Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, D. D. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria D. D. baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, sustabdytas ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 5 vnt. pramoninės gamybos 5.6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kuriuos laikė namuose, (duomenys neskelbtini) kur tuo metu buvo laikinai apsigyvenęs, iki 2018 m. lapkričio 29 d., 12.20 val., kai šiuos šaudmenis kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK pareigūnai. D. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku L. R. paskolindamas, neteisėtai perdavė šaunamąjį ginklą-dujinį pistoletą „B. M. 8“ su dėtuve ir 2 vnt. šaudmenų „Wadie 8 mm“, tokiu būdu neteisėtai šį šaunamąjį ginklą su šaudmenimis realizavo, kuriuos L. R. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. lapkričio 29 d., 12.20 val., kai minėtą šaunamąjį ginklą, t. y. dujinį pistoletą „ B. M. 8 “ su dėtuve ir 2 vnt. šaudmenų „Wadie 8 mm“ atliktos kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities Ukmergės rajono VPK policijos komisariato pareigūnai.

2. Be to, D. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 6,209 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 4,2%), 26,717 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 7,6%) ir 7,279 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 5,1%) (bendra narkotinių medžiagų-kanapių (antžeminių dalių) masė yra 40,205 g), kurias parsigabeno į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo laikinai apsigyvenęs, neturėdamas tikslo jų platinti, ir šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė iki 2018m. lapkričio 29 d., 12.20 val., kai atliktos kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde nesutinkama tik su D. D. paskirta priverčiamąja medicinos priemone, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina paduoto apeliacinio skundo ribose.

4. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2019 m. lapkričio 21 - gruodžio 19 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (-) nurodyta, kad D. D. nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. Dėl šios priežasties D. D. nebuvo šaukiamas į pirmosios instancijos teisme vykusį teisiamąjį posėdį, tačiau siekiant efektyvios teisių ir teisėtų interesų gynybos, buvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas. Apygardos teisme buvo gauti du analogiški D. D. prašymai leisti jam dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Svarstant šiuos prašymus, 2020 m. balandžio 27 d. VšĮ ,,Rokiškio psichiatrijos ligoninei“ buvo išsiųstas raštas, kuriuo buvo prašoma pateikti teismui informaciją apie D. D. sveikatos būklę ir galimybes dalyvauti teismo posėdyje. VšĮ ,,Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ 2020 m. balandžio 30 d. atsakomuoju raštu Nr. (-) informavo, kad šiuo metu D. D. sveikatos būklė yra nestabili ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje jam dalyvauti nerekomenduojama. Dėl šios priežasties D. D. nebuvo pristatomas ir į 2020 m. gegužės 5 d. apeliacinės instancijos teisme vykusį teismo posėdį, taip pat užtikrinant jo teisių ir teisėtų interesų gynybą per gynėją (teismo posėdyje dalyvavo D. D. gynėja advokatė Virginija Bradulskienė).

5. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad iš byloje esančio pirminio teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (-) matyti, kad D. D. tiek baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu, tiek ir ekspertizės atlikimo metu, buvo konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas bei šizofrenijos medikamentinė remisija. Tačiau šie psichikos susirgimai D. D. netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl jam būtinas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo poreikis, nekonstatuotas (t. 2., b. l. 73-81). Kadangi po stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo D. D. dėl kritikos savo būsenai stokos toliau piktnaudžiavo alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, vengė vartoti vaistus, dėl pablogėjusios psichikos būsenos jis kelis kartus pakartotinai buvo gydytas psichiatrijos stacionare (t. 2., b. l. 1-10), kur jam buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kiti sutrikimai, paranoidinė šizofrenija, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas. Įvertinus tai, kad, vykstant ikiteisminiam tyrimui D. D. pakartotinai ilgą laiką buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo paskirta papildoma stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Iš atliktos papildomos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (-) matyti, kad teismo ekspertai D. D. konstatavo lėtinį psichikos sutrikimą - paranoidinės šizofrenijos paūmėjimą (-), dėl kurio minėtas asmuo šiuo metu jau negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atsižvelgiant į tai, buvo rekomenduojama jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (t. 2., b. l. 135-146).

6. Apeliaciniame skunde D. D. gynėja nurodo, kad jo sveikatos būklė šiuo metu yra pagerėjusi, todėl prašo paskirti švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie D. D. sveikatos būklės pagerėjimą. Be to, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkybės, kad D. D. sveikatos būklė būtų pagėrėjusi, nepatvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje metu apklausta ekspertė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad apklausta psichiatrė ekspertė J. D. paaiškino, jog D. D. nebuvo rekomenduota dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, kadangi jis dirglus, psichiškai sujaudintas, provokuojantis įstaigos personalą bei kitus. Pakartotinės ekspertizės metu jam buvo konstatuoti kliedesiai bei psichozės. Ekspertė nurodė, kad D. D. yra pastovioje įtampoje bei pastoviame psicho-motoriniame susijaudinime, jo elgesys neprognozuojamas, jam buvo konstatuoti defektiniai valios ir mąstymo pakitimai, kurie yra negrįžtami (t. 3., b. l. 33). Apeliacinio skundo argumentus apie D. D. sveikatos būklės pagėrėjimą paneigia VšĮ ,,Rokiškio psichiatrijos ligoninės“ raštas, kuriame nurodoma, kad šiuo metu jo sveikatos būklė – nestabili.

9. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog D. D. sveikatos būklė pagerėjo, todėl jo gydymas ambulatoriškai pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, šiuo metu nėra įmanomas. Papildomų argumentų tokiai išvadai teikia ir aplinkybė, kad D. D. diagnozuota priklausomybė narkotinėms bei psichotropinėms medžiagoms, dėl ko jis yra nekritiškas savo ligai, gali nevartoti paskirtų vaistų bei nesilankyti pas gydytojus. Kaip matyti iš bylos duomenų, būtent dėl kritikos savo būsenai, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis bei vengimo vartoti paskirtus vaistus, D. D. praeityje ne kartą buvo gydytas psichiatrijos stacionare. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pats D. D. vertina, kad jo sveikatos būklė šiuo metu yra stabili, jis nesijaučia turįs psichikos sutikimų ir mano, kad priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikyti nėra tikslo. Taigi tikėtina, kad paskyrus gynėjos siūlomą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, D. D. psichikos būklė gali dar labiau blogėti, taip pat gali didėti jo pavojingumas aplinkiniams ir sau pačiam.

10. BK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos priverčiamųjų medicinos priemonių rūšys, kurios gali būti taikomas asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. BPK 401 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog sprendimą ar taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir kokią, priima teismas. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 3 dalimi, stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Atliktos papildomos stacionarinės ekspertizės metu teismo ekspertai D. D. konstatavo lėtinį psichikos sutrikimą-paranoidinės šizofrenijos paūmėjimą (-), dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, ir jį reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino D. D. nustatyto psichikos sutrikimo pobūdį ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis ir pagrįstai taikė priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

11. Pažymėtina, kad BK 98 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas įpareigojo psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, laikantis BPK 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, teikti teismui išvadą dėl tolesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo. Taigi, D. D. sveikatos būklei pasikeitus, teismas priims atitinkamus sprendimus dėl priverčiamosios medicinos priemonės tolimesnio taikymo ar jos rūšies pakeitimo.

12. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutartis, kuria sustabdytas D. D. baudžiamosios bylos nagrinėjimas ir jam paskirta priverčiamąją medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, D. D. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės apeliacinį skundą atmesti.