienašališkai buvo įskaityti mokėjimai, kuriuos jis atsakovui turėjo atlikti pagal 2010-01-04 sutartį Nr.L-09/12/23 NS (nuomos mokestis bei komunaliniai mokesčiai). Po nepagrįstai ir neteisėtai atlikto įskaitymo likusią atsakovo neva mokėtiną 5.217,29 eur sumą ieškovas siekia išsireikalauti šiuo ieškiniu. Atsakovas laiko, jog jis niekada neturėjo ir neturi pareigos kompensuoti ieškovui išlaidas, patirtas užsakius ir atlikus nekokybiškus patalpų grindų dalies remonto darbus, todėl ieškovo atliktas įskaitymas yra neteisėtas. Tuo tarpu ieškovas turi pareigą apmokėti jai išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, tačiau šios pareigos nevykdo. Nesumokėtų nuomos ir komunalinių mokesčių bei nepagrįstai ir neteisėtai atlikto įskaitymo pagrindu ieškovas turi pareigą gražinti atsakovui 4.116,73 Eur skolą ir sumokėti atitinkamo dydžio delspinigius.
Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad užskaitymo atlikimo metu pagal patalpų nuomos 2010-01-04 sutartį Nr.L-09/12/23 NS ieškovas atsakovui buvo skolingas 4.116,73 eur dėl nesumokėto patalpų nuomos mokesčio bei neapmokėtų komunalinių mokesčių, kas reiškia, kad ieškovas neabejotinai turėjo galiojančią ir vykdytiną piniginę prievolę atsakovo atžvilgiu, tačiau tokios prievolės ieškovo atžvilgiu atsakovas neturėjo. Šalis siejusios 2008-02-02 Sutarties Nr. L-08/02/01 2.2.7. p. buvo numatyta, jog nuomos laikotarpiu atsiradusius grindų trūkumus ieškovas turi teisę pašalinti savo lėšomis, kurias vėliau kompensuoja atsakovas. Kadangi ieškovas grindų trūkumų nepašalino, jis neįgijo jokios reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu. Nors 2008 m. birželio- liepos mėnesį ieškovo iniciatyva buvo atliekami dalies patalpų grindų 323,82 kv. m. remonto darbai, tačiau jų atlikimas visiškai nepasiteisino, kadangi darbai buvo atlikti nekokybiškai, grindų defektai atliktais darbais nebuvo tinkamai pašalinti ir iš karto po darbų atlikimo vėl atsinaujino. To pasekoje, atsakovas 2008 metų gruodžio mėnesį savo lėšomis atliko kapitalinį visų grindų remontą, kuris apėmė ir ieškovo nesėkmingai bandytą suremontuoti grindų plotą, kuris jam kainavo 27.545,18 eur.
Šalis siejusios patalpų nuomos 2010-01-04 sutarties Nr.L-09/12/23 NS 1.2. bei 3.1. p. ieškovas prisiėmė pareigą laiku ir tinkamai mokėti mėnesinį nuomos mokestį bei už patalpų naudojimą priskaičiuotus komunalinius mokesčius, pagal atsakovo pateikiamas PVM sąskaitas - faktūras. Remiantis sutarties 3.2. p., visos ieškovės pateikiamos sąskaitos atsakovės turėjo būti apmokėtos pagal terminą „einamasis mėnuo + 60 d.“
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, priešieškinio pareiškimo dienai priskaičiuota ir neapmokėta bendra nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių suma sudaro 4.116,73 eur. Kadangi ši suma ieškovo buvo nepagrįstai ir neteisėtai įskaityta nurodyta suma turėtų būti priteisiama atsakovui.
Sutarties Nr. 2 5.1. p. buvo numatyta, jog nuomininkui nesumokėjus nuomos mokesčio sutartimi nustatytais terminais, jis privalo sumokėti nuomotojui 0,2 proc. nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Priešieškinio pareiškimo dienai ieškovo mokėtina delspinigių suma sudaro 844,98 eur.
LR CK yra numatyta, jog skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Faktas, kad kreditorius patyrė minimalius nuostolius yra preziumuojamas (CK 6.261 straipsnis). Be to, palūkanos ne tik kompensuoja kreditoriaus praradimus, bet kartu yra ir skolininko atsakomybės forma. Kadangi šalys yra verslo subjektai, palūkanų dydžio apskaičiavimui taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, pagal kurį palūkanos už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius -vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais (2 str. 5 d.). Todėl iš ieškovo priteistina palūkanų suma sudaro 521,71 eur.
Ieškovui nepadengus įsiskolinimo, jis ir po priešieškinio pateikimo teisme, be teisėto pagrindo naudojasi atsakovo pinigais. Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ginčo šalys yra verslo subjektai, procesinių palūkanų dydžiui nustatyti taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui prievolė mokėti procesines palūkanas kyla 2015 m. antrąjį pusmetį, t.y. nuo bylos iškėlimo teisme dienos, apskaičiuojant palūkanas turėtų būti taikoma 2015 metų liepos 1d. galiojusi palūkanų norma (minėto įstatymo 3 str. 2 d.). Liepos 1d. galiojusi palūkanų norma sudarė 0,05 proc, tad yra pagrindas iš atsakovės priteisti 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinti.
Tretysis asmuo UAB „Acrylicon Baltic“ su ieškiniu sutiko, priešieškinį prašė atmesti (It. b.l.96-97). Nurodė, kad trečiasis asmuo yra grindų įrengimo ir remonto darbus atliekanti bendrovė, Lietuvoje veikianti nuo 2004 metų ir per visą savo veikimo laikotarpį neturėjusi su užsakovais jokių reikšmingų ginčų dėl savo darbų kokybės, ir juo labiau dėl to neturėjusi jokių teisminių procesų.
Nurodė, kad 2008 metais ieškovo prašymu atliko grindų remonto darbus jo išsinuomotame pastate (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2008-07-02 buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas bei išrašyta sąskaita faktūra 31429,45 LT/9102,60 eur sumai, kurią ieškovas apmokėjo.
Mano, kad atsakovas nepagrįstai nesutinka apmokėti grindų remonto išlaidas bei nepagrįstai kaltina trečiąjį asmenį darbų atlikimo nekokybiškumu. Iš tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos nuomos sutarties turinio akivaizdu, jog išnuomotos patalpos jau turėjo grindų trūkumų. Dėl to šalys jau iš anksto sutartyje numatė galimas to pasekmes - tarėsi dėl trūkumų remonto ir šių išlaidų kompensavimo tvarkos. Tačiau nuomos sutartys šalys susitarė ne dėl kapitalinio, o dėl einamojo grindų remonto ir jo atlyginimo tvarkos. Nuomos sutarties 2.2.7 p. numatyta, kad nuomininkas turi teisę pašalinti atsiradusius nuomojamų patalpų grindų trūkumus (bet ne keisti visą dangą). Taip pat nustatyta galimų trūkumų remonto išlaidų maksimali riba 86000 Lt.
LR CK kapitalinio remonto pareigą taip pat priskiria nuomotojui (LR CK 6.492 str.). Einamasis remontas skiriasi nuo kapitalinio remonto tuo, kad jo metu atliekamas tik dalinis objekto tam tikrų elementų defektų, trūkumų šalinimas, nekeičiant ir nestiprinant laikančiųjų konstrukcijų, pamatų, pagrindų. Šiuo atveju neįrengiant iš principo naujų betoninių grindų ir dangos, o remontuojant senosios trūkumus.
Ieškovas nuomos sutarties suteiktų teisių ribose užsakė, o trečiasis asmuo atliko atsiradusių grindų dangos trūkumų remontą, užtaisė atsiradusias duobes ir tose vietose įrengė „acrylicon impregnavimo“ sistemą. Darbai iš trečiojo asmens pusės buvo atlikti tinkamai ir kokybiškai, perduoti ir priimti ieškovo atstovo. Tačiau ieškovui toliau eksploatuojant sandėliavimo patalpas, atsirado nauji senų grindų įtrūkimai ir duobės, dėl ko vėl ėmė ryškėti nauji grindų trūkumai ir vėl atsirado poreikis jas taisyti kitose vietose. Atsižvelgus į tokį esminį naujai išryškėjusį grindų trūkumą, trečiojo asmens atstovai rekomendavo atlikti kapitalinį grindų remontą, įrengiant naujas betonines grindis bei naują grindų dangą visose patalpose.
Priešingai nei teigia atsakovė, nauji grindų trūkumai jau po trečiojo asmens remonto atsirado ne dėl trečiojo asmens atliktų darbų nekokybiškumo, o dėl naujų aplinkybių - t.y. dėl to, kad toliau eksploatuojant patalpas, ėmė trupėti, irti senos betoninės ir išlyginamojo cementinio sluoksnio grindys naujose vietose.
Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo bei priešieškinio, pats atsakovas patvirtina, kad patalpoms buvo būtinas kapitalinis remontas - jis pats tokį kapitalinį remontą atliko, įrengdamas visiškai naują grindų dangą visame patalpų plote. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose taip pat patvirtino, kad kapitalinio remonto naujos grindų dangos įrengimo kaina (27545,18 eur) viršijo nuomos sutartyje ieškovei nustatytą maksimalią einamojo remonto kainos ribą (24907,32 eur), kas yra natūralu, kadangi įprastai kapitalinis remontas reikalauja daugiau lėšų nei pavieniai einamieji remontai.
Faktas, jog nuomojamoms patalpoms galiausiai prireikė atlikti kapitalinį remontą, nepatvirtina ir neįrodo to, jog trečiojo asmens atlikti einamojo remonto darbai buvo nekokybiški ar to, kad atsakovas neturi pareigos kompensuoti šių ieškovo patirtų išlaidų. Pagal nuomos sutartį atsakovas buvo sutaręs šias išlaidas kompensuoti, todėl tiek ieškovo atliktas priešpriešinis įskaitymas dalyje skolos, tiek ieškovo reikalavimas sumokėti likusią skolą 5217,29 eur yra pagrįstas.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad 2008-02-02 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. L-08/02/01 NS (It. b.l.7-11) ir 2009-06-15 Sutarties pakeitimais (It. b.l.12,13) atsakovas išnuomojo ieškovui 3 158, 40 kv.m negyvenamąsias patalpas prekių sandėliavimui ir prekybai (biurui), esančias (duomenys neskelbtini), Kaune. Sutarties 2.1.6. punktu šalys susitarė, jog nuomotojas (atsakovas) įsipareigoja atlyginti nuomininkui (ieškovui) jo turėtas būtinąsias (pagrįstas dokumentais) nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidas, padarytas nuomotojo leidimu. Sutarties 2.2.7. punktu šalys sutarė, jog nuomos laikotarpiu atsiradusius patalpų grindų trūkumus nuomininkas turi teisę pašalinti savo lėšomis, kurias vėliau kompensuoja nuomotojas, tačiau kompensuojama suma negali viršyti 86 000 Lt/24 907,32 eur. Nuomininko patirtas išlaidas nuomotojas kompensuoja pagal nuomininko pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, minusuojant ją iš nuomos mokesčio už paskutinius nuomos mėnesius.
2010-01-04 Patalpų perdavimo-priėmimo aktu (It. b.l.14) minėtą sutartį nutraukus nuomininkas perdavė nuomotojui patalpas, kuris patvirtino, kad neturi pretenzijų dėl perduodamų patalpų būklės.
Tą pačią dieną, t.y. 2010-01-04 tarp šalių buvo sudaryta Negyvenamų patalpų nuomos sutartis Nr. L-09/12/23 NS (It. b.l.15-18) dėl biuro ir sandėliavimo patalpų nuomos, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurių bendras biuro patalpų plotas - 180 kv. m., sandėliavimo patalpų plotas - 66 kv.m.
2008-10-17 raštu (It. b.l.54) ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl nuomojamų patalpų grindų būklės, nurodydamas, jog grindų dangos kokybė darosi jam nepriimtina, kadangi ji lūžinėja, byra, susidaro duobės, dėl ko genda ieškovo keliamoji technika ir apdulka sandėliuojama produkcija; pažeistų grindų dangos vietų remontas davė tik trumpalaikį efektą, nepraėjus nei 3 mėnesiams, suremontuotoje dangoje atsiranda naujos duobės, akivaizdu, kad tai yra per brangus ir neefektyvus sprendimas ir išreiškė nuomonę, kad grindų dangą reikia remontuoti kapitaliai, t.y. pilnai pakeičiant į mechaniškai atsparesnę dangą.
2008-11-28, 2008-12-17 ir 2008-12-31 UAB „Dunitas“ PVM sąskaitos – faktūros išrašytos UAB „Leitona“ (It. b.l.55-58) patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad 1550kv.m. naujos grindų dangos įrengimas atsakovui kainavo 27 545,18eur sumą.
2011-01-03 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl 31 429,45 Lt. išlaidų už grindų pagerinimo darbus kompensavimo iki 2011-02-04, kaip pagrindą nurodydamas 2008-02-02 sutarties Nr. L-08/02/01 NS 2.1.6 bei 2.2.7.punktus ir 2008-07-02 UAB Acrylicon Baltic išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (It. b.l.23). Ši sąskaita-faktūra išrašyta šalių pasirašyto atliktų darbų akto pagrindu (It. b.l.99).
2012-01-06 ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą (It. b.l. 24) dėl 32 228,51 Lt. išlaidų už grindų pagerinimo darbus kompensavimo iki 2012-01-20, pagrindu nurodydamas 2008-07-02 UAB Acrylicon Baltic išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą ir 2011-12-31 savo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą atsakovui (It. b.l.26). Šiuo raštu ieškovas rekomendavo šalių susitarimu padaryti 11 772,36 Lt. sumoje užskaitą ir pervesti ieškovui likusią 20 456,15 Lt. sumą.
2014-12-15 raštu ieškovas pareikalavo atsakovo iki 2014-12-31 pervesti 18 014,25 Lt / 5217,29 eur skolą nurodydamas, kad užskaita yra padaryta 14 2014,26 Lt/4116,73 eur sumai (It. b.l.28, 29, 87,88).
2011-10-31, 2011-11-30 ir 2011-12-31 atsakovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ieškovui (It. b.l.66-72) patvirtina buvusį ieškovo 4116,73 eur įsiskolinimą už patalpų nuomą bei komunalinius mokesčius.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, ar ieškovas, kaip nuomininkas, atlikęs tam tikrus nuomojamų patalpų grindų darbus, įgijo teisę į piniginę kompensaciją už jų atlikimą iš patalpų nuomotojo. Ieškovas nurodė, kad tokią teisę jis įgijo šalių pasirašytos sutarties 2.2.7p. pagrindu, atsakovas laikė, kad jis neturi pareigos kompensuoti ieškovui išlaidas, patirtas užsakius ir atlikus nekokybiškus patalpų grindų dalies remonto darbus, kadangi ieškovas grindų trūkumų nepašalino ir jokių patalpų pagerinimo darbų neatliko, bei neturėjo tam nuomotojo leidimo.
Teisme sprendžiant šalių pareikštus reikalavimus bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų proceso šalių pateikti tiek faktinio, tiek teisinio pobūdžio argumentai. Nuo atitinkamų šalių nurodytų aplinkybių įrodytinumo priklauso ginčo išnagrinėjimo teisme rezultatas.
CK 6.492 str. numato nuomotojo pareigą savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis, o CK 6.493 str. – nuomininko pareigą savo lėšomis daryti einamąjį išsinuomoto daikto remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis.CK 6.501str. reglamentuoja išsinuomoto daikto pagerinimą, pagal kurį, nuomininkas, nuomotojo leidimu pagerinęs išsinuomotą daiktą įgyja teisę į šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Nagrinėjamoje byloje šio klausimo išsprendimui aktuali 2008-02-02 šalių pasirašyta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. L-08/02/01 NS, kurioje nuomotojas ( atsakovas) be kitų įsipareigojimų, numatė pareigą savo sąskaita ir jėgomis organizuoti ir atlikti Patalpų ir pastato kapitalinio remonto darbus, jei toks remontas yra būtinas ir neatidėliotinas ( 2.1.2.p.) ir atlyginti nuomininkui jo turėtas būtinąsias (pagrįstas dokumentais) nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidas, padarytas nuomotojo leidimu ( 2.1.6.p.). Taigi šalys susitarė, kad esant būtinumui kapitalinį remontą atliks nuomotojas, pagerinimo darbus atlikti nuomininkas gali tik nuomotojo sutikimu. Šia sutartimi nuomininkui taip pat buvo suteikta teisė nuomos laikotarpiu atsiradusius patalpų grindų trūkumus pašalinti savo lėšomis, kurias vėliau įsipareigojo kompensuoti nuomotojas; šiame sutarties punkte numatyta, jog kompensuojama suma negali viršyti 86000 Lt/24 907,32eur pagal nuomininko pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, minusuojant ją iš nuomos mokesčio už paskutinius nuomos mėnesius ( 2.2.7p.). Ši sutarties sąlyga visų kitų sutarties sąlygų kontekste leidžia daryti išvadą, jog atsižvelgiant į grindų kokybės svarbą nuomininkui naudojant sandėliavimo patalpas šalys, jau sudarydamos sutartį numatė, jog nuomojamų patalpų grindys gali neatlaikyti būsimų apkrovų, todėl buvo įtraukta speciali sąlyga, suteikianti nuomininkui teisę be atskiro nuomotojo leidimo atlikti tam tikrus darbus, kurie bus nuomotojo atlyginti, numatant maksimalų tokių darbų atlikimo biudžetą visam nuomos terminui.
Kaip nustatyta, ieškovas jau po kelių mėnesių, t.y. 2008 m. birželio mėnesį užsakė, 323,82 kv. m sandėliavimo patalpų grindų remontą, kurį 2008-07-02 atliko UAB „Acrylicon Baltic“ bendrai 31429,45 Lt/ 9102,6 eur sumai. Ginčo dėl atliktų remonto darbų kokybės tarp ieškovo ir trečiojo asmens niekada nebuvo, už atliktus darbus ieškovas atsiskaitė 2008-07-24. Atsakovas dėl šio remonto atlikimo fakto, apimties ar darbų kokybės pretenzijų taip pat niekada nereiškė. Tačiau ieškovui toliau eksploatuojant sandėliavimo patalpas, kaip nurodė ieškovas ir tretysis asmuo UAB „Acrylicon Baltic“, neužilgo atsirado nauji senų grindų įtrūkimai ir duobės, dėl ko išryškėjo nauji grindų trūkumai ir atsirado poreikis jas taisyti kitose vietose. Kaip nustatyta, ieškovas vėl kreipėsi į tą patį rangovą, kuris įvertinęs grindų pagrindą, betono tvirtumą, grindų trūkumams pašalinti naudojamų medžiagų kokybę bei kainą patarė ieškovui reikalauti nuomotojo spręsti problemą iš esmės- perbetonuoti išlyginamąjį grindų sluoksnį. To pasekoje 2008-10-17 ieškovas informavo atsakovą apie tai, kad atliktas einamasis grindų remontas ilgalaikio efekto nedavė, todėl reikalinga svarstyti grindų kapitalinio remonto klausimą. Atsakovas į tai sureagavo ir atliko 1550kv.m. naujos grindų dangos įrengimą. Dėl naujai įrengtos dangos nuomininkas pretenzijų nereiškė ir sėkmingai naudojosi patalpomis dar vienerius metus.
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad ieškovas grindų remontą atliko netinkamai, nepašalindamas jų trūkumų, kadangi nepraėjus trims mėnesiams suremontuotoje dalyje atsirado naujos duobės ir taip teigdamas rėmėsi ieškovo 2008-10-17 raštu. Ieškovas ir tretysis asmuo įrodinėjo, kad toliau eksploatuojant patalpas ėmė trupėti ir irti senos betoninės ir išlyginamojo cementinio sluoksnio grindys naujose vietose. Nei vienai iš šalių nepateikus įrodymų savo teiginiams patvirtinti, tačiau įvertinus trečiojo asmens atliktus darbus – duobių užtaisymą išpjaunant yrančias vietas, taip pat darbams atlikti naudojamų medžiagų tvirtumą bei trečiojo asmens atstovo duotus paaiškinimus teismo posėdyje, teismas daro labiau tikėtiną prielaidą, jog dėl didelių grindų apkrovų bei per silpno grindų išlyginamojo sluoksnio naujos duobės formavosi greta užtaisytų duobių naujose vietose, o ieškovo 2008-10-17 rašte nurodyta formuluotė „suremontuotoje dangoje atsiranda naujos duobės“ nereiškia naujų duobių atsiradimo rangovo užpiltose vietose. Kaip nurodė atsakovas jis, siekdamas patenkinti ieškovo poreikius įrengė naują grindų dangą, tačiau ja uždengė ne visą patalpų plotą, o tik 1550 kv. m grindų plotą (maždaug pusę nuomojamo ploto) ir nepateikė įrodymų apie tai, kad buvo naujai uždengtas ir ieškovo anksčiau suremontuotas 323,82 kv.m. grindų plotas. Kaip nustatyta, atsakovo naujai įrengta grindų danga tenkino ieškovo poreikius, naujos duobės per ieškovo naudojimosi sandėliavimo patalpomis laikotarpį (apie 1 metus), neatsirado, kas reiškia, jog atlikdamas tokio pobūdžio darbus atsakovas, nors ir nekeisdamas seno betono pagrindo, bet įrengdamas naują dangą iš esmės pagerino nuomojamų patalpų grindų technines savybes, t.y. jas sutvirtino, ko pasekoje, jos atlaikė ieškovo naudojamas apkrovas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas daikto pagerinimo sąvoką savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (LAT 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2016m. sausio13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016). Tokiu būdu, teismo nuomone, atsakovo atliktais darbais buvo ne pašalinti grindų trūkumai, o atliktas grindų pagerinimas. Taigi, vertinant nurodytas aplinkybes, bei atliktų darbų kainą, kai už pusės išnuomotų patalpų grindų dangos įrengimą nuomotojas sumokėjo didesnę sumą nei suma, už kurią nuomininkui buvo leista šalinti grindų trūkumus viso nuomos sutarties galiojimo termino metu (beveik 4 metams) akivaizdu, kad tokio pobūdžio darbus pagal sutartį galėjo atlikti tik nuomotojas arba nuomininkas sutarties 2.1.6p. pagrindu, t.y. pagerindamas nuomojamas patalpas, tačiau nuomotojo sutikimu. Ieškovas šalindamas grindų trūkumus galėjo vadovautis tik šalių iš anksto aptarta ir numatyta sutarties 2.2.7p. sąlyga, ką jis ir atliko – rangovo pagalba užlygino patalpų eksploatavimo metu dėl didelių apkrovų atsiradusias duobes, kas reiškia, kad grindų trūkumai tam kartui buvo pašalinti. Tai, kad ieškovas atliko grindų remonto darbus atsakovui buvo žinoma nuo 2008-10-17, jis pretenzijų dėl to, jog darbai atlikti be nuomotojo sutikimo ar nekokybiškai nereiškė, kaip nereiškė pretenzijų ir dėl ieškovo 2011-12-31 išrašytos sąskaitos dėl kompensacijos ir atlikto įskaitymo dar 2012 metų pradžioje. Šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, jog atsakovas žinojo ne tik apie ieškovo atliktus darbus, bet ir apie tai kokiu pagrindu jie atlikti ir turi būti kompensuoti. Todėl atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti atsakovo atstovės argumentai apie tai, jog ieškovui tarpusavio susirašinėjimo dokumentuose nurodžius ne tą sutarties punktą, kurio pagrindu prašoma išmokėti kompensaciją, atsakovas negalėjo tikėtis jam atsirasiančios pareigos atlyginti ieškovo išlaidas bei neturėjo galimybės pareikalauti trečiojo asmens pašalinti atliktų darbų trūkumus.
Sutiktina su ieškovo atstovės argumentais, jog ieškovas, vadovaudamasis sutarties 2.2.7p. jam suteikto biudžeto ir galimybių ribose šalino atsiradusius grindų trūkumus – trečiojo asmens pagalba atliko grindų remontą užlygindamas atsiradusias duobes, išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ir vėliau atliko įskaitymą. Atsakovui neįrodžius, kad tretysis asmuo nekokybiškai atliko grindų trūkumų šalinimą, laikytina, kad atsakovas turi pareigą vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus – kompensuoti ieškovo turėtas grindų trūkumų šalinimo išlaidas, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visa apimtimi.
Atsakovui ginčijant ieškovo atliktą įskaitymą tuo pagrindu, kad įskaitymo metu atsakovas neturėjo jokių pareigų ieškovo atžvilgiu, kas reiškia, ieškovas neturėjo reikalavimo teisių į atsakovą ir teismui nusprendus priešingai t.y., kad atsakovas turėjo sutartinę pareigą sumokėti ieškovui kompensaciją už atliktus darbus, priešieškinys atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.
Ieškinį patenkinus, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti įstatymo nustatyto 6procentų dydžio metines palūkanas ( LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.) už priteistą sumą (5217,29 eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistina 157 eur žyminio mokesčio (It. b. l. 34) ir 650,63 eur išlaidų advokato pagalbai (LR CPK 98str.) (IIt. b.l.50-54), ir valstybei – 11,88eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d.3p.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 176, 177, 183, 185, 270str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, į.k. 121958128, adresas Taikos al.1, LT-35147, Panevėžys, iš atsakovo UAB „Leitona“, į.k. 159904647, adresas Veiverių g. 51A, Kaunas 5 217,29 eur ( penkis tūkstančius du šimtus septyniolika eur 29 ct) skolos ir 6 ( šešis) procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2015-09-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 157 eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eur) žyminio mokesčio ir 650,63 eur ( šešis šimtus penkiasdešimt eur 63 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Leitona“, į.k. 159904647, adresas Veiverių g. 51A, Kaunas, 11,88 eur ( vienuolika eur 88 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.