Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-07-30 · Civilinė byla Nr. 2-4086-223/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-30
Bylos Nr.
2-4086-223/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01583-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
R. M.
Advokatai
Algimantas Kolpertas, Drąsutis Narmontas
Civilinė byla Nr.2-4086-223/2019Teisminio proceso Nr.2-08-3-01583-2019-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.5.2.1;2.3.4.4.2;2.3.4.4.3
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 30 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Birutė Mėlinauskienė,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei ,Dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Algimantui Kolpertui ,Atsakovo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,Duodančios išvadą institucijos atstovei V. M.,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui R. M., duodančiai išvadą institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaiko pilnai ir prašo priteisti iš atsakovo R. M. dukrai J. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, gaunamas sumas uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai; nustatyti J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina; nustatyti, kad atsakovas su dukra J. , gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja dukros J. gyvenamojoje vietoje, po vieną valandą kas antrą dieną, prižiūrint vaiką ir motinai V. R., apie vaiko aplankymą atsakovas privalo ne vėliau kaip iš vakaro pranešti telefonu V. R. ir susitarti dėl dukros aplankymo laiko, vaikas aplankomas po to, kai V. R. yra grįžusi iš paskaitų ar kitu metu, kai vaikas yra namuose su mama V. R.. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad prašoma priteisti vaiko išlaikymui suma 250 Eur yra pagrįsta ir protinga, nes vaikas serga genetine liga, todėl J. yra išranki maistui, turi rijimo problemų, jautri garsams. Ieškovė šiuo metu nedirba, prižiūri vaiką, jos pajamos yra 69 Eur per mėnesį. Ieškovė nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Atsakovas turi didesnes galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, nes gauna didesnes pajamas, pastoviai dirba užsienyje. Viso vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 500 Eur. Ieškovė su dukra gyvena jos motinai priklausančioje namo dalyje, kur yra tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, todėl J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Bendravimo tvarka nurodyta ieškinyje atitinka vaiko interesus ir tokio amžiaus vaiko poreikius. Atsakovas dėl tokios bendravimo tvarkos prieštaravimų neišreiškė.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Palaiko pateiktame atsiliepime nurodytas aplinkybes ir sutinka, kad būtų priteistas išlaikymas po 120 Eur kas mėnesį, sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir patvirtinta ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka su vaiku.

Papildomai nurodė, kad ieškovė gauna ne tik 69 Eur išmoką vaikui, bet ir 198 Eur neįgalumo išmoką vaikui, todėl priteisus iš atsakovo prašomą 250 Eur išlaikymą, susidarytų suma beveik lygi mėnesinei algai, taigi susidarytų situacija, kad ieškovė prie vaiko išlaikymo visai neprisidėtų. Atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, pajamos yra nurodytos pateiktoje pažymoje. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos tarp šalių nėra, atsakovas kitos pozicijos neišreiškė. Prašo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad J. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra ( b. l. 3). Iš Neįgalumo pažymos NL-3 Nr. 182 matyti, kad J. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ( b. l. 4). Iš VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra pažymų matyti, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto nuosavybės teise neturi. VSDFV duomenimis ieškovė darbinių pajamų neturi. Iš pateiktos darbdavio pažymos matyti, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra vidutiniškai 541 Eur per mėnesį, su kitomis išmokomis- vidutiniškai 1384 Eur per mėnesį ( b. l. 28).

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), ir teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametė J. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra šiek tiek virš 1-ių metų amžiaus, todėl savo nuomonės išreikšti negali. Mergaitė nuo gimimo gyvena su ieškove, yra jos išlaikoma, prižiūrima ir auklėjama, taigi vaikas yra prisirišęs prie mamos ir prie jos gyvenamosios aplinkos, kurioje gyvena. Atsakovas vaiko auginime ir auklėjime nedalyvauja. Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad pas ieškovę vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpinasi savo dukra ir netinkamai ją auklėja byloje nėra. Atsakovas sutinka jog dukters J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Dėl šių aplinkybių nepilnametės J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi tai visiškai atitinka vaiko interesus.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Todėl teismui priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai J., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį ir nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai viso reikia 500 Eur. Įvertinus ieškovės nurodytas pinigines sumas konkrečioms vaiko išlaikymo išlaidoms, vaiko amžių, sveikatos būklę ir dėl to esančius specialius poreikius (didesnius nei vidutinio vaiko), ieškovės atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad nėra pagrindo laikyti, kad ieškovės nurodyta išlaikymo suma yra aiškiai nepagrįsta ar žymiai padidinta. Be abejo, negalima pamiršti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Nors šiuo metu J. M. yra tik vienerių metų amžiaus, todėl didelių išlaidų jos laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams nepatiriama, tačiau esminis momentas yra tai, kad mergaitei nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, todėl darytina labiausiai tikėtina išvada, kad vaiko poreikiai sveikatos srityje yra didesni nei vaikų, kurie neturi sveikatos sutrikimų. Be abejo, tam reikalinga ir didesnės piniginės sumos. Ta aplinkybė, kad J. M. yra mokama neįgalumo pašalpa, nėra pagrindas mažinti iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, kadangi neįgaliam vaikui gaunant didesnes pinigines sumas, be abejo, bus geriau tenkinami specifiniai vaiko poreikiai jo sveikatinimo, maitinimo, ugdymo ir lavinimo, kas turint omeny J. diagnozę, yra būtina, srityse.

Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas.

Ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Ieškovė yra vaiko auginimo atostogose ir gauna 69 Eur išmoką už vaiką. Atsakovo pajamos ( kartu su visų rūšių išmokomis) sudaro vidutiniškai 1384 Eur per mėnesį. Ieškovė ir atsakovas kitų išlaikytinių, apart dukros J., neturi.

Turint omeny ieškovės gaunamas pajamas ir gyvenimo kokybę, jos dukters J. sveikatos problemas bei tą aplinkybę, kad motina su kuria gyvens nepilnametis vaikas, kaip taisyklė , visada turi didesnes išlaidas vaiko išlaikymui, nei tėvas, kuris su vaiku negyvena, įvertinus vaiko prioritetinius interesus, vaiko amžių, sveikatos būklę, manytina, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma sudaro 500 Eur ir tai yra sąžininga ir protinga, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai J. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį. Išlaikymas priteistinas nuo 2019-04-04 iki vaiko pilnametystės kasmet jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su jų dukra J. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Taigi, nustatant skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, galima nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Tėvas/motina, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti /nebendrauti su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų, todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką. Be to, pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, turint omeny vaiko amžių ir tai, kad atsakovas sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, siekiant išlaikyti tėvo ir dukters socialinius ryšius, nustatytina ieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka. Byloje nenustatyta, kad nustačius prašomą bendravimo su vaiku tvarką, bus daroma vaikui socialinė, psichologinė žala ar kels vaikui neigiamus emocinius išgyvenimus arba bus pažeidžiami tėvų interesai.

Ieškinį tenkinus pilnai, bylinėjimosi išlaidos : žyminis mokestis , nuo kurio ieškovė buvo atleista, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai, priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnis, 92-93 straipsniai, 96 straipsnis, 98 straipsnis). Duomenų apie kitas bylinėjimo išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu teismas.

nusprendė:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti nepilnametės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina V. R. , a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) su dukra J. M. bendrauja J. gyvenamojoje vietoje, po vieną valandą kas antrą dieną, prižiūrint vaiką ir motinai V. R., apie vaiko aplankymą R. M. privalo ne vėliau kaip iš vakaro pranešti telefonu V. R. ir susitarti dėl dukros aplankymo vaiko, vaikas aplankomas po to, kai V. R. yra grįžusi iš paskaitų ar kitu metu, kai vaikas yra namuose su mama V. R..

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukters J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2019 metų balandžio 4 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai V. R. , a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 290 Eur žyminio mokesčio ir 22,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė