- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2-1074-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00485-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LDK investicijos“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus K. B., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. eA2-2920-934/2020 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LDK investicijos“ nemokumo administratoriaus K. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4208-910/2018,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4208-910/2018 pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Projektų valdymo kompanija“ ieškinį atsakovei UAB „LDK investicijos“ dėl 75190,79 Eur skolos priteisimo.
2. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės UAB „Projektų valdymo kompanija“ ieškinį tenkino visiškai.
Šalies argumentai
3. Atsakovės bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „LDK investicijos“ nemokumo administratorius K. B. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4208-910/2018, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo, jei teismas manytų, kad prašymas paduotas praleidus trijų mėnesių terminą tokiam prašymui paduoti; 2) atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4208-910/2018; 3) atnaujinus procesą, atnaujinti terminą pareiškėjos bankroto administratoriui atsiliepimui į ieškinį pateikti; 4) panaikinti 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą už akių; 5) panaikinus 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą už akių, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atsakovei atmesti.
4. Prašyme nurodė, kad 2019 m. spalio 17 d. Vilnius apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „LDK investicijos“ ir nemokumo administratoriumi paskyrė K. B. Iškėlus bankroto bylą, UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ pateikė 2019 m. gruodžio 11 d. kreditorinį reikalavimą, kuriuo prašė ieškovę įtraukti į UAB „LDK investicijos“ kreditorių sąrašą su 69 995,22 Eur finansiniu reikalavimu, kurį grindė 2018 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu už akių Nr. e2-4208-910/2018. Bankroto administratorius nesutiko su pareikštu finansiniu reikalavimu ir prašė jo netvirtinti, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2532-866/2020 patvirtino ieškovės 69 995,22 Eur finansinį reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Bankroto administratoriaus teigimu, 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimas už akių buvo priimtas teismui nepateikus visų rašytinių dokumentų ir duomenų, kurie buvo būtini. Be to, ieškovė ir atsakovė, priimant sprendimą, buvo nesąžiningos, o ieškovė nepateikė teismui visų duomenų, kokias sumas buvo gavusi iš trečiųjų asmenų už atsakovę ar atsakovės vardu.
6. Prašyme bankroto administratorius pažymėjo, kad šalių nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog ieškovės vadovas A. K. tuo pačiu metu buvo ir atsakovės akcininkas, todėl atsakovės akcininkas kitos įmonės vardu pareiškė ieškinį savo valdomai įmonei, kuri neteikė atsiliepimo į ieškinį, dėl ko buvo priimtas sprendimas už akių.
7. Atsakovė, UAB „Studio Shape“ ir ieškovė buvo sudariusios 2016 m. rugpjūčio 30 d. Preliminarią namo dalies su sklypo dalimi pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LDK G-001, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti UAB „Studio Shape“ namo dalį su sklypu adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „Studio Shape“ įsipareigojo atsakovei sumokėti viso 112 077,00 Eur sumą, iš kurių 97 077,00 Eur sumą UAB „Studio Shape“ sumokėjo ieškovei, ką patvirtina pridedami UAB „Studio Shape“ bankiniai mokėjimų pavedimai. Vadinasi, ieškovė gavo 97 077,00 Eur sumą atsakovės vardu, tačiau šią aplinkybę nuslėpė ir nei teismui, kuris priėmė sprendimą, nei atsakovės nemokumo administratoriui nepateikė. Administratoriaus teigimu, jeigu teismas būtų buvęs aktyvus ir pareikalavęs ieškovės pateikti visus pirminius dokumentus, ir jeigu ieškovė būtų pateikusi teismui informaciją, kad iš trečiųjų asmenų atsakovės vardu yra gavusi piniginių lėšų, kurios nebuvo įtrauktos į Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, sprendimas, kuriuo ieškovės naudai iš atsakovės buvo priteista 75 190,79 Eur skola ir 1 391,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, nebūtų buvęs priimtas.
8. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad sprendimo už akių priėmimo momentu administratorius dar nebuvo paskirtas atsakovės nemokumo (bankroto) administratoriumi, todėl atsakovės vardu negalėjo priiminėti jokių sprendimų bei atlikti veiksmų.
Atsiliepimas
9. Ieškovė UAB „Projektų valdymo kompanija“ pateikė atsiliepimą į atsakovės nemokumo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė prašymą dėl proceso ir termino atsiliepimui pateikti atnaujinimo atmesti, taip pat atmesti prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4208-910/2018 panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4208-910/2018, kurioje buvo patenkintas UAB „Projektų valdymo kompanija“ ieškinys atsakovei UAB „LDK investicijos“ dėl skolos priteisimo.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti
11. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės neįrodė, kad nebuvo praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir pareiškėja nežinojo, ar objektyviai negalėjo žinoti, apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo. Pažymėjo, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, jog ieškovė UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ 2019 m. gruodžio 11 d. pateikė kreditorinį reikalavimą, kuriuo prašė įtraukti ją į atsakovės kreditorių sąrašą su 69 995,22 Eur suma vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu už akių. Bankroto administratorius 2019 m. gruodžio 23 d. pranešimu prašė ieškovės pateikti Projekto valdymo sutarties PVK 2015/07-01 priedus, darbų atlikimo aktus, nurodytus ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, ir visus mokėjimus, gautus iš trečiųjų asmenų už atsakovę ar atsakovės vardu, nes iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti tikro BUAB „LDK investicijos“ įsiskolinimo. Minėtame prašyme taip pat nurodyta, kad bankroto administratorius dar iki 2019 m. gruodžio 23 d. pranešimo pateikimo, elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovės UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ direktorių A. K., prašydamas pateikti aukščiau nurodytus reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, bankroto administratoriui vėliausiai turėjo būti žinomos 2019 m. gruodžio 23 d., kuomet jis kreipėsi į ieškovę, todėl 2020 m. kovo 20 d. kreipdamasis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.
12. Teismo vertinimu, objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių, pareiškėja nepateikė. Pareiškėjos prašyme nurodyta aplinkybė, kad naikinamasis penkių metų prašymo pateikimo senaties terminas dar nėra suėjęs (CPK 368 straipsnio 2 dalis), per se (savaime) nereiškia, jog teismas, remdamasis vien šia aplinkybe, nenurodant papildomų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, turėtų atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo
13. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl aptariamo pagrindo atnaujinti procesą buvimo, svarbu ne kada atsakovės bankroto administratorius sužinojo aplinkybes, tarimai sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, o ar šaliai (atsakovei) bylos nagrinėjimo metu jos nebuvo (neturėjo būti) žinomos. Tokių duomenų atsakovės UAB „LDK investicijos“ bankroto administratorius nepateikė. Konstatavo, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka kriterijaus – kad jos nebuvo ir neturėjo būti žinomos atsakovei, nors egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą.
14. Kita vertus, remiantis pareiškėjos nurodytais argumentais, nebuvo pagrindo abejoti byloje priimto teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės grįstas tuo, kad, pareiškėjos įsitikinimu, ieškovė nepateikė teismui darbų atlikimo aktų, kurie įrodytų jų atlikimo faktą, be to, teismui nebuvo pateikta visų duomenų, kokias sumas buvo gavusi iš trečiųjų asmenų už atsakovę ar atsakovės vardu. Tačiau objektyvių duomenų, kurie įrodytų, kad darbai tariamai nebuvo atlikti, ar paneigtų teismo sprendime nurodytas aplinkybes (sutartį, PVM sąskaitas faktūras, šalių pasirašytą tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą), kurių pagrindu teismas ieškinį tenkino, pareiškėjas nepateikė, o iš esmės pateikė subjektyvų situacijos vertinimą.
15. Be to, remiantis pareiškėjos pateiktais samprotavimais apie informacijos nepateikimą dėl sumų, kurias ieškovė buvo gavusi iš trečiųjų asmenų už atsakovę ar atsakovės vardu, nėra pagrindo spręsti, jog nurodytos aplinkybės yra susijusios su išnagrinėtos bylos ginčo dalyku.
16. Prašydamas atnaujinti procesą bankroto administratorius taip pat nurodė, kad ieškovė buvo nesąžininga. Ieškovės nesąžiningumas, pasak pareiškėjos, pasireiškė tuo, kad ieškovės vadovas tuo pačiu metu buvo ir atsakovės akcininkas. Todėl atsakovės akcininkas kitos įmonės vardu pareiškė ieškinį savo valdomai įmonei, kuri neteikė atsiliepimo į ieškinį, dėl ko buvo priimtas sprendimas už akių. Tačiau vien pareiškėjos nurodytos aplinkybės nagrinėto ginčo dėl skolos priteisimo kontekste, savaime neįrodo, kad nagrinėjamoje situacijoje net ir teismui žinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes, būtų priimtas visai kitoks teismo sprendimas, o duomenų, jog sutartis, kurios pagrindu buvo priteista suma, būtų nuginčyta, byloje nėra. Todėl teismas pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepripažino naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (CPK 178 straipsnis, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Pareiškėja BUAB „LDK investicijos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4208-910/2018. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantės administratorius vėliausiai apie aplinkybes, kuriomis remiantis pateikė 2020 m. kovo 20 d. prašymą, turėjo sužinoti 2019 m. gruodžio 23 d. Iš to seka, kad 3 mėnesių terminas, jį skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 23 d., suėjo 2020 m. kovo 23 d., o apeliantės administratoriaus prašymas teismui buvo pateiktas 2020 m. kovo 20 d., todėl, kaip klaidingai nurodyta nutartyje, 3 mėnesių terminas nebuvo praleistas.
17.2. 2020 m. kovo 20 d. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4208-910/2018 pateikė administratorius po bankroto bylos iškėlimo apeliantei, t. y. administratorius nustatė aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir nagrinėtos priimant sprendimą, todėl LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl apeliantės, kaip atsakovės, žinojimo (nežinojimo) netaikytina.
Šalies argumentai
17.3. Apeliantės administratorius 2020 m. kovo 20 d. prašyme buvo nurodęs, kad neturi pirminių dokumentų, kurie patvirtintų, jog ieškovė realiai suteikė apeliantui paslaugas. Ieškovė teismui nebuvo pateikusi atliktų darbų aktų, kurie įrodytų, kad ieškovė realiai atliko darbus apeliantei, kuriai tik pasirašius atliktų darbų aktus, turėjo atsirasti pareiga atsiskaityti su ieškove. Teismas, turėdamas Projekto valdymo sutartį PVK 2015/07-01, neanalizavo jos nuostatų, o būtent 4.8. dalies, kuri aiškiai numato apeliantės įsipareigojimų atsiradimo momentą – atliktų darbų aktų pasirašymas. Apeliantės administratorė pateikė objektyvius įrodymus, kad sprendimas buvo priimtas neturint visų būtinų pirminių dokumentų, todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai, kad sprendimas yra pagrįstas ir jis apeliantės administratoriaus nėra paneigtas.
17.4. Ieškovė ir apeliantė, priimant sprendimą, buvo akivaizdžiai nesąžiningos. Sprendimas buvo priimtas tarp susijusių įmonių, o apeliantės tuometinio vadovo E. D. elgesys buvo pasyvus, nes jis nereikalavo iš ieškovės pirminių dokumentų – atliktų darbų aktų, ko pasėkoje buvo priimtas apeliantei nepalankus sprendimas.
17.5. Ieškovė nepateikė teismui visų duomenų, kokias sumas buvo gavusi iš trečiųjų asmenų už apeliantę ar apeliantės vardu. Ieškovė iš UAB „Studio Shape“ gavo 97 077 EUR sumą apeliantės vardu, tačiau šią aplinkybę ieškovė nuslėpė ir šios informacijos nei teismui, kuris priėmė sprendimą, nei apeliantės administratoriui nepateikė. Pažymi, kad ir 2018 m. vasario 27 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nebuvo nurodytos ir įtrauktos sumos, kurias ieškovės gavo iš UAB „Studio Shape“ apeliantės vardu pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. Preliminarią namo dalies su sklypo dalimi pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LDK G-001.
Atsiliepimas
18. Ieškovė UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ atsiliepime prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Nemokumo administratorius, Vilniaus apygardos teismui 2019 m. spalio 17 d. priėmus nutartį iškelti bankroto bylą atsakovei, turėdamas prieigą prie elektroninių bylų, kuriuose dalyvauja (dalyvavo) atsakovė, turėjo objektyvią galimybę susipažinti su elektroninės civilinės bylos Nr. e2-4208-910/2018 turiniu ir joje esančiais dokumentais, kurių pagrindu buvo (ir yra) grindžiamas kreditorinis reikalavimas, bei pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo per teisės aktuose įtvirtintą procesinį terminą, tačiau nesant svarbioms priežastims to laiku nepadarė, todėl 3 mėnesių procesinis terminas yra praleistas.
18.2. Atsakovės bankroto administratorius nepateikė duomenų, ar šaliai (atsakovei) bylos nagrinėjimo metu aplinkybės, tarimai sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, nebuvo (neturėjo būti) žinomos.
18.3. Jokių objektyvių duomenų, kurie įrodytų, kad darbai tariamai nebuvo atlikti, ar paneigtų teismo sprendimo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu teismas ieškinį tenkino, nemokumo administratorius nepateikė.
18.4. Teismui buvo pateikti atsakovės skolos faktą pagrindžiantys dokumentai – sutartis, tarpusavio skolų suderinimo aktas bei išrašytos ir priimtos PVM sąskaitos faktūros. Būtent šių aplinkybių ir dokumentų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą tenkinti ieškovės ieškinį atsakovei. Tuo tarpu ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis bei ieškovės, atsakovės ir UAB „Studio Shape“ sudaryta trišalė preliminari namo dalies su sklypo dalimi pirkimo-pardavimo sutartis yra atskiros savarankiškos sutartys, reguliuojančios jas pasirašiusių šalių teises ir pareigas.
18.5. Teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo bei siekdamas atnaujinti bylos nagrinėjimą, nemokumo administratorius siekia užvilkinti priimto teismo sprendimo vykdymą bei užkirsti kelią ieškovės dalyvavimui BUAB „LDK investicijos“ bankroto byloje. Be to nemokumo administratoriui yra žinoma, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti, nes BUAB „LDK investicijos“ yra ieškovės projekto valdymo metu pastatyto nekilnojamojo turto savininkė, perimdamas visą atsakovės turtą ir (ar) visus atsakovės vidaus dokumentus, nemokumo administratorius turėjo perimti ir atsakovės pasirašytus darbų perdavimo – priėmimo aktus.
Šalies argumentai
19. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodo, kad pareiškėjai visos 2018 m. išnagrinėtos bylos aplinkybės buvo žinomos nuo pat pradžių, todėl jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių šioje byloje nėra. Visas prašymas atnaujinti procesą ir atskirasis skundas yra paremtas tik prielaidomis ir pasvarstymais, o ne konkrečiais duomenimis ar įrodymais, kurie galėtų būti pagrindas atnaujinti procesą. Be to, 3 mėn. terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra praleistas, nes, vėliausiai, pareiškėjos nemokumo administratorius aplinkybes apie 2018 m. išnagrinėta bylą ir priimtą sprendimą sužinojo 2019 m. gruodžio 11 d., o ne 2019 m. gruodžio 23 d. Todėl prašymas, kuris pateiktas 2020 m. kovo 20 d., yra pateiktas praleidus 3 mėn. terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino skaičiavimo
22. Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus.
23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pareiškėja nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, konstatavo, kad pareiškėja aplinkybes, kuriomis remiantis pateikė 2020 m. kovo 20 d. prašymą, turėjo sužinoti vėliausiai 2019 m. gruodžio 23 d., t. y. kai prašė ieškovės pateikti Projekto valdymo sutarties PVK 2015/07-01 priedus, darbų atlikimo aktus, nurodytus ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, ir visus mokėjimus, gautus iš trečiųjų asmenų už atsakovę ar atsakovės vardu. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto sužinojimo apie naujai paaiškėjusias aplinkybes momento, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 23 d., šis terminas yra praleistas. Sutiktina su apeliante, kad terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti skaičiuojant nuo teismo nurodytos datos, teismas neteisingai suskaičiavo 3 mėnesių termino pabaigą (termino pabaiga 2020 m. kovo 23 d.), todėl nepagrįstai sprendė, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti buvo praleistas (prašymas pateiktas 2020 m. kovo 20 d.).
24. Apeliacinis teismas nesutinka su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytu argumentu, esą nemokumo administratorius, Vilniaus apygardos teismui 2019 m. spalio 17 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą atsakovei, turėdamas prieigą prie elektroninių bylų, kuriuose dalyvauja (dalyvavo) atsakovė, turėjo objektyvią galimybę susipažinti su elektroninės civilinės bylos Nr. e2-4208-910/2018 turiniu ir joje esančiais dokumentais, todėl trijų mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo momento.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Šiuo atveju sužinojimo apie aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, specifiką lemia tai, kad prašymą atnaujinti procesą pateikė nemokumo administratorius, kuris įgaliojimus veikti bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais įgyja nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento. Tačiau šis momentas savaime nereiškia, kad įgijęs atitinkamus įgaliojimus, administratorius iš karto sužino ar privalo sužinoti apie visas bankrutuojančios įmonės atžvilgiu iki jos bankroto išnagrinėtas bylas, jose priimtus sprendimus ir dar daugiau – kad tose bylos priimti sprendimai galimai pažeidžia bankrutuojančios įmonės (jos kreditorių) interesus. Visai šiai informacijai surinkti reikalingas tam tikras laiko tarpas, kuomet gaunama pakankamai duomenų apie aplinkybes, galimai sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
26. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieškovė prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą pateikė 2019 m. gruodžio 11 d., kartu pateikdama ir savo reikalavimą pagrindžiantį teismo sprendimą. Tačiau ir pats kreditorinio reikalavimo pateikimo faktas dar savaime negalėjo lemti sužinojimą apie galimai egzistuojantį proceso atnaujinimo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas momentas – 2019 m. gruodžio 23 d., kuomet administratorius surinko pakankamą kiekį duomenų, sudarančių pagrindą abejoti kreditoriaus reikalavimo, tegu ir grindžiamo įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumu, yra logiškai pagrįstas, nustatytas nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikoje suformuluoto bonus pater familias elgesio standarto.
Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir proceso atnaujinimo sąlygų
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.). Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).
28. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šios bylos atveju situacija susiklostė taip, kad atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje elgėsi visiškai pasyviai, nepateikdama netgi atsiliepimo į ieškinį, dėl ko buvo priimtas sprendimas už akių (t. y. teismas iš esmės tik formaliai vertino ieškinio pagrįstumą pagal ieškovės pateiktus įrodymus (CPK 285 straipsnio 2 dalis)); atsakovė neteikė prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taigi, prarado galimybę ir pasinaudoti instancine teismo sprendimo teisėtumo patikrinimo sistema. Proceso atnaujinimo institutas tokioje situacijoje yra vienintelė, nors ir išskirtinė įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė.
29. Remiantis kasacinio teismo suformuota proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktika, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas vertina pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą konkrečios bylos kontekste, siekdamas išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad jis galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
30. Apeliantė nurodo, kad ieškovė nepateikė teismui visų duomenų, kokias sumas buvo gavusi iš trečiųjų asmenų už apeliantę ar apeliantės vardu, nes ieškovė iš UAB „Studio Shape“ gavo 97 077 Eur sumą apeliantės vardu, tačiau šią aplinkybę ieškovė nuslėpė ir šios informacijos nei teismui, kuris priėmė sprendimą, nei apeliantės administratoriui nepateikė. Pažymėjo, kad ir 2018 m. vasario 27 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nebuvo nurodytos ir įtrauktos sumos, kurias ieškovė gavo iš UAB „Studio Shape“ apeliantės vardu pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. Preliminarią namo dalies su sklypo dalimi pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LDK G-001.
31. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015 m. liepos mėn. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Projekto valdymo sutartis PVK 2015/07-01, kuria sutarties šalys susitarė dėl projekto, gyvenamųjų namų kotedžo tipo, lauko inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų Vilniaus miesto rajone, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,2490 ha valdymo paslaugų apimties ir teikimo. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad preliminari Projekto vykdytojo teikiamų valdymo paslaugų kaina apskaičiuota pagal sutarties prieduose Nr. 1, Nr. 5, Nr. 6 esančius duomenis ir yra nurodyta sutarties priede Nr. 7 Preliminaraus investicinio projekto biudžetas. Tačiau minėti priedai į bylą nėra pateikti, todėl nėra galimybės nustatyti, kokia buvo sutarties kaina. Sutarties vykdymo metu atsakovei buvo išsiųstos šios PVM sąskaitos faktūros: 2017 m. kovo 14 14 Ser. PVK Nr. 0066 – 118789,99 Eur sumai; 2017 m. balandžio 28 d. Ser. PVK Nr. 0072 – 19264,40 Eur sumai; 2017 m. birželio 30 d. Ser. PVK Nr. 0077 – 52388,34 Eur sumai; 2017 m. liepos 31 d. Ser. PVK Nr. 0078 – 31604,00 Eur sumai; 2017 m. rugpjūčio 31 d. Ser. PVK Nr. 0080 – 7750,00 Eur sumai. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų nėra aišku, kokie darbai buvo atlikti. 2018 m. vasario 27 d. buvo sudarytas ir pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, iš kurio matyti, kad neginčijama atsakovės skola ieškovei pagal išrašytas sąskaitas faktūras sudaro 75 190,79 Eur.
32. Apeliantė pateikė įrodymus, kad tarp BUAB „LDK investicijos“ (pardavėjos), UAB „Studio Shape“ (pirkėjos) ir UAB „Projektų valdymo kompanija“ (projekto valdytoja) 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudaryta trišale preliminariąja namo dalies su sklypo dalimi pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. LDK G-001 BUAB „LDK investicijos“ įsipareigojo parduoti UAB „Studio Shape“ namo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), kuris bus statomas 0,2490 ha ploto BUAB „LDK investicijos“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 2.1. – 2.15. punktus UAB „Studio Shape“ (pirkėjas) įsipareigojo apeliantei (pardavėjui) sumokėti 112 077 Eur sumą, iš kurių 97 077 EUR suma UAB „Studio Shape“ (pirkėjas) mokama ieškovei (projekto valdytojui). Preliminariosios sutarties pagrindu UAB „Studio Shape“ laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. sumokėjo atsakovei BUAB „LDK investicijos“ į projekto valdytojos (ieškovės) sąskaitą 97 077 Eur (20 000 Eur + 5 000 Eur + 5 000 Eur + 5 000 Eur + 5 000 Eur + 5 000 Eur + 5 000 Eur + 20 000 Eur + 7 077 Eur + 10 000 Eur + 5 000 Eur + 5 000 Eur).
33. Taigi, minėtomis sutartimis buvo susitarta dėl to paties objekto, esančio (duomenys neskelbtini), vystymo ir pardavimo. Tačiau iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės įvertinti, ar Preliminariosios sutarties pagrindu UAB „Studio Shape“ atliktais mokėjimais ieškovei nebuvo atsiskaityta su ja ir pagal Projekto valdymo sutartį. Be to, ir 2018 m. vasario 27 d. ieškovės ir atsakovės Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nebuvo nurodytos ir įtrauktos sumos, kurias ieškovė gavo iš UAB „Studio Shape“ apeliantės vardu pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. Preliminarią namo dalies su sklypo dalimi pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LDK G-001. Atitinkamai, teismas neturi galimybės objektyviai įsitikinti, ar Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte ir ieškinyje nurodyta skola ieškovei iš tiesų egzistavo.
34. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011; kt.).
35. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012).
36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės pateikti duomenys apie galimai atsakovės vardu iš UAB „Studio Shape“ ieškovės gautas sumas, kurios nebuvo įtrauktos į Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, atitinka naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę bylos aplinkybės požymius, kadangi jos egzistavo bylos nagrinėjimo metu. Šių duomenų įvertinimas gali turėti esminės reikšmės bylai ir joje priimtam teismo sprendimui, nes įrodinėjimo dalykas byloje buvo atsakovės skolos ieškovei egzistavimo faktas, kuris niekaip nebuvo vertinamas pareiškėjos nurodomų aplinkybių aspektu, t. y. iš UAB „Studio Shape“ ieškovės gautos sumos niekaip nebuvo vertintos, sprendžiant dėl skolos egzistavimo fakto (taip pat ir jos dydžio), nes pati ieškovė tokių duomenų teismui nebuvo pateikusi, o atsakovė, minėta, procese elgėsi visiškai pasyviai, dėl ko buvo priimtas sprendimas už akių, kurio pagrįstumas vėliau civiliniame procese įtvirtintomis peržiūros priemonėmis nebuvo patikrintas.
37. Pasisakant dėl šių aplinkybių atitikties kitiems dviem kriterijams, t. y. kad atitinkamos aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu bei tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, pažymima tai, jog situacijoje, kuomet prašymą atnaujinti procesą teikia nemokumo administratorius, galimybę gintis nuo reiškiamų reikalavimų įgijęs, kaip minėta, tik nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento, turi būti vertinamas ne specifinis prašymą pateikiančio subjekto statusas, bet tai, kad aplinkybės, kurios pačiai šaliai (šiuo atveju – atsakovei), nors ir galėjo būti žinomos, tačiau dėl jos pasyvaus elgesio procese teismui nebuvo atskleistos. O tai reiškia, kad tokioms aplinkybėms paaiškėjus jau po bankroto bylos iškėlimo, subjektas, turintis pareigą įsitikinti bankrutuojančiai bendrovei reiškiamų kreditorinių reikalavimų pagrįstumu, kaip bankrutuojančios įmonės ir tuo pačiu visų jos kreditorių atstovas, gali remtis atitinkamų aplinkybių paaiškėjimu jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes priešingu atveju neegzistuotų jokia įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros forma, kuria atitinkamoje situacijoje būtų galimybė pasinaudoti.
38. Remiantis nurodytais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinamas procesas civilinėje byloje Nr. e2-4208-910/2018 pagal UAB „Projektų valdymo kompanija“ ieškinį atsakovei UAB „LDK investicijos“ dėl 75190,79 Eur skolos priteisimo.
39. Apeliantė tiek prašyme atnaujinti procesą, tiek atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ieškovė ir apeliantė, priimant teismo sprendimą, buvo akivaizdžiai nesąžiningos. Nemokumo administratorius šį argumentą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. Tačiau minėta norma yra taikoma actio Pauliana institutui, o nagrinėjamu atveju klausimas dėl sandorių nuginčijimo nėra sprendžiamas, todėl nesąžiningumo prezumpcija, kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe, esą sudarančia proceso atnaujinimo pagrindą, administratorius šiuo atveju remiasi nepagrįstai.
40. Apeliacinis teismas papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų įvertinti ir paties civilinės bylos e2-4208-910/2018 proceso (jo pradžios) teisėtumo klausimą. Remiantis Projekto valdymo sutarties PVK 2015/07-01, kuria grindžiamas byloje pareikštas reikalavimas, 10.2. punktu, sutarties šalys buvo sutarusios, kad visi ginčai, nesutarimai ir reikalavimai, kylantys dėl šios Sutarties taikymo, vykdymo bei aiškinimo, sprendžiami Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo teisme Nacionalinio komercinio arbitražo Procedūros reglamento nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. UAB „Projektų valdymo kompanija“ pareiškus ieškinį teisme, šalių susitarimas dėl arbitražinės išlygos atsisakymo nebuvo pateiktas, tuo tarpu teismas ex ifficio (pats, pagal pareigas) jau ieškinio priėmimo stadijoje turi patikrinti bylos priskirtinumo teismui aplinkybę (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas) arba ją įvertinti bylos nagrinėjimo eigoje (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ši aplinkybė, nors ir nebuvo nurodyta kaip proceso atnaujinimo pagrindas, negali būti ignoruojama, įvertinant teismo pareigą įsitikinti, kad atitinkama byla nagrinėtina teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LDK investicijos“ prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4208-910/2018, išnagrinėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų valdymo kompanija“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „LDK investicijos“ dėl skolos priteisimo.