Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės,

dalyvaujant pareiškėjos Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos skyriaus atstovams V.K., R.A.,

atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams Jolantai Laužikaitei, Justei Visakavičienei,

2015 m. kovo 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui Agentūrai Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondui dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014-11-18 sprendimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akcentuoja, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, kadangi 2014-10-01 raštas Nr. (4.77.)-22-3244, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie pasibaigusį panaudos sutarties terminą ir nurodyta išsikelti bei išsideklaruoti iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), priimtas savivaldybės administracijai dalyvaujant sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, o Administracinių ginčų komisijai nepriskirtina spręsti ginčų, kilusių iš civilinių teisinių santykių. Mano, jog panaudos sutarties termino pabaigos teisinės pasekmės ir įspėjimas dėl pareigos išsikelti bei grąžinti patalpas teisėtam savininkui, negali būti priežastimi panaikinti savivaldybės administracijos 2014-10-01 raštą Nr. (4.77.)-22-3244. Pabrėžia, jog savivaldybės administracijos 2014-10-01 raštas Nr. (4.77.)-22-3244 priimtas atsakant į pareiškėjos 2014-09-18 prašymą, kuris pirmiausia buvo adresuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Teigia jog savivaldybės administracija nėra kompetentinga spręsti dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamo projekto pratęsimo, tačiau reaguodama į pareiškėjos prašymą, savivaldybės administracija 2014-09-25 raštu informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apie panaudos sutarties pabaigą bei 2014-10-01 raštu priminė pareiškėjai apie panaudos sutarties pabaigą ir pareigą išsikelti iš patalpų.

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovės teismo posėdžio metu skundą palaiko jame išdėstytais motyvais ir prašo jį tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, informavo teismą, kad atstovas teismo posėdyje nedalyvaus. Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės ginčų komisijos 2014-11-18 sprendimo Nr. TGK-21 dalies, kurioje panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 10 01 raštas Nr. (4.77)-22-3244, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymas, Administracinių ginčų komisijos įstatymas (1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII-1031), Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (toliau – ir Nuostatai).

Administracinių ginčų komisijos įstatymas nustato bendrą ikiteisminę skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką (1 straipsnio 1 dalis). Administracinių ginčų komisijos įstatymas 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog <...> savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo). Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos (11 straipsnis). Ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę skųsti tą sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui (19 straipsnis).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėjo pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo skundą dėl vaikų dienos centro projekto VDCI-115 finansavimo pratęsimo 2015 metams ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 10 01 rašto Nr. (4.77)-22-3244 panaikinimo. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija skundą dalyje dėl Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo 2014 09 18 prašymo „Dėl vaikų dienos centro projekto VDCI-115 finansavimo pratęsimo 2015 metams“ atmetė kaip nepagrįstą, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 10 01 raštą Nr. (4.77)-22-3244 panaikino. Atsakovė skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 11 18 sprendimą dalyje dėl 2014 10 01 rašto Nr. (4.77)-22-3244 „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų“, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija informavo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondą, kad 2014 m. liepos 1 d. baigėsi 1994 10 17 pasirašyta panaudos sutartis Nr. 367 dėl patalpų (duomenys neskelbtini) ir prašė minėtas patalpas atlaisvinti, įvykdyti pagal sutartį įsipareigojimus ir turtą perduoti Administracijai bei įpareigojo V.K. iki 2014 10 31 išsikelti iš patalpų (duomenys neskelbtini), ir deklaruoti gyvenamąją vietą kitu adresu, panaikinimo.

Dėl administracinių ginčų komisijos nespręstinų ginčų

ABTĮ 27 straipsnyje numatyta savivaldybės visuomeninių administracinių ginčų komisijų (toliau Komisija) kompetencija, kad asmens skundas dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tai yra aptarta ir Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 10 punkte. Iš rašto turinio matyti, kad tai nėra individualus administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes pareiškėjui ir jo pirmininkei V.K.

Komisijoje nagrinėjant ginčus taikomos sąvokos apibrėžtos ABTĮ (Nuostatų 8 punktas), todėl laikytina, kad ginčo dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną komisijos kompetencijai (Nuostatų 16.1 punktas). Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, komisija asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis.

Komisija panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą, kuriuo pareiškėjas informuojamas, kad pasibaigus panaudos sutarčiai jis privalo atlaisvinti patalpas ir perduoti jas turto savininkui bei atlikti visus įsipareigojimus, numatytus sutartyje bei išsikelti iš patalpų ir deklaruoti gyvenamąją vietą kitu adresu. Įvertinusi nurodytų teisinių santykių specifiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas raštas, kuriame atsakovas paaiškina, kaip elgsis ateityje, yra tarpinis sprendimas, savaime nenustatantis, nekeičiantis ir nepanaikinantis pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje. Pranešimų sukeliami teisiniai padariniai yra tik procedūrinio, bet ne materialaus pobūdžio, todėl negali būti savarankišku tiek komisijos, tiek administracinės bylos dalyku. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdami su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu, pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydami galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui. Be to, ABTĮ 29 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos nesprendžia ginčų, nurodytų ABTĮ 16 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos Konstitucinio teismo kompetencijai, taip pat bylų priskirtų bendrosios kom petencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Ginčas dėl panaudos sutarties bei iškeldinimo kyla iš civilinių teisinių santykių ir negali būti nagrinėjamas komisijos. Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 18.2 punktu, privalėjo atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti.

Pažymėtina, kad teismo nagrinėtos administracinės bylos ginčo dalykas yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 10 01 rašto Nr. (4.77)-22-3244 „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų“ teisėtumas ir pagrįstumas, todėl, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą ir nusprendęs, kad ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 11 18 sprendimas dalyje dėl 2014 10 01 rašto Nr. (4.77)-22-3244 panaikinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas ne tik panaikina ikiteisminės ginčų komisijos sprendimo dalį, bet ir pasisako dėl paties ginčo esmės, t.y. atsakovo priimto rašto.

Dėl panaudos sutarties pasibaigimo ir įpareigojimo išsikelti iš gyvenamųjų patalpų

Tarp šalių 1994 10 17 buvo pasirašyta panaudos sutartis, kuri pasibaigė 2014 07 01. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nurodyta panaudos sutarties samprata, kad neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės, o 2 dalyje nurodyta, kad neatlyginto naudojimosi daiktu sutarčiai taikomos CK nuomos nuostatos. Analogiška panaudos sutarties samprota nurodyta ir CK 366 straipsnyje, galiojusiame pasirašant panaudos sutartį 1994 10 17. CK 6.613 straipsnyje numatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomotojo reikalavimu, nuomininkas privalo išsikelti iš gyvenamosios vietos, o ne išsikėlus yra iškeldinamas. Turto savininko įpareigojimas (reikalavimas, raginimas, įspėjimas, siūlymas ir kt.) yra procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuriuo reikalaujama vykdyti sutartį, atlaisvinti patalpas, nes priešingu atveju ginčas dėl iškeldinimo persikels į bendros kompetencijos teismą. Atsakovė, vadovaujantis CK teisės normomis, turėjo teisę pareikalauti pareiškėją išsikelti iš naudojamų patalpų sutarčiai pasibaigus. CK nėra nurodyta kokia forma turto savininkas pareikalauja atlaisvinti patalpas, todėl 2014 10 01 priimtas raštas laikytinas raginimu išsikelti iš patalpų, priklausančių atsakovei.

Dėl deklaravimo gyvenamosios vietos kitu adresu

Atsakovo 2014 10 01 rašte nurodytas įpareigojimas V.K. deklaruoti gyvenamąją vietą kitu adresu negali būti ginčo dalyku, nes pagal LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 punktą gyvenamosios vietos deklaravimas panaikinamas, kai gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis. Pagal minėto Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravimo duomenis nagrinėja ir sprendimą dėl jų taisymo, keitimo ir panaikinimo priima deklaravimo įstaiga. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sprendimas dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir panaikinimo gali būti skundžiamas teismui. Atsižvelgus į tai laikytina, kad ir Visuomeninės administracinių ginčų komisijos naagrinėjamu dalyku gali būti tik deklaravimo įstaigos priimtas sprendimas (11 straipsnis). Atsakovas, kaip gyvenamosios patalpos savininkas, į deklaravimo įstaigą su prašymu panaikinti V.K., Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo valdybos pirmininkės, deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), nesikreipė ir toks sprendimas nėra priimtas (Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 69-77 punktai).

Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo turinys neatitinka Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Nuostatų 10 punkto reikalavimų, kadangi išnagrinėtas 2014 10 01 raštas nėra individualus administracinis aktas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnį, skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos rašytinius įrodymus ir išanalizavus teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014-11 18 sprendimo Nr. TGK-21 dalis dėl 2014 10 01 rašto panaikinimo yra nepagrįsta ir neteisėta iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintina.

Teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą ir nusprendęs, kad ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos – 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimas dalyje dėl 2014 10 01 rašto panaikinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 10 01 raštą Nr. (4.77.)-22-3244 palieka nepakeistu.

Dėl pareiškėjo atsiliepime pateiktų prašymų

Pareiškėjas atsiliepime prašo panaikinti administracinius aktus Klaipėdos miesto savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašą, patvirtintą Tarybos 2012 01 27 sprendimu N.T2-29 ir Klaipėdos miesto savivaldybės panaudai perduodamo turto sąrašą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 03 29 sprendimu Nr. T2-91. Atsiliepime šalis negali kelti reikalavimų, jis tik nurodo ar sutinka ar nesutinka su skundo reikalavimais, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje (ABTĮ 72 straipsnis). Atsiliepime prašomi naikinti sprendimai yra norminiai aktai, kurių klausimas negali būti nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, nes šių kategorijų byloms yra numatyti atskiri nagrinėjimo ypatumai (ABTĮ 110, 111 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 11 18 sprendimą Nr. TGK-21 dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 10 01 rašto Nr. (4.77.)-22-3244 panaikinimo.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 10 01 raštą Nr. (4.77.)-22-3244 „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų“ palikti nepakeistu.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.