Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2020-01-15 · Administracinė byla Nr. A-1629-415/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Data
2020-01-15
Bylos Nr.
A-1629-415/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03795-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas, Nijolė Pašvenskienė, Maris Brasiūnas, Aleksiejas Luchtanas, Justina Bartulytė, Algirdas Skrupskelis
Pareiškėjas
"V. Paulius & associates real estate"
Suinteresuotas asmuo
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centro
Atsakovas
Kultūros paveldo departamento Ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba
Trečiasis asmuo
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centras
Advokatai
Marius Brasiūnas

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

2sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

3dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & associates real estate“ atstovui advokatui Mariui Brasiūnui,

4atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtajai nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos atstovui Aleksiejui Luchtanui,

5trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovei Justinai Bartulytei,

6trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo centro atstovui Algirdui Skrupskeliui,

7viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & associates real estate“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtajai nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo centras, dėl akto panaikinimo.

11Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „V. Paulius & associates real estate“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtos nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2017 m. rugsėjo 26 d. aktą Nr. KPD-VL-590/1 (toliau – ir Aktas).

13Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) (toliau – ir Sklypas). Taryba Aktu patikslino nekilnojamosios kultūros vertybės – Žardės, Kuncų piliakalnio su gyvenviete (kodas 23762) (toliau – ir Vertybė) apskaitos duomenis Kultūros vertybių registre. Aktu patikslinus Vertybės apskaitos duomenis, padidintas Vertybės teritorijos plotas nuo 52 412 kv. m iki 113 201 kv. m, tokiu būdu Vertybė pateko į pareiškėjui priklausantį Sklypą, užimdama jo 7 972 kv. m.

15Pareiškėjas teigė, kad Aktu nepagrįstai apribota jo nuosavybės teisė į 7 972 kv. m Sklypo dalį, Akte nėra argumentų, kodėl Vertybės teritorijos plotas padidintas tokiu mastu ir išsidėstymu, nenurodoma, kaip apibrėžtos Vertybės naujosios ribos. Pareiškėjas 2017 m. spalio 13 d. raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrių su prašymu argumentuotai raštu paaiškinti, kokiais kriterijais remiantis buvo pasirinktos naujos Vertybės teritorijos ribos, kodėl jos taip nutolusios nuo Vertybės apskaitos duomenų tikslinimą lėmusių naujausių archeologinių radinių. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2017 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (9.63)2-2675 persiuntė atsakovo 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdžio protokolo išrašą, iš kurio matyti, kad Vertybės ribas siūlyta apibrėžti atsižvelgiant į reljefą.

17Pareiškėjo nuomone, Taryba privalėjo pasirinkti aiškiai apibrėžtus kriterijus, o pasirinkdama, kuriuos kriterijus taikyti, pirmenybę turėjo taikyti tiems kriterijams, kurie atitinka proporcingumo principą, leidžia teritorijos ribas nustatyti tik tiek, kiek būtina pačiai Vertybei apsaugoti ir ne daugiau, tam, kad nebūtų pažeistas konstitucinis privačios nuosavybės neliečiamumo principas. Pažymėjo, kad naujus archeologinius radinius aptikus ne Sklypo ribose, nebuvo pagrindo Vertybės teritoriją plėsti į pareiškėjo Sklypą.

19Atsakovas Taryba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti.

21Atsakovas atsiliepime nurodė, kad priimdamas Aktą, vadovavosi vertinimo tarybų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir Tarybai suteiktais įgaliojimais. Tarybos 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdyje buvo svarstytas Vertybės teritorijos padidinimas. Remiantis archeologiniais žvalgymais ir aptiktais radiniais, siūlyta teritoriją praplėsti, apimant į pietus ir pietryčius nuo piliakalnio esančią aukštumą, taip pat už griovos į rytus ir šiaurės rytus esančią, pelkėtų daubų apsuptą pailgą kalvą. Pažymėjo, kad, nepaisant to, jog radiniai nėra itin gausūs, spėjama, kad abejose kalvose buvo įsikūrusios senovės gyvenvietės.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į skundą su juo nesutiko.

25Atsiliepimą grindė Tarybos atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo centras (toliau – ir Centras) atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

29Atsiliepime nurodė, kad Centras 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (6.1)2-555 pateikė Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą Nr. KPD-VL-590/1. Apibrėžiant Vertybės teritorijos ribas, buvo vadovaujamasi Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimu, nurodančiu, jog ribos, remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, apibrėžiamos atsižvelgiant į esamų žemės sklypų ar jų dalių ribas, taip pat į kitų nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribas. Centro apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano projekte teritorija buvo patikslinta taip, kad ji kiek galima sutaptų su suformuotų sklypų ribomis. Paaiškino, kad bendras teritorijos plotas padidėjo nuo 5,24 ha iki 11,3 ha, į jį įjungiant ir pareiškėjo Sklypo dalį. Rengiant apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano projektą, buvo remiamasi M. G. 2012 m. žvalgymų duomenimis, kurių metu plote Nr. 5 (nedidelė dalis šio ploto pateko ir į Sklypą) aptiktos 2 lipdytinės keramikos šukės, skirtinos Žardės gyvenviečių gyvavimo laikotarpiui, t. y. I tūkst. pr. Kr. - II tūkst. pr. Kr. Nurodė, kad be šių radinių dar buvo aptikta ir keletas vėlyvų žiestos keramikos šukių. Šių žvalgymų išvadose nurodoma, kad ateityje būtų tikslinga šios radimvietės aplinkoje atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus, kurie leistų nustatyti kultūrinio sluoksnio buvimą, paplitimą, chronologiją bei išlikimą, rekomenduojama šią teritoriją įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

31Centras pažymėjo, kad nustatant teritoriją buvo atsižvelgta į reljefą. Teritoriją siūlyta apibrėžti apimant į rytus ir šiaurės rytus nuo piliakalnio už nedidelės griovos ir ežero galo plytinčią atskirą pailgą kalvą ir jos papėdes. Nurodė, kad radiniai aptikti šios kalvos rytinėje pašlaitėje, besitęsiančioje šiaurės pietų kryptimi palei visą kalvą, patenkančioje į Sklypą.

34Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. rugsėjo 26 d. akto Nr. KPD-VL-590/1 dalį, kuria žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) dalis buvo įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

36Teismas nustatė, kad Taryboje 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdžio metu spręstas klausimas dėl Vertybės teritorijos ribų nustatymo (protokolo Nr. VL-21). Taryba Aktu pakeitė Vertybės teritoriją ir nustatė, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalis patenka į Vertybės teritoriją. Pareiškėjas 2017 m. spalio 13 d. raštu „Dėl apskaitos duomenų tikslinimo“, kreipėsi į Departamentą, prašydama pateikti paaiškinimus dėl naujų Vertybės teritorijos ribų. Departamentas 2017 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. (9.63.)2-2675 pareiškėjui nurodė, kad sprendimas apibrėžti Vertybės teritoriją buvo priimtas įvertinus 2012 m. M. G. ir 2015 m. I. M. archeologinių žvalgymų rezultatus, objekto, kuriam būdingos įgilintos struktūros, specifiką bei vietovės reljefą.

38Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Teismas sprendė, kad Tarybos Akto dalis, kuria Vertybės teritorija praplėsta ne pareiškėjo sklypo ribose, nesukūrė pareiškėjui jokių pareigų, apribojimų ar teisių, todėl šią pareiškėjo skundo dalį atmetė. Teismas pažymėjo, kad atmetus pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti visą Aktą, yra pagrindas svarstyti dėl Akto dalies, kuria Vertybės teritorijai priskirta pareiškėjo žemės sklypo dalis, teisėtumo ir pagrįstumo.

40Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-150 patvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Aprašas) ginčui aktualiomis nuostatomis ir nurodė, kad kai vertinimo taryba nusprendžia, jog vietovė yra reikšminga ir svarbi visuomenei, kaip jos kultūrinis turtas, nekilnojamųjų kultūros vertybių išaiškinimas ir registravimas Kultūros vertybių registre yra atliekamas neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas.

42Teismas nustatė, kad iš ginčo šalių teiktų paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų matyti, jog Taryba, spręsdama, ar yra pagrindas tikslinti Vertybės teritoriją, rėmėsi archyvine medžiaga ir tyrimų ataskaitomis. Ginčijamas Aktas priimtas remiantis 2012 m. M. G. ir 2015 m. I. M. archeologinių žvalgymų rezultatais. Byloje pateikta 2012 m. M. G. atlikta Vertybės žvalgymų ataskaita, kurioje nurodyta, kad žvalgymų metu aptiktos dvi lipdytinės keramikos šukės, kurios skirtinos Žardės gyvenviečių gyvavimo laikotarpiui (I tūkst. pr. Kr. – II tūkst. pr. Kr.). I. M. 2015 m. atlikta Vertybės žvalgymų ataskaita, kurioje nurodyta, kad žvalgymų metu aptikti šlako fragmentai, kurie priskirtini Žardės piliakalniui su gyvenviete.

44Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių Vertybės teritorijos planų bei iš viešai prieinamos informacijos apie ginčo objektu esančio Žemės sklypo ribas (http://regia.lt, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search) matyti, jog archyviniuose dokumentuose nurodomi radimvietės duomenys nesutampa su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalimi, kuri ginčijamu Aktu pripažinta esanti Vertybės teritorijoje. Iš 2012 m. M. G. atliktos Vertybės žvalgymų ataskaitos bei 2015 m. I. M. atliktos Vertybės žvalgymų ataskaitos matyti, kad šlako fragmentai ir keramikos šukės rastos buvo koordinatėse X:324657 Y:6172151 (pagal LKS 1994 klasifikavimą) ir X:324650 Y:6172153 (pagal LKS 1994 klasifikavimą), t. y. į pietus nuo Žardupės g. Iš viešai pateikiamų duomenų ir pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo dalies teritorija, kuri įtraukta į Vertybės teritoriją, yra nutolusi į šiaurės rytus nuo radavietės per daugiau nei 100 metrų į šiaurės rytus nuo Žardupės g. Tai neatitinka 2012 m. M. G. atliktos Vertybės žvalgymų ataskaitoje bei 2015 m. I. M. atliktos Vertybės žvalgymų ataskaitoje nurodytų radimviečių. Atsižvelgiant į šiuos prieštaringus duomenis, teismas vertino, kad radimvietės vieta nesutampa su pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalies vieta, todėl negali būti laikoma pagrindu patikslinti Vertybės teritoriją, nurodant, kad ji patenka į dalį pareiškėjo žemės sklypo.

46Teismas nurodė, kad vadovaujantis NKPAĮ 11 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reglamentavimu, kultūros paveldo objekto teritorijos ribos turi būti pagrįstos tyrimais. Istorinių ir fizinių tyrimų būtinybę apibrėžiant objekto teritorijos ir vietovės ribas nustato ir Aprašo 17 punktas, pagal kurį objekto teritorijos ir vietovės ribos apibrėžiamos, remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais, atsižvelgiant į objekto užimamą plotą, objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes ir jų naudojimui reikalingą plotą taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Teismas vertino, kad, nustatant objekto ribas, turi būti atliekami tyrimai, kurių eigoje turi būti pateiktos išvados dėl Vertybės teritorijos apibrėžimo. Nagrinėjamu atveju reikalingi tyrimai, siekiant išplėsti Vertybės teritoriją ta dalimi, kuria ji užima pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalį, nebuvo atlikti. Vertybės vieta grindžiama tyrimais, kurių metu vertingieji radiniai aptikti ne toje vietoje, kurioje nuspręstą patikslinti Vertybės teritoriją.

48Teismas sprendė, kad faktinių duomenų pripažinti, jog Vertybės teritorija apima ir pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo dalį, Taryba neturėjo, o savo išvadas grindė tik bendro pobūdžio argumentais ir radimvietėmis, kurios neatitinka žemės sklypo ribų, teritorija. Nesant faktinių archyvinės ir tyrimų medžiagos duomenų bei žemės sklypo duomenų atitikties, teismas konstatavo, kad Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. rugsėjo 26 d. akto Nr. KPD-VL-590/1 dalis, kuria žemės sklypo dalis buvo įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną), priimta neatlikus išsamių tyrimų, pagrindžiančių kultūros vertybės teritorijos nustatymą, todėl pareiškėjo skundo dalį tenkino ir Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. rugsėjo 26 d. akto Nr. KPD-VL-590/1 dalį, kuria žemės sklypo dalis buvo įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną), panaikino.

51Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują spendimą atmesti pareiškėjos UAB „V. Paulius & associates real estate“ skundą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

53Atsakovas nurodo, kad sprendimas priimtas neįvertinus visų bylos aplinkybių, netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktų nuostatas, nukrypstant nuo teismų suformuotos praktikos ir ignoruojant viešąjį interesą.

55Pažymi, kad Žardės, Kuncų piliakalnis su gyvenviete (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 23762) yra nekilnojamojo nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas, kurio statusas – paminklas. Archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objektai ir jų teritorijos yra tiesiogiai susiję su reljefo elementais ir juos supančiu kraštovaizdžiu (aukštumų, terasų, iškyšulių, pusiasalių, salų ir kt.). Jų santykis yra nustatytas ilgalaikių fundamentinių mokslinių tyrimų metu. Žardės - Laistų vietovėje yra viena iš didžiausių archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objektų koncentracija Lietuvoje. Kompleksas, kurio sudėtinė dalis yra Žardės, Kuncų piliakalnis su gyvenviete, unikalus tiek Lietuvoje, tiek Baltijos jūros regione kontekste kaip spėjamo protomiesto vieta. Todėl nuolat išlieka tikimybė, kad praeityje plačiai apgyvendintoje teritorijoje, kurioje vykdyta intensyvi ūkinė-gamybinė veikla, bus aptinkama archeologinių vertybių (pavienių radinių ar jų koncentracijų, kultūrinis sluoksnis ir kt.), jos bus vertinamos bendrame kontekste ir jų pagrindu bus koreguojamos saugomų teritorijų ribos. Žardės - Laistų komplekso archeologiniams objektams (Bandužių (31757), Bandužių, Žardės (31842), Laistų (37494), Žardės II (17133), Žardės III (17134)) būdingos įgilintomis struktūros, siejamomis su žmonių ūkine-gamybine veikla: stulpavietės, židiniai, laužavietės, rūdos paieškos ir gavybos duobės, neaiškios paskirties duobės, geležies lydimo vietos bei rudnelės. Nepaisant to, kad gyvenvietėse fiksuojama daug įgilintų struktūrų, dabartiniame žemės paviršiuje archeologinių radinių aptinkama negausiai, tačiau įgilintose struktūrose ir jų aplinkoje jų yra. Todėl pareiškėjo ir teismo argumentai, kad pavieniai radiniai nelaikytini pakankamu pagrindu, nepagrįstas, išsakytas neįvertinus Žardės - Laistų komplekso specifikos ir kraštovaizdžio naudojimo ypatumų. Taip pat nepagrįstas argumentas, jog Vertinimo tarybos sprendimas apibrėžti Žardės, Kuncų piliakalnio su gyvenviete teritoriją, ypač už griovos į rytus-šiaurės rytus nuo piliakalnio esančią, pelkėtų daubų apsuptą aukštumą, remiantis pavieniais radiniais, bei prieštarauja ilgalaikių Žardės-Laistų komplekso tyrimų rezultatams ir apie šį archeologinį kompleksą sukauptiems moksliniams faktams.

57Taryba atkreipia dėmesį, kad tyrėjas negali atlikti archeologinių tyrimų be žemės sklypo savininko sutikimo. Kadangi žemės sklypų, nesančių saugomose teritorijose, savininkai nėra suinteresuoti tokių tyrimų atlikimu, tikimybė juos atlikti nedidelė. Departamento lėšomis finansuojami žvalgomieji archeologiniai tyrimai vietovių, jų dalių (t. y. teritorijos tikslinimui) ir vertingųjų savybių atskleidimui gali būti vykdomi tik nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose. Praplėtus Žardės, Kuncų piliakalnio su gyvenviete teritoriją į pietryčius ir į rytus-šiaurės rytus, ateityje atsirastų galimybė (tikėtina ir 2019 m.) jose atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus ir tokiu būdu patikslinti kultūrinio sluoksnio būklę, jo storį ir paplitimą minėtose vertybių dalyse. Žardės, Kuncų piliakalnio su gyvenviete vertingųjų savybių pobūdis yra ne tik archeologinis, bet taip pat istorinis bei kraštovaizdžio. Teismas sprendimą priėmė neatsižvelgdamas ir nenagrinėdamas minėtų aspektų.

59Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju svarbus ne tik žemės sklypo savininko privatus interesas, bet ir viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu išsaugoti kultūros paveldą. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojamus tikslus išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis, yra pagrindas teigti, kad viešasis interesas išsaugoti valstybės saugomas nekilnojamąsias kultūros vertybes yra aiškiai apibrėžtas.

61Nurodo, kad Aktas visiškai neriboja pareiškėjo teisės disponuoti žemės sklypu, o pati Akto dalis negali būti panaikinta vien todėl, kad jo pagrindu atsiranda tam tikri reikalavimai žemės sklypo, patenkančio į Žardės, Kuncų piliakalnio su gyvenvietės teritorija, naudojimui ar valdymui, statinių statybos darbams. Teismas sprendė, kad Taryba faktinių duomenų pripažinti, jog vertybės teritorija apima ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalį, neturėjo, ir savo išvadas grindė tik bendro pobūdžio argumentais. Tarybos nuomone, teismas pareiškėjo skundą tenkino neįvertinus visų argumentų ir bylai reikšmingų aplinkybių (Žardės - Laistų archeologinių objektų konteksto ir specifikos, viešojo intereso ir t. t.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir naikintinas.

63Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad tyrimai šioje teritorijoje vykdomi nuo 1990 m. Toje vietovėje buvo 3 piliakalniai, vienas sunaikintas, aplink piliakalnį buvo gamybinė zona. Vėliau irgi buvo atliekami papildomi žvalgomieji archeologiniai taip pat ir detalieji tyrimai, kurie patvirtino ankstesnes archeologų prielaidas apie tai, kad yra įgilintų objektų, turinčių archeologinių vertybių požymių ir visa teritorija sudaro vientisą kompleksą, todėl 80 a ploto eliminavimas iš bendro teritorijos ploto (komplekso) yra netikslingas. Neabejoja, kad toje teritorijoje būtų surastos archeologinės vertybės, jeigu būtų atliekami tyrimai. Remiasi ilgalaike patirtimi, ne spėjimais, apie objektų funkcionavimą. Kalvos senovėje buvo intensyviai naudojamos. Objektas unikalus, minimas ir istorijos šaltiniuose, teritorijos atidalijimas tikrai netikslingas.

65Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

67Pareiškėjas nurodo, kad Tarnybos pozicija yra paremta tik spėjimais ir prielaidomis. Pareiškėjas, remdamasis ginčui aktualiomis NKPAĮ bei Aprašo nuostatomis, teigia, kad nustatant objekto ribas, turi būti atliekami tyrimai, kurių eigoje turi būti pateiktos išvados dėl Vertybės teritorijos apibrėžimo. Atsakovas šiuo atveju niekaip nepagrindė, kad yra būtinybė Vertybės teritoriją išplėsti į pareiškėjo žemės sklypo dalį.

69Pareiškėjas teigia, kad neginčija viešo intereso ir kultūros vertybių svarbos bei reikšmės, tačiau mano, jog nuosavybės teisių ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas. Atsakovas Aktą priėmė remdamasis nuomone ir spėjimais, bet ne tyrimais, kaip reikalauja teisės aktai. Remiantis universaliuoju teisinės valstybės principu, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, atsakovas savo neteisėtiems veiksmams, t. y. Vertybės ribų išplėtimui į žemės sklypą neteisėtomis ir neadekvačiomis priemonėmis, pateisinti neturi pagrindo remtis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta konstitucine priederme saugoti Lietuvos kultūros vertybes. Atsakovas nurodo, kad Aktas neriboja pareiškėjo teisės disponuoti žemės sklypu, o Akto dalis negali būti panaikinta vien todėl, kad jo pagrindu atsiranda tam tikri reikalavimai žemės sklypo naudojimui ar valdymui, statinių statybos darbams šiame sklype. Tačiau savininko teisė naudoti ir valdyti daiktą nevaržomai savo nuožiūra, kaip ir teisė juo disponuoti, sudaro vientisą nuosavybės teisės turinį. Taigi atsakovas pats pripažįsta, kad Aktas riboja pareiškėjo nuosavybės teisę, kurią taip pat gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

71Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas taip pat niekaip nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl buvo nesilaikyta NKPAĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, nustatančių, kad kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis. Iš byloje esančių Vertybės teritorijos planų matyti, kad archyviniuose dokumentuose nurodomi radavietės duomenys nesutampa su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, kuri ginčijamu Aktu pripažinta esanti Vertybės teritorijoje. Iš 2012 m. M. G. atliktos Vertybės žvalgymų ataskaitos bei 2015 m. I. M. atliktos Vertybės žvalgymų ataskaitos matyti, kad šlako fragmentai ir keramikos šukės rastos buvo koordinatėse X:324657 Y:6172151 (pagal LKS 1994 klasifikavimą) ir X:324650 Y:6172153 (pagal LKS 1994 klasifikavimą), t. y. į pietus nuo Žardupės g. Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalies teritorija, kuri įtraukta į Vertybės teritoriją, yra nutolusi į šiaurės rytus nuo radavietės per daugiau nei 100 metrų į šiaurės rytus nuo Žardupės g. Tai neatitinka 2012 m. M. G. atliktos Vertybės žvalgymų ataskaitoje bei 2015 m. I. M. atliktos Vertybės žvalgymų ataskaitoje nurodytų radaviečių.

73Pareiškėjas teigia, kad svarbu ir tai, jog M. G. ataskaitoje konstatuota, kad kultūrinio sluoksnio buvimas nenustatytas. Kaip matyti iš išvadų, papildomi tyrimai yra reikalingi tam, kad būtų įvertinta ir nustatyta, ar apskritai teritorijoje yra kultūrinis sluoksnis, o jei yra, tai kaip jis paplitęs. Atsakovas pripažįsta, kad žemė buvo naudojama ūkinėje veikloje, todėl vertybės, jei tokios ir būtų, gali būti neišlikusios. Pareiškėjas pažymi, kad jokie papildomi tyrimai nebuvo atlikti, o Vertybės teritorijos ribos nekeistos nuo 2012 m. Nesupranta, kodėl nebuvo atliekami jokie veiksmai daugiau nei 6 metus ir neatlikus jokių papildomų tyrimų buvo nuspręsta išplėsti Vertybės teritoriją nesilaikant NKPAĮ reguliavimo, nustatančio, kad kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis. Iš byloje esančių faktinių duomenų nėra pagrindo pripažinti, jog Vertybės teritorija apima ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalį, o Taryba savo išvadas grindė tik bendro pobūdžio argumentais ir radavietėmis, kurios neatitinka žemės sklypo ribų. Nesant faktinių archyvinės ir tyrimų medžiagos duomenų bei žemės sklypo duomenų atitikties, Vertybės apsaugos teritorija nepagrįstai buvo išplėsta į pareiškėjo žemės sklypo dalį.

75Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad skundžiamu Aktu buvo išplėsta nekilnojamojo paveldo vertybės teritorija, remiamasi dviem ataskaitom, tačiau parengus 2012 m. ataskaitą, vertybės teritorija buvo tikslinta 2014 m. nebuvo nuspręsta plotą išplėsti. Tikslinimas atliktas 2017 m. Buvo apsiribota reljefu, kaip teritorijos apibrėžimo riba, tačiau tyrinėjimai ir papildomi tyrimai nebuvo atliekami. Pažymi, kad turėtų būti vadovaujamasi proporcingumo principu. Įstatymas reikalauja gerbti ir privačią nuosavybę. Nesupranta, kokiu pagrindu buvo nustatyta būtent tokia teritorija, kodėl nebuvo galima apsiriboti riba iki pareiškėjo žemės sklypo. Sklypo riba nutolusi nuo piliakalnio ir radybų vietų. Šiuo atveju apsiribota miškeliu, jokie papildomi tyrimai nebuvo atlikti, remiamasi spėjimais. Apribojimai varžo pareiškėjo nuosavybės teises naudotis žemės sklypu, kadangi jokia kita veikla, išskyrus žemės ūkio veiklą, negalima. Ribojimai turi būti grindžiami tam tikrais kriterijais, o teritorijos ribų išplėtimas turi būti atliekamas esant pagrindui.

77Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

79Departamentas nurodo, kad Taryba, priimdama skundžiamą Aktą, vadovavosi NKPAĮ suteiktais įgaliojimais priimti sprendimus, taip pat Aprašu bei kitais vertinimo tarybų veikslą reglamentuojančiais teisės aktais. Sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais Tarybos argumentais, susijusiais su archeologinio pobūdžio nekilnojamojo kultūros paveldo objektais.

81Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino aplinkybių, jog archeologinio pobūdžio objektai ir jų teritorijos, konkrečiu atveju - Žardės, Kuncų piliakalnis su gyvenviete, yra tiesiogiai susiję su reljefo elementais ir juos supančiu kraštovaizdžiu. Sprendime taip pat neįvertintos aplinkybės, nurodytos apeliaciniame skunde, susijusios su archeologiniais tyrimais Bandužių, Žardės senovės gyvenvietėje bei 2011 m. atliktais L. M. ir 2017 m. R. S. atliktais archeologiniais tyrimais. Teismas sprendime nevertino ir Žardės, Kuncų piliakalnio su gyvenvietės vertingųjų savybių istorinio bei kraštovaizdžio pobūdžio. Neįvertinus nurodytų aplinkybių bei apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

83Departamento atstovė teismo posėdyje palaikė atsakovo apeliacinį skundą. Papildomai paaiškino, kad objektas unikalus, 1998 m. gegužės 18 d. paskelbtas kultūros paminklu, kuris yra nacionalinės reikšmės. Objektas yra unikalus visuomenei ir visoje Lietuvos valstybės teritorijoje reikšmingas objektas.

85Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo centro atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad komplekso ribos nesiejamos su teritorijoje esančiu miškeliu ar kitu objektu. Reikėtų plačiau žiūrėti ir vertinti visą kompleksą, teritorijos dalijimas netikslingas.

89Kultūros paveldo objekto teritorijos ribos turi būti pagrįstos istoriniais ir fiziniais tyrimais, atsižvelgiant į objekto užimamą plotą, objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes ir jų naudojimui reikalingą plotą taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis (NKPAĮ 11 str. 1 d. ir 2 d., Aprašo 17 p.).

91Žardės, Kuncų piliakalnis su gyvenviete (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 23762) yra nekilnojamojo nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas, kurio statusas – paminklas.

93Atsakovo argumentai, kad Žardės - Laistų vietovėje yra viena iš didžiausių archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objektų koncentracija Lietuvoje, kad kompleksas, kurio sudėtinė dalis yra Žardės, Kuncų piliakalnis su gyvenviete, yra unikalus tiek Lietuvoje, tiek Baltijos jūros regione kontekste kaip spėjamo protomiesto vieta, todėl nuolat išlieka tikimybė, kad praeityje plačiai apgyvendintoje teritorijoje, kurioje vykdyta intensyvi ūkinė-gamybinė veikla, bus aptinkama archeologinių vertybių (pavienių radinių ar jų koncentracijų, kultūrinis sluoksnis ir kt.), jos bus vertinamos bendrame kontekste, kad Žardės - Laistų komplekso archeologiniams objektams (Bandužių (31757), Bandužių, Žardės (31842), Laistų (37494), Žardės II (17133), Žardės III (17134)) būdingos įgilintos struktūros, siejamos su žmonių ūkine-gamybine veikla: stulpavietės, židiniai, laužavietės, rūdos paieškos ir gavybos duobės, neaiškios paskirties duobės, geležies lydimo vietos bei rudnelės, kad nepaisant to, jog gyvenvietėse fiksuojama daug įgilintų struktūrų, dabartiniame žemės paviršiuje archeologinių radinių aptinkama negausiai (tai patvirtina atlikti archeologiniai tyrinėjimai), tačiau įgilintose struktūrose ir jų aplinkoje jų yra, nekelia jokių abejonių ir nepaneigti jokiais įrodymais šioje administracinėje byloje, todėl šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertintinos kaip įrodytos (ABTĮ 56 str. 6 d.).

95Šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti yra reikšmingas faktinių aplinkybių vertinimas, kuriomis atsakovas grindžia sprendimą apibrėžti Žardės, Kuncų piliakalnio su gyvenviete teritoriją (tiek, kiek jos patenka į pareiškėjui priklausančios žemės plotą) už griovos į rytus-šiaurės rytus nuo piliakalnio esančią, pelkėtų daubų apsuptą aukštumą, nors ir remiantis pavieniais radiniais, kaip nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją.

97Pažymėtina, kad Sprendimo 38 punkte nurodytos teisinio reglamentavimo nuostatos, kad kultūros paveldo objekto teritorijos ribos turi būti pagrįstos istoriniais ir fiziniais tyrimais, negali būti aiškinamos taip, jog objekto teritorijos riba turi sutapti su vertingų radinių nustatymo, atliekant istorinius-fizinius tyrimus, vieta ir tol, kol tokių radinių nerandama kitose vietose, objekto teritorija negali būti plečiama. Toks teisės aiškinimas neatitiktų nurodyto teisinio reglamentavimo tikslų, kurie koreliuoja su egzistuojančiomis archeologinių tyrinėjimų realijomis. Jų pavyzdys yra pateikiamas atsakovo apeliaciniame skunde aprašant archeologinių tyrimų praktiką Bandužių, Žardės senovės gyvenvietėje. 2011 m. senovės gyvenvietės pietinėje dalyje vykdant žvalgomuosius tyrimus, jie buvo nerezultatyvūs. Tačiau tais pačiais metais toje pačioje gyvenvietėje apie 200 m. į vakarus, šiaurės vakarus nuo tirtos vietos aptikus VIII-X a. rentinį šulinį ir I tūkst. pr. Kr. – II tūkst. po Kr. įgilintų struktūrų, rekomenduota atlikti žvalgomuosius tyrimus ir 2017 m. vykdant archeologinius tyrimus buvo aptikta 90 įgilintų struktūrų, didelis kiekis archeologinių radinių (b. l. 141).

99Todėl objekto teritorijai apibrėžti esminę reikšmę turi vietovės vertingųjų savybių identifikavimas remiantis paminklosaugos specialistų ir archeologų specialiosiomis žiniomis, pagrįstomis moksliniais tyrimais ir praktiniais įgūdžiais.

101Šiuo atveju, kaip teigia atsakovo ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovai, vietovės vertingųjų savybių ribų apibrėžčiai esminę reikšmę turi vietovės reljefas. Iš šiaurės rytų esanti kalva įvertinta kaip susiformavusio reljefo dalis, skirianti gamtinę Žardės, Kuncų piliakalnio su gyvenviete teritoriją nuo greta esančių žemės plotų.

103Vietovės vertingųjų savybių ribų nustatymui įtakos turėjo moksliniai-praktiniai viso komplekso ypatumų vertinimai, nurodyti šio Sprendimo 40 punkte.

105Visuma nurodytų aplinkybių, pažymint ir tai, kad objekto teritorijos ypatumų vertinimas atliktas ir ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas specialiųjų žinių turinčių asmenų, kurių išdėstytą poziciją dėl vietovės vertingųjų savybių ribų paneigiančių įrodymų byloje nėra, yra pagrindas teisėjų kolegijai konstatuoti, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

107Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Nutarties 42-46 punktuose nurodytas teisės aiškinimas ir šio aiškinimo pagrindu pateikiamas faktų vertinimas nepažeidžia vieningos praktikos ir precedento reikšmės aiškinant teisę imperatyvų, nes ratio decidendi šioje byloje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi baigtoje administracinėje byloje skiriasi. Pastarojoje byloje konstatuota, kad nors įstatymas reikalauja, jog kultūros paveldo objekto teritorijos ribos turi būti pagrįstos istoriniais ir fiziniais tyrimais, reikalingi tyrimai nebuvo atlikti, o objekto išlikimo faktas ir konkreti vieta grindžiami tik prielaidomis. Nagrinėjamoje byloje tokie tyrimai buvo atlikti ir archeologinių radinių buvo aptikta.

109Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad kultūros paveldo objekto teritorijos teisinio statuso nustatymas daliai pareiškėjo žemės sklypo pažeidžia jo nuosavybės teises, proporcingumo principą, pažymi, kad tikslai, kurių siekiama nustatant kultūros paveldo objektams ir jų teritorijai specialų teisinį režimą, yra išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis.

111Pagal Konstituciją nuosavybės teisės ribojimas yra galimas, kai laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu, ribojimai būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir/arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimą, 2002 m. kovo 14 d. nutarimą, 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą).

113Kultūros paveldo objekto teritorijos teisinio statuso nustatymas nuosavybės teisėmis valdomam žemės sklypui tokios žemės savininkui sukelia tam tikrus subjektinių savininko nuosavybės teisių ribojimus, tačiau jie yra sąlygoti visuomenei svarbaus intereso ir konstituciškai pateisinami.

115Todėl pareiškėjo argumentai, nurodyti šio Sprendimo 47 punkte, atmestini kaip nepagrįsti.

117Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, o nauju sprendimu pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

119Pareiškėjo atstovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas. Priėmus naują sprendimą ir atmetus pareiškėjo skundą, toks prašymas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

120Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

121Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos apeliacinį skundą patenkinti.

122Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

123Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & associates real estate“ skundą atmesti.

124Sprendimas neskundžiamas.