Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo padidinimo, trečiasis asmuo I. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius), tikslindamas reikalavimus prašo neterminuotai apriboti motinos R. M., gim. (duomenys neskelbtini), valdžią nepilnametės dukters R. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; pakeisti priteisto išlaikymo dydį iš atsakovės R. M. išlaikymą nepilnametei dukrai R. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsakovė R. M. su ieškiniu sutiko iš dalies, teismo posėdyje dalyvavusi nuotoliniu būdu per „zoom“ programą paaiškino, kad sutinka, jog jos dukra R. iki pilnametystės gyventų pas I. T., nes liko tik vieni metai iki dukters pilnametystės, tačiau turi būti nustatyta bendravimo tvarka. Globėja neleidžia jai atvirai bendrauti su dukra. Išlaikymą dukrai ji teikia, perveda tai 300 Eur, tai 500 Eur, pirko rūbus, žaislus, telefonus. Šiais metais nusiuntė apie 1500 Svarų sterlingų, pernai virš 1000 Svarų sterlingų vertės telefoną nupirko, siunčia dideles siuntas. Suėjus dukrai 18 metų, ketina nupirkti butą, kad dukra galėtų kurti savo ateitį. Ryšys su dukra suprastėjo mirus A., anksčiau dukra buvo atviresnė. Yra nusipirkusi dviejų aukštų namą Londone, moka draudimus, perveda R. pinigų daugiau, nei prašoma, todėl su prašoma priteisti suma nesutinka, sutiktų su 200 Eur per mėnesį. Mažosios dukters išlaikymui išleidžia apie 400 Svarų sterlingų per mėnesį. Yra dirbanti, turi nuosavą verslą – teikia teisines paslaugas, t.y. teisines konsultacijas, deklaruojamos pajamos sudaro 22 500 Svarų sterlingų per metus.

Atsakovės R. M. atstovė advokatė Kristina Mikolaitė palaikė atstovaujamosios poziciją, prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir atsakovei iš esmės neprieštaraujant – apriboti atsakovės motinos valdžią dukters R. atžvilgiu neterminuotai ir iš atsakovės dukters išlaikymui priteisti po 200 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Teismo posėdžio metu nepilnametė R. T., dalyvaujant psichologei I. B., nagrinėjamu klausimu išsakė savo nuomonę, kad gyvena su teta I. ir toliau nori su ja gyventi. Mama vartojo alkoholį, todėl ji buvo patekusi į globos namus, po to ją pasiėmė dėdė su teta ir iki šiol su teta I. gyvena. Dar gyvena pusseserė, santykiai geri. Teta I. viskuo rūpinasi, užtikrina saugų jos gyvenimą. Su mama susirašo retkarčiais, neturi nei poreikio, nei noro susirašyti dažniau. Mama labai greit be pagrindo supyksta, užsiveda. Su mama nėra ryšio ir gyventi su mama Anglijoje tikrai nenorėtų, jos visa artima aplinka – draugai ir artimieji yra Kaune. Mama yra tik žmogus, kuris ją pagimdė. Mama jos neišlaiko, kartais atsiunčia dovanų, bet geriau, kad nieko nesiųstų, nes jai neaktualu, ką mama atsiunčia, nežino jos poreikių. Mama jai priekaištauja, kad gėda, jog ji jos duktė, kad yra pasidariusi laukinė. Toliau nori gyventi su rūpintoja teta Irena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Nepilnametės R. T., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra R. M. (buvusi pavardė – T.), gim. (duomenys neskelbtini). R. T. tėvas V. V. T. mirė (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaiku, su juo nebendrauja, materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovės šeima Skyriui žinoma nuo 2006 metų, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir vaiko nepriežiūros. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-27 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu R. T. nuo 2010 m. sausio 27 d. nustatyta laikinoji globa su A. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo laikinai, t.y. iki 2018 metų apribota motinos R. M. (T.) valdžia savo dukters R. T. atžvilgiu, laikinoji mergaitės globa pakeista į nuolatinę globą, paskirti globėjai, priteistas 37,65 Eur (130 Litų) išlaikymas per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš 2016 m. kovo 8 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. (24.21.)-VT4-475, 2016 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. 19-2-821 matyti, jog R. M. teikė Skyriui prašymą dėl pasimatymo su dukra. 2016 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. 19-2-821, R. T., I. T. ir A. T. Paaiškinimai patvirtina, kad R. T. globėjai neprieštaravo, kad mergaitė bendrautų su mama, pati nepilnametė taip pat sutiko, tačiau dėl silpno ryšio su mama, pageidavo susitikti Kauno mieste. Bylos duomenimis, atsakovė su dukra nesusitiko. 2018 m. liepos 27 d., suėjus šešerių metų terminui, kai motinai R. M. buvo apribota motinos valdžia į dukrą R. T., motina dukters nebuvo mačiusi pastaruosius ketverius metus. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. laikinai buvo apribota motinos valdžia į kitą mažametę dukrą – A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. liepos 20 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad aplankius R. T. jos gyvenamojoje vietoje, pokalbio metu sužinota, kad nepilnametei gyventi pas nuolatinius rūpintojus labai patinka, mergaitė turi savo atskirą kambarį, kuriame yra jai reikalingi ir būtini daiktai, kurie atitinka jos poreikius pamokų ruošai bei poilsiui. Vaikui yra nupirkta apranga mokyklai, laisvalaikiui, sportui, kompiuteris, vaikas gauna kišenpinigių. Mergaitė jaučiasi sveika, pas gydytojus lankosi pagal poreikį. R. T. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, mokslai sekasi gerai. Mergaitė lanko ir užklasines veiklas - (duomenys neskelbtini) klube lanko šiuolaikinius šokius, dalyvauja varžybose, mėgsta skaityti knygas, piešti, kartais su draugėmis leidžia laiką kieme, važinėja dviračiu, vaikšto parke. Mergaitė džiaugiasi rūpintojų nuoširdumu, jaučiasi saugi ir mylima, kaip tikras šeimos narys. Su atsakove bendravimas vyksta tik formaliai, R. M. mergaitės aplankyti nebuvo atvykusi, nepilnametės teigimu, su atsakove nenorėtų gyventi. Šias aplinkybes patvirtino pati R. T. jos nuomonę išklausant teismo posėdžio metu dalyvaujant psichologei. 2020 m. lapkričio 13 d. Vaikų gerovės centro “Pastogė” raštas Nr. S-1473 patvirtina, jog globos kokybė yra gera, tarp R. T. ir globėjos I. T. susiformavęs šiltas emocinis ryšys. Tuo tarpu, kaip nurodyta rašte, per visą laikotarpį, kai šeimai yra teikiamos psichosocialinės paslaugos, atsakovė R. M. nei karto nesikreipė į Globos centrą dėl susitikimų su dukterimi organizavimo. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ raštas Nr. S-1220 patvirtina, jog R. T. rūpintojas A. T. yra miręs, toliau nepilnamete rūpinasi I. T.

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Byloje nustatytos aplinkybės ir faktai patvirtina, jog atsakovė abejingai žiūri į savo pareigų vykdymą nepilnametės dukters R. atžvilgiu (domėtis vaiku, auklėti, išlaikyti, rūpintis vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu), akivaizdi motyvacijos stoka. Atsakovė R. M. dukterimi nesirūpina ir nesidomi, yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų, vaiko nelanko, nekuria tarpusavio ryšio, nuolatinai neišlaiko, nededa jokių pastangų sudaryti vaikui saugią aplinką augti bei susigrąžinti dukrą į savo šeimą ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad situacija gali pasikeisti. Nors atsakovė teismo posėdžio metu neigė, jog ji nesirūpina dukra ir jos neišlaiko, pažymėtina, jog motinos valdžią atsakovė privalo įgyvendinti nuolat, o ne epizodiško pobūdžio veiksmais, kartkartėmis. Atsakovė, apart teismo posėdyje išdėstytų deklaratyvių žodinių teiginių, nepateikė jokių duomenų, kad per tą laiką, kai buvo laikinai apribota jos, kaip motinos valdžia dukters R. atžvilgiu, ji ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų, siekiant dukrą susigrąžinti į šeimą, atkurti ryšį ir auginti dukrą savo šeimoje. Daroma išvada, jog atsakovė savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Be to, R. teismo posėdžio metu kategoriškai nurodė, jog nori gyventi tik su teta I. T. Teismas nenustatė aplinkybių, kad padėtis ateityje gali pasikeisti ir atsakovė pradės tinkamai rūpintis ir prižiūrėti, auklėti nepilnametę dukrą, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnametės dukters R. T. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią dukters R. T. atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovės sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo vaiką nepaisant aplinkybės, kad motinos valdžia apribota (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvo ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašo padidinti iš atsakovės priteistą 37,65 Eur (130 litų) išlaikymą iki 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu R. T. yra 17 metų, ji mokosi gimnazijoje, yra pažangi mokinė, lanko papildomus užsiėmimus. Priteistas išlaikymas – 37,65 Eur per mėnesį neatitinka šio meto pragyvenimo lygio, rinkos kainų, todėl išlaikymo dydis turi būti padidintas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti – kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra sveika ir darbinga, gyvena užsienyje – Didžiojoje Britanijoje, Londone, dirba – teikia teisines paslaugas, jos darbo užmokestis – 22 500 Svarų sterlingų per metus (apie 2157 Eurų per mėnesį), yra įgijusi nuosavybėn dviejų aukštų gyvenamąjį namą Londone, be to pati nurodė, jog per mėnesį dukrai R. skiria ir didesnę sumą, nei prašomi priteisti 225 Eur, tai pat atsižvelgiant į R. amžių – 17 metų, padidina išlaikymą nuo priteisto 37,65 Eur iki 225,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Globojamo (rūpinamo) vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko rūpintojas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis).

Dėl atsisakymo nuo dalies reikalavimų

Ieškovas, tikslindamas reikalavimus, atsisakė ieškinio reikalavimų dėl nuolatinės rūpybos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi šie reikalavimai išnagrinėti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas nutartimi priima ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų priimtinas, kadangi imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja ir civilinė byla dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovui yra išaiškinamos bylos nutraukimo pasekmės – nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, todėl žyminis mokestis už minėtą reikalavimą nepriteistinas. Ieškovė yra atleista už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (išlaikymo padidinimo), o atsakovė R. M. nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei atleista 2021 m. kovo 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2Mr)TP-21-T-695-2467, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters R. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters R. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise – rūpintoja I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Priimti ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dėl nuolatinės rūpybos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bylą Nr. e2-1742-962/2021 šioje dalyje nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.