Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Agentūros VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui Agentūros VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondui (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės taryba) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Agentūros VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondas (toliau – ir Klaipėdos fondas) kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija) prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014 m. spalio 1 d. raštą Nr. (4.77)-22-3244 „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų“ ir patenkinti jo 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymą „Dėl vaikų dienos centro projekto VDCI-115 finansavimo pratęsimo 2015 metams“.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Komisijos 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014 m. spalio 1 d. raštas Nr. (4.77)-22-3244.

Atsakovas skunde akcentavo, jog 2014 m. spalio 1 d. raštas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie pasibaigusį panaudos sutarties terminą ir nurodyta jam išsikelti bei išsideklaruoti iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, priimtas savivaldybės administracijai dalyvaujant sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, o administracinių ginčų komisijai nepriskirtina spręsti ginčų, kilusių iš civilinių teisinių santykių. Panaudos sutarties termino pabaigos teisinės pasekmės ir įspėjimas dėl pareigos išsikelti bei grąžinti patalpas teisėtam savininkui negali būti priežastimi panaikinti savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d. raštą, kuris priimtas atsakant į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymą, adresuotą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). Savivaldybės administracija nėra kompetentinga spręsti dėl ministerijos įgyvendinamo projekto pratęsimo, tačiau reaguodama į pareiškėjo prašymą 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu informavo ministeriją apie panaudos sutarties pabaigą bei 2014 m. spalio 1 d. raštu priminė pareiškėjui apie panaudos sutarties pabaigą ir pareigą išsikelti iš patalpų.

II.

III.

Pareiškėjas Klaipėdos fondas 2015 m. balandžio 20 d. padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydamas: įpareigoti atsakovą atsakyti į jo 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymą; panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. AD1-2100 sudarytos komisijos 2014 m. rugsėjo 23 d. išvadą Nr. VS-5136; panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. (4.22)-R2-3180 „Dėl Agentūros VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondo pagal panaudos sutartį naudojamų patalpų“; priimti atskirąją nutartį, kurioje nurodyti padarytus pažeidimus ir persiųsti ją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir/arba pranešti prokurorui.

IV.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pabrėžė, jog pagal ABTĮ 95 straipsnio 1 dalį, papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikiamus argumentus bei reikalavimus, pabrėžė, jog pareiškėjas kelia klausimus dėl pareiškėjo vykdomo finansinio projekto susijusių raštų (sprendimų), adresuotų atsakovui, pagrįstumo ir teisėtumo. Jo vertinimu, pareiškėjas, prašydamas priimti papildomą sprendimą, kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti byloje pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui Klaipėdos fondui dėl Komisijos 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalies panaikinimo. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – atsakyti į 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymą kaip ir kiti reikalavimai: panaikinti 2014 m. rugsėjo 23 d. komisijos išvadą Nr. VS-5163 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. (4.22.)-R2-3180, yra savarankiški reikalavimai, kurie nebuvo nagrinėjami teismui priimant 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jau teikdamas atsiliepimą į atsakovo skundą kėlė savarankiškus reikalavimus, nors pagal ABTĮ 72 straipsnį atsiliepime šalis negali kelti reikalavimų.

Teismas darė išvadą, jog dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas, be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine tvarka.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog įstatyminis reikalavimas atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus visgi nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą.

Apibendrindamas teismas pažymėjo, kad papildomas sprendimas negali būti priimtas dėl tokių trūkumų, kurių ištaisymas reikštų jau priimto teismo sprendimo turinio keitimą, nes pagal visuotinai žinomą taisyklę, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo neteisėtumą ir nepagrįstumą galima pašalinti tik apeliacine tvarka arba atnaujinus procesą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas pasinaudojo galimybe apskųsti teismo sprendimą.

Teismas akcentavo, jog atsisakymas tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl papildomo sprendimo priėmimo reiškia baigtinį veiksmą, nesukeliantį pareigos pirmosios instancijos teismui pačiam atlikti tolesnius veiksmus ar įpareigoti juos atlikti kitus subjektus, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priimti atskirąją nutartį dėl atsakovo padarytų pažeidimų ir nusiųsti ją atsakovui ir / ar pranešti prokurorui.

V.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas Agentūros VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondas nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi, kuria netenkintas jo 2015 m. balandžio 20 d. pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo.

ABTĮ 95 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas, priėmęs byloje sprendimą, savo iniciatyva arba proceso dalyvių pareiškimu gali priimti papildomą sprendimą, t. y.: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. Taigi papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011, 2011 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012 ir kt.).

Pareiškėjas savo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo grindė argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jo reikalavimų: įpareigoti atsakovą atsakyti į 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymą; panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. AD1-2100 sudarytos komisijos išvadą Nr. VS-5136; panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. (4.22)-R2-3180; priimti atskirąją nutartį, kurioje nurodyti padarytus pažeidimus ir persiųsti ją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir / arba pranešti prokurorui.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kokios bylos priklauso administracinių teismų kompetencijai, detaliai reglamentuoja ABTĮ 15 straipsnis, o ABTĮ 18 straipsnio 3 dalis nustato, kad apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų, o įstatymų numatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Subjektų, įgaliotų paduoti skundą dėl administracinių ginčų komisijų sprendimų, ratą analogiškai apibrėžia ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 19 straipsnis. Be to, ABTĮ 32 straipsnio 3 dalis numato, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

Nustatyta, kad pareiškėjas Agentūros VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondas padavė skundą Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d. raštą Nr. (4.77)-22-3244 ir tenkinti jo 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymą „Dėl vaikų dienos centro projekto VDCI-115 finansavimo pratęsimo 2015 metams“. Komisija, išnagrinėjusi bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. TGK-21 panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d. raštą Nr. (4.77)-22-3244, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, pasinaudodamas Komisijos bylos proceso šalies teise skųsti Komisijos 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. TGK-21, kreipėsi į administracinį teismą, ginčydamas jo dalį, kuria buvo tenkintas Klaipėdos fondo skundas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, minėtą Komisijos 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį panaikino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d. raštą Nr. (4.77.)-22-3244 paliko galioti.

Aptartos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ginčas pirmosios instancijos teisme vyko tik dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d. rašto Nr. (4.77.)-22-3244 teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodydamas argumentus, kuriais vadovaudamasis padarė konkrečias išvadas dėl skundžiamo atsakovo akto ir savo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluodamas dėl jo aiškų patvarkymą, Klaipėdos apygardos administracinis teismas iš esmės išsprendė šį materialinį teisinį reikalavimą, t. y. išnagrinėjo bylą visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, analizuojamu atveju nėra nei vienos ABTĮ 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įpareigoti Klaipėdos apygardos administracinį teismą priimti byloje papildomą sprendimą.

Apibendrinant išdėstytus argumentus pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartyje aiškiai išdėstė savo poziciją, ją grindė teisingais motyvais ir padarė pagrįstą išvadą pareiškėjo pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkinti. Pažymėtina, kad pareiškėjo paaiškinimai, susiję su faktinių bylos aplinkybių vertinimu bei kitais Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo teisėtumo aspektais, bus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-2455/2015 pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjimo dalykas, todėl šiais klausimais teisėjų kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Agentūros VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondo atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.