- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- I-874-789/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03795-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Margarita Stambrauskaitė
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo centro, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „V. Paulius & associates real estate“
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtajai nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui Mariui Brasiūnui, atsakovės atstovui Gintautui Zabielai, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo centro atstovui Algirdui Skrupskeliui, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Vygaudui Čekanauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „V. Paulius & associates real estate“ skundą atsakovei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtajai nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo centras, dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-12-04 priėmė pareiškėjos skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtos nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017-09-26 akto Nr. KPD-VL-590/1 (toliau – ir Aktas) panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (toliau – ir Sklypas). Paaiškino, kad Kultūros paveldo departamento Ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau – ir Taryba) Aktu patikslino nekilnojamosios kultūros vertybės – Žardės, Kuncų piliakalnio su gyvenviete (kodas 23762) (toliau – ir Vertybė) apskaitos duomenis Kultūros vertybių registre. Nurodė, kad, Aktu patikslinus Vertybės apskaitos duomenis, padidintas Vertybės teritorijos plotas nuo 52 412 m² iki 113 201 m², Vertybė pateko į pareiškėjai priklausantį Sklypą, užimdama jo 7 972 m². Teigia, kad Aktu nepagrįstai apribota pareiškėjo nuosavybės teisė į 7 972 m² Sklypo dalį, jame nėra argumentų, kodėl Vertybės teritorijos plotas padidintas tokiu mastu ir tokiu išsidėstymu, nenurodoma, kaip apibrėžtos Vertybės naujosios ribos.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2017-10-13 raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrių su prašymu argumentuotai raštu paaiškinti, kokiais kriterijais remiantis buvo pasirinktos naujos Vertybės teritorijos ribos, kodėl jos taip nutolusios nuo Vertybės apskaitos duomenų tikslinimą lėmusių naujausių archeologinių radinių.
Nurodė, kad 2017-11-09 gavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2017-11-09 raštą Nr. (9.63)2-2675, kuriuo persiųstas Atsakovo 2017-09-26 posėdžio protokolo išrašas. Iš pateikto protokolo išrašo matyti, kad Vertybės ribas siūlyta apibrėžti atsižvelgiant į reljefą. Mano, kad Taryba privalėjo pasirinkti aiškiai apibrėžtus kriterijus, o pasirinkdama, kuriuos kriterijus taikyti, pirmenybę turėjo taikyti tiems kriterijams, kurie atitinka proporcingumo principą, leidžia Teritorijos ribas nustatyti tik tiek, kiek būtina pačiai Vertybei apsaugoti, ir ne daugiau, tam, kad nebūtų pažeistas konstitucinis privačios nuosavybės neliečiamumo principas. Teigia, kad, naujus archeologinius radinius aptikus ne Sklypo ribose, nebuvo pagrindo Vertybės teritoriją plėsti į pareiškėjo Sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovė Taryba atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad priimdama Aktą vadovavosi vertinimo tarybų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir jai suteiktais įgaliojimais. Paaiškino, kad Tarybos 2017-09-26 posėdyje svarstytas Vertybės teritorijos padidinimas. Remiantis archeologiniais žvalgymais ir aptiktais radiniais, siūlyta teritoriją praplėsti, apimant į pietus ir pietryčius nuo piliakalnio esančią aukštumą, taip pat už griovos į rytus ir šiaurės rytus esančią, pelkėtų daubų apsuptą pailgą kalvą. Pažymėjo, kad, nepaisant to, jog radiniai nėra itin gausūs, spėjama, jog abiejose kalvose buvo įsikūrusios senovės gyvenvietės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir Taryba.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo centras (toliau – ir Centras) atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Centras 2017-09-25 raštu Nr. (6.1)2-555 pateikė Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą Nr. KPD-VL-590/1. Paaiškino, kad, apibrėžiant Vertybės teritorijos ribas, buvo vadovaujamasi Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimu, nurodančiu, jog ribos, remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, apibrėžiamos atsižvelgiant į esamų žemės sklypų ar jų dalių ribas, taip pat į kitų nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribas. Centro apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano projekte teritorija buvo patikslinta taip, kad ji kiek galima sutaptų su suformuotų sklypų ribomis. Paaiškino, kad bendras teritorijos plotas padidėjo nuo 5,24 ha iki 11,3 ha, į jį įjungiant ir pareiškėjos Sklypo dalį. Nurodė, kad, rengiant apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano projektą, buvo remiamasi M. G. 2012 m. žvalgymų duomenimis, kurių metu plote Nr. 5 (nedidelė dalis šio ploto pateko ir į Sklypą) aptiktos 2 lipdytinės keramikos šukės, skirtinos Žardės gyvenviečių gyvavimo laikotarpiui, t. y. I tūkst. pr. Kr. - II tūkst. pr. Kr. Nurodė, kad be šių radinių dar buvo aptikta ir keletas vėlyvų žiestos keramikos šukių. Šių žvalgymų išvadose nurodoma, kad ateityje būtų tikslinga šios radimvietės aplinkoje atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus, kurie leistų nustatyti kultūrinio sluoksnio buvimą, paplitimą, chronologiją bei išlikimą, rekomenduojama šią teritoriją įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Centras atsiliepime taip pat nurodė, kad nustatant teritoriją buvo atsižvelgta į reljefą. Paaiškino, kad teritoriją siūlyta apibrėžti apimant į rytus ir šiaurės rytus nuo piliakalnio už nedidelės griovos ir ežero galo plytinčią atskirą pailgą kalvą ir jos papėdes. Pažymėjo, jog radiniai aptikti šios kalvos rytinėje pašlaitėje besitęsiančioje šiaurės pietų kryptimi palei visą kalvą, patenkančioje į Sklypą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad Taryboje 2017-09-26 posėdžio metu spręstas klausimas dėl Vertybės teritorijos ribų nustatymo (protokolo Nr. VL-21) (b. l. 24–25). Taryba Aktu pakeitė Vertybės teritoriją ir nustatė, kad pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo dalis patenka į Vertybės teritoriją (b. l. 5–13). Pareiškėja 2017-10-13 raštu „Dėl apskaitos duomenų tikslinimo“, kreipėsi į Departamentą, prašydama pateikti paaiškinimus dėl naujų Vertybės teritorijos ribų (b. l. 20). Departamentas 2017-11-09 raštu Nr. (9.63.)2-2675 pareiškėjai nurodė, kad sprendimas apibrėžti Vertybės teritoriją buvo priimtas įvertinus 2012 m. M. G. ir 2015 m. I. M. archeologinių žvalgymų rezultatus, objekto, kuriam būdingos įgilintos struktūros, specifiką bei vietovės reljefą (b. l. 23).
Byloje ginčas kilo dėl Tarybos Akto, kuriuo Vertybės teritorija buvo patikslinta ją išplėčiant. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2011-06-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Išvardytos ABTĮ nuostatos ir LVAT praktika garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, turi kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT 2005-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008-08-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LVAT 2009-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad Tarybos Akto dalis, kuria Vertybės teritorija praplėsta ne Žemės sklypo ribose, pareiškėjai nesukūrė jokių pareigų, apribojimų ar teisių, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas turi būti atmetamas. Iš esmės analogiškos praktikos susiklosčius tokioms ginčo aplinkybėms laikosi ir LVAT (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1205/2013).
Teismas pažymi, kad atmetus pareiškėjos ginčo dalį, kuria ji prašo panaikinti visą Aktą, yra pagrindas svarstyti dėl Akto dalies, kuria Vertybės teritorijai priskirta pareiškėjos Žemės sklypo dalis, teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tik šioje dalyje ji yra suinteresuota iškelti administracinę bylą. Esant šioms aplinkybėms, teismas toliau vertins Akto pagrįstumą tik ta apimtimi, kuria Vertybės teritorijai priskirta dalis apima pareiškėjos Žemės sklypo dalį.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (redakcija nuo 2017-01-01 iki 2017-10-01) (toliau – ir NKPAĮ), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-15 įsakymu Nr. V-150 patvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas (redakcija nuo 2016-10-05) (toliau – ir Aprašas) ir kiti teisės aktai.
Pagal NKPAĮ 4 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro apskaita, skelbimas saugomu, saugojimas–tvarkyba ir naudojimas, pažinimas, jo sklaida, atgaivinimas (reabilitacija). Pagal NKPAĮ 8 straipsnio 3 punktą nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos. NKPAĮ 8 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijos ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos.
Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į Kultūros vertybių registrą, reglamentuoja Aprašas. Aprašas reglamentuoja duomenų, reikalingų nustatyti kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumą, apimtį bei nustato duomenims gauti reikalingų istorinių ir fizinių tyrimų skirstymą. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad vertinimo procesas susideda iš: amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros; reikšmingumo nustatymo; teritorijos apibrėžimo; reikšmingumo lygmens nustatymo. Pagal Aprašo 11 punktą autentiškumo požymių patikra atliekama remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais. Autentiškumo požymių patikra reikalinga nustatyti objekto ar vietovės amžių, kai jis nėra aiškus, kai kyla abejonių dėl objekto ar vietovės dalių ir elementų atitikties amžiaus cenzui.
Aprašo 3.13 punkte nustatyta, kad reikšmingumo nustatymas – tai nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo atskleidimas, nustatant objekto, jo teritorijos, vietovės, jų dalių ir elementų vertingųjų savybių gausą bei kompleksiškumą etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriais. Tuo tarpu vietovė yra archeologinį povandeninį, etnokultūrinį, architektūrinį, urbanistinį, istorinį, sakralinį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį galinti turėti teritorija, kurioje yra kultūros paveldo objektų ir kuri pagal šio aprašo nuostatas įregistravus ją Kultūros vertybių registre gali tapti kultūros paveldo vietove (Aprašo 3.18 punktas). Pagal Aprašo 3.19 punktą vertinimas – tai remiantis istorinių, fizinių ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiškumo patikra, atliekamas reikšmingumo ir jo lygmenų nustatymas, objekto teritorijos ar vietovės ribų apibrėžimas, siekiant objektui ar vietovei suteikti apsaugą, juos registruojant Kultūros vertybių registre. Pagal Aprašo 16 punktą, vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais, atsižvelgiant į objekto užimamą plotą, objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes ir jų naudojimui reikalingą plotą taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.
Pagal NKPAĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai tyrimais pagrįstos, vertinimo tarybos nustatytos kultūros paveldo objekto teritorijos ribos neatitinka daiktinės teisės objektų ribų, institucija, atsakinga už šio objekto apsaugą ar inicijavusi objekto paskelbimą saugomu, organizuoja ir finansuoja sklypo dalies ar sklypų dalių, kaip naujų daiktinės teisės objektų, įteisinimą (LVAT 2011-07-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-2791/2011). Taigi, kai vertinimo taryba nusprendžia, kad vietovė yra reikšminga ir svarbi visuomenei, kaip jos kultūrinis turtas, nekilnojamųjų kultūros vertybių išaiškinimas ir registravimas Kultūros vertybių registre yra atliekamas neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas.
Iš ginčijamo Akto turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju nuspręsta Kultūros vertybių registre patikslinti Vertybės teritoriją. Iš ginčo šalių teiktų paaiškinimų ir bylos duomenų matyti, kad Taryba, spręsdama, ar yra pagrindas tikslinti Vertybės teritoriją, rėmėsi archyvine medžiaga ir tyrimų ataskaitomis. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamas Aktas priimtas remiantis 2012 m. M. G. ir 2015 m. I. M. archeologinių žvalgymų rezultatais. Byloje pateikta 2012 m. M. G. atlikta Vertybės žvalgymų ataskaita, iš kurios duomenų matyti, kad žvalgymu metu aptiktos dvi lipdytinės keramikos šukės, kurios skirtinos Žardės gyvenviečių gyvavimo laikotarpiui (I tūkst. pr. Kr. – II tūkst. pr. Kr.) (b. l. 86). Byloje pateikta 2015 m. I. M. atlikta Vertybės žvalgymų ataskaita, iš kurios duomenų matyti, kad žvalgymu metu aptikti šlako fragmentai, kurie priskirtini Žardės piliakalniui su gyvenviete (b. l. 19).
Teismas pažymi, kad iš byloje esančių Vertybės teritorijos planų bei iš viešai prieinamos informacijos apie ginčo objektu esančio Žemės sklypo ribas (http://regia.lt, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search) matyti, kad archyviniuose dokumentuose nurodomi radimvietės duomenys nesutampa su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalimi, kuri ginčijamu Aktu pripažinta esanti Vertybės teritorijoje. Iš 2012 m. M. G. atliktos Vertybės žvalgymų ataskaitos bei 2015 m. I. M. atliktos Vertybės žvalgymų ataskaitos matyti, kad šlako fragmentai ir keramikos šukės rastos buvo koordinatėse X: 324657 Y: 6172151 (pagal LKS 1994 klasifikavimą) ir X: 324650 Y: 6172153 (pagal LKS 1994 klasifikavimą), t. y. į pietus nuo Žardupės g. (b. l. 19, 87). Iš viešai pateikiamų duomenų ir pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo dalies teritorija, kuri įtraukta į Vertybės teritoriją, yra nutolusi į šiaurės rytus nuo radavietės per daugiau nei 100 metrų į šiaurės rytus nuo Žardupės g. Tai neatitinka 2012 m. M. G. atliktos Vertybės žvalgymų ataskaitoje bei 2015 m. I. M. atliktos Vertybės žvalgymų ataskaitoje nurodytų radimviečių. Atsižvelgiant į šiuos prieštaringus duomenis, teismo vertinimu, radimvietės vieta nesutampa su pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo dalies vieta, todėl negali būti laikoma pagrįstu pagrindu patikslinti Vertybės teritoriją, nurodant, kad ji patenka į dalį Žemės sklypo.
Teismas pažymi, kad, vadovaujantis NKPAĮ 11 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reglamentavimu,
kultūros paveldo objekto teritorijos ribos turi būti pagrįstos tyrimais. Iš esmės tokios praktikos laikosi ir LVAT (LVAT 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-245/2012). Istorinių ir fizinių tyrimų būtinybę apibrėžiant objekto teritorijos ir vietovės ribas nustato ir Aprašo 17 punktas, pagal kurį objekto teritorijos ir vietovės ribos apibrėžiamos, remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais, atsižvelgiant į objekto užimamą plotą, objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes ir jų naudojimui reikalingą plotą taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Teismas vertina, kad, nustatant objekto ribas, turi būti atliekami tyrimai, kurių eigoje turi būti pateiktos išvados dėl Vertybės teritorijos apibrėžimo. Nagrinėjamu atveju reikalingi tyrimai, siekiant išplėsti Vertybės teritoriją ta dalimi, kuria ji užima pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo dalį, nebuvo atlikti. Vertybės vieta grindžiama tyrimais, kurių metu vertingieji radiniai aptikti ne toje vietoje, kurioje nuspręstą, patikslinti Vertybės teritoriją.
Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad faktinių duomenų pripažinti, jog Vertybės teritorija apima ir pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo dalį, Taryba neturėjo, o savo išvadas grindė tik bendro pobūdžio argumentais ir radimvietėmis, kurios neatitinka Žemės sklypo ribų, teritorija. Nesant faktinių archyvinės ir tyrimų medžiagos duomenų bei Žemės sklypo duomenų atitikties, teismas konstatuoja, kad Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017-09-26 akto Nr. KPD-VL-590/1 dalis, kuria Žemės sklypo dalis buvo įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną), priimta neatlikus išsamių tyrimų, pagrindžiančių kultūros vertybės teritorijos nustatymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, o Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017-09-26 akto Nr. KPD-VL-590/1 dalis, kuria Žemės sklypo dalis buvo įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną), naikinama kaip nepagrįsta. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „V. Paulius & associates real estate“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017-09-26 akto Nr. KPD-VL-590/1 dalį, kuria žemės sklypo dalis buvo įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.