- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2YT-202-1079/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02284-2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- B. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Gintaras Gricius
suinteresuoto asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui Michail Norbutui,
suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui Dainiui Vinciūnui (nuotoliniu būdu),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu, suinteresuoti asmenys byloje Mažeikių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja B. S. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti faktą, jog ji ir jos (duomenys neskelbtini) miręs sutuoktinis Ž. S. įgyjamosios senaties pagrindu yra įgiję nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: 1973 m. statybos gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, 1/1 priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodo, kad sutuoktinis Ž. S. 1992 m. gruodžio 10 d. iš tuometinės Purvėnų žemės ūkio įmonės (toliau - ŽŪĮ) už 13458 rublių, iš kurių 11817 rublių buvo sumokėta investiciniais čekiais, įsigijo 1973 m. Purvėnų kolūkio statytą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - šulinį, 1/1 priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šiame name su savo šeima: sutuoktiniu Ž. S. ir sūnumi D. S. gyveno jau nuo 1991 m. Su sutuoktiniu susituokė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui, dėl jo palikimo priėmimo kreipėsi į notarą, tačiau paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas jai iki šiol neišduotas, kadangi, formaliai, nėra turto, kurį būtų galima paveldėti, nes 1992 m. gruodžio 10 d. sandoris tarp Purvėnų ŽŪĮ ir Ž. S., nebuvo patvirtintas notaro. Buvo įsitikinusi, jog pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta, nes prisimena, kad tikrai ėjo į banką, kur nuo jos ir sutuoktinio sąskaitų buvo nurašyti pinigai, taip pat jos sutuoktinis ėjo į Mažeikių rajono notarų biurą, pasirašinėjo kažkokius dokumentus. Apie tai, kad nebuvo sudaryta notarinė pirkimo - pardavimo sutartis, tapo žinoma tik 2014 m., kuomet viską sutvarkyti buvo nusprendęs jos sūnus D. S.. Jis kreipėsi į Telšių apskrities archyvą ir 2014 m. lapkričio 18 d. gavo atsakymą, jog negali išduoti sutarties kopijos, nes 1990-1992 m. gyvenamųjų namų pirkimo - pardavimo sutartyse bei Mažeikių rajono apylinkės notarinių veiksmų registravimo žurnale, tokių duomenų nerasta. Papildomai užklausus apie 1993 m., taip pat atsakymas gautas neigiamas. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių apylinkės seniūnija 2023 m. sausio 23 d. išdavė pažymą, kurioje pažymėta, jog adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena B. ir Ž. S. šeima. Duomenų apie tai, nuo kada šeima tuo adresu gyvena, seniūnija neturi. Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialas 2023 m. kovo 14 d. pateikė 1991-1995 m. išrašus iš ūkinių knygų, iš kurių matyti, jog B. ir Ž. S. šeima 1991-1995 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Namuose rado dokumentus: 1992 m. gruodžio 10 d. gyvenamojo namo įkainavimo aktą; Ž. S. pareiškimą (prašymą) parduoti nekilnojamuosius daiktus; pareiškimą apie sutuoktinių susitarimą pirkti privatizuojamą namą; 1992 m. gruodžio 10 d. mokėjimo pranešimą. Kitų rašytinių įrodymų negauta. Su sutuoktiniu ir po jo mirties iki dabartinio laiko, atvirai ir nepertraukiamai gyvena ir valdo 1992 m. gruodžio 10 d. įgytą nekilnojamąjį turtą, niekas niekada nėra pareiškęs į šį turtą jokių pretenzijų. Purvėnų ŽŪĮ jau seniai likviduota ir kaip juridinis asmuo nebeegzistuoja. Suinteresuotų asmenų, kurie galėtų pretenduoti į minėtą turtą, nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodo, kad iš nekilnojamojo turto registro išrašo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad statiniai yra 1973 m. statybos, vadinasi, jie priklausė valstybiniam ir visuomeniniams butų fondui, t. y. buvo viešoji nuosavybė (tai patvirtina ir NTR išraše esanti jų registracija Mažeikių rajono Purvėnų ŽŪĮ vardu). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjos minimi statiniai buvo sukurti viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu. Taigi, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo turtas nebuvo privati asmenų nuosavybė, o buvo valstybės nuosavybė. Kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Mano, kad šiuo metu pagal byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Jeigu teismui bus pateikti papildomi dokumentai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad yra nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto konstatavimui būtina sąlygų visuma, neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad institucija neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjos prašymą.
Suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja B. S. nurodė, kad palaiko savo pareiškimo reikalavimus. Nori įsiteisinti pastatus. Nurodė, jog sutuoktinis dirbo Purvėnų kolūkyje, statybininku. Vėliau Purvėnų kolūkis vadinosi bendrove. Pastatus sutuoktinis gavo iš kolūkio. Sutuoktinio tėvas taip pat dirbo kolūkyje, brigadininku, jis buvo pradėjęs tvarkyti namo dokumentus. Tuo laiku gyveno (duomenys neskelbtini). Gavę gyvenamąjį namą, 1991 m. rugsėjo mėnesį persikraustė į jį gyventi. Sutuoktinis daug nekalbėdavo, buvo uždaresnio charakterio, dėl ko ji galvojo, kad jis yra dokumentus sutvarkęs. Ji pasirašinėjo senus namo dokumentus. Dėl namo išsipirkimo važiavo tvarkytis, tuo metu buvo žalios kortelės ar tai čekiai. Mano, kad sutuoktinis turėjo bendrovės pajų. Ji pati kolūkyje dirbo iki dekreto, bet neilgai, kol kolūkis pradėjo ardytis. Sūnui gimus nebebuvo bendrovės. Kada tiksliai bendrovė iširo, negali pasakyti, bet galėjo praeiti apie 4 metus. Kad dokumentai nesutvarkyti ir nesudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, sužinojo 2014 metais. Sutuoktiniui išvykus į užsienį dirbti, jis buvo parašęs sūnui sutartį, kad tvarkytų toliau dokumentus. Tada jie ir sužinojo, kad nėra pirkimo – pardavimo sutarties. Gyvenant minėtoje sodyboje mokėjo mokesčius – už elektrą, šiukšles. Į šitą gyvenamąjį namą, kitus prie namo esančius pastatus, pretenzijų niekas nebuvo pareiškęs. Pagal dokumentus tas namas buvo įkainotas, kai buvo nuspręsta jiems jį parduoti 1992 m. gruodžio 10 d. Investinių čekių knygutės, iš kurių pinigai buvo nurašyti turto įsigijimui, ji neturėjo, vyras turėjo ir kažkiek jo tėvas buvo skyręs. Kai pradėjo gyventi sodyboje, jau buvo pastatytas gyvenamasis namas, prie namo buvo ūkinis pastatas ir pašiūrė, kurią nuardė, nes buvo sukežusi. Ūkiniame pastate yra viralinė, daržinė. Taip pat yra šulinys. Nuo 1991 m., beveik 33 metus, visą laiką toje sodyboje ir gyveno, niekur kitur išėję gyventi nebuvo. Sutuoktinio tėvai buvo E. S. ir S. S., bet jų nebėra senai. Pasirašinėjant dokumentus ji nedalyvavo, tuo laiku važiavo sutuoktinis su savo tėvu. Pastatus prižiūrėjo, tvarkė, kiemą susitvarkė. Jei jie nebūtų prižiūrėję, viskas būtų sugriuvę.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Gintaras Gricius nurodė, kad yra pakankamai rašytinių įrodymų, kurie leidžia susidaryti pakankamai tvirtą nuomonę, kad 1992 m. ar tai 1993 m., kaip matoma iš papildomų teismo išreikalautų dokumentų, buvo tuometinės Žemės ūkio bendrovės sprendimas Ž. S., jo šeimai, parduoti pastatus – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Nuo 1991 m. Ž. S. šeima gyveno tuose pastatuose, valdė juos ir nepertraukiamai, iki pat šiol, gyvena. Po Ž. S. mirties ten dabar gyvena tik B. S.. Kaip numato ir CK straipsniai, reglamentuojantys įgyjamąją senatį, jog pastatai, daugiau kaip 10 metų, atvirai, nepertraukiamai yra valdomi, jais naudojamasi, žinant, kad niekas kitas neturi jokių nuosavybės teisių į tuos pastatus. Diskutuoti apie įrodymus, kurie neabejotinai patvirtintų, kad buvo atsiskaityta už tuos pastatus ar tai pajais, ar tai investiciniais čekiais, ar grynais pinigais, nėra pagrindo. Jeigu būtų tokie įrodymai, nereikėtų šio proceso dėl įgyjamosios senaties ir problema išsispręstų kitokiu būdu. Jeigu būtų buvusi sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, tai vėl gi šito teisminio proceso nereikėtų. Teismų praktikoje ir kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pasisakęs, jog nustatant įgyjamąją senatį pakankamu įrodymu laikomi įrašai esantys kaimų ūkinėse knygose. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo gauti įrašai iš ūkinių knygų, neabejotinai patvirtina faktą, jog Ž. S. šeima gyveno šiuose pastatuose, juos valdė ir neturi jokių duomenų, kurie paneigtų faktą, kad pastatai buvo daugiau kaip 10 metų atvirai ir nepertraukiamai valdyti. Pagal įstatyme nustatytas VĮ Turto banko funkcijas, jų funkcija yra valdyti patikėjimo teise jiems perduotą turtą. Šiuo atveju nėra pateikta į bylą duomenų, kad šis turtas yra perduotas Turto bankui valdyti patikėjimo teise, jie nepateikė jokių įrodymų, kad likvidavus žemės ūkio bendrovę galimai šitas turtas liko bešeimininkis ir jie dabar galėtų pareikšti į jį pretenzijas. Mano, kad šiuo atveju Turto banko teiginiai ir nuorodos į teismų praktiką, šiai konkrečiai situacijai neturi reikšmės. Prašo nustatyti, kad pareiškėja B. S. ir jos miręs sutuoktinis Ž. S. įgyjamąja senatimi yra įgiję nuosavybes teises į nekilnojamuosius daiktus: 1973 m. statytą gyvenamąjį namą, pastatus - viralinę, tvartą, daržinę, makinę, garažą, kitus inžinerinius statinius – šulinį, kurie priklauso pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registro N. (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas Michail Norbutas nurodė, kad sutinka su pareiškimo reikalavimais, prašo tenkinti. Nurodė, jog gavus dokumentus iš Klaipėdos archyvo, kuriuose yra pateiktas pasirašymo, privatizavimo objekto pajų pasirašymas, nurodyta, kad įsipareigoja atšaukti visą jo vertę, nurašant privatizavimo objekto pajus, pasirašo ir įsipareigoja mokėti visą jų vertę nustatytą lėšomis. Dokumento 31, 32, 33 punktuose nurodyta S. Ž., S. E., S. S., nurodyta pajų vertė, ir, kad jie įsipareigojo sumokėti. Šis faktas įrodo, kad jie buvo tos bendrovės nariais, kad turėjo tuos pajus, įsipareigojo tais pajais padengti tą turto vertę. Kartu su pareiškimu yra pateiktas jų prašymas, mokėjimo įrodymas, kad buvo sumokėta bent jau dalis. Jei visi dokumentai būtų tvarkingi, šitos bylos nebūtų. Pareiškėja kreipėsi, norėdama įteisinti tuos faktus, kurie savo laiku nebuvo padaryti. Tokiose bylose įrodymai vertinami pagal tikimybės teoriją, jeigu rodymų visumos pakanka labiau nustatyti faktą, kad tam tikras įvykis buvo, negu ne. Turto banko pozicija, kad jei žmonės nesusitvarkė dokumentų, turtą, kuriame jie gyveno, užaugo, reikia paimti iš asmenų ir perduoti valstybei, nemano, kad tai yra siekiamas teisingumo kelias. Mano, kad pareiškimas turėtų būti tenkinamas. Dokumentų visuma leidžia tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Ginčo pastatai nėra įtraukti Mažeikių rajono savivaldybėje į bešeimininkių sąrašą, nėra duomenų ir apie perėmimą. 1993 m. Mažeikių rajono valdybos potvarkio pagrindu, rajono valdytojas perdavė nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) esančiai Purvėnų žemės ūkio įmonei, potvarkio pagrindu įregistruota nuosavybės teisė bendrovei. Patvirtintos valdytojams asmeninės nuosavybės teisės į pastatus. Anksčiau buvusiai valdytojai ir buvo perduota faktiškai nuosavybės teisė. Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialo pateiktas 1992 m. spalio 12 d. Mažeikių r. Purvėnų žemės ūkio įmonės įsakymas Nr. 74 „Dėl gyvenamojo namo privatizavimo įstatymo vykdymo“, kuriuo nuspręsta Ž. S. parduoti gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais (nurodytas sklypo numeris), esančius (duomenys neskelbtini). Yra sąrašas, kur žmonės įsipareigojo privatizuoti objektus, kuriame yra Ž. S. dalinis įmokėjimas. Kitų dokumentų nebuvo surasta. Šie dokumentai rodo, kad buvo siekta būtent įsigyti savo nuosavybėn tuos pastatus. Ar įsakymas buvo surašytas iki pardavimo, ar po pardavimo, ar gavus pinigus, duomenų nėra. Vien tai, kad įsakymas buvo surašytas parduoti šitą statinį, sudaro pagrindą pareiškimo tenkinimui.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas Dainius Vinciūnas nurodė, kad su pareiškimo reikalavimais nesutinka, prašo atmesti. Pažymi, kad tai yra ženkli pinigų suma, apie 14000 rublių. Nekilnojamojo turto sandoris turėtų būti ne tik rašytinis, bet ir notaro patvirtintas. Kaip ir atsiliepime nurodė, nėra pagrindinių dokumentų, patvirtinančių, kad tas sandoris įvyko. Nėra pinigų sumokėjimo fakto, pirkimo – pardavimo sutarties, dėl ko Nekilnojamojo turto registre ginčo turtas yra Purvėnų žemės ūkio bendrovės vardu. Praktikoje susiduria, kad yra pradiniai dokumentai - įkainojimo aktas, pranešimas dėl galimybės išpirkti tą turtą, bet kito žingsnio pirkėjai nežengia, nesudaro pirkimo – pardavimo sutarties, ir tas turtas išlieka valstybės nuosavybėje. Teismui pateikė savo poziciją dėl pareiškėjos dokumentų vertinimo. Laikosi nuomonės, kad tų dokumentų, kad įrodyti atsiskaitymo už tą turtą faktą, nepakanka. Pats faktas, kad pareiškėja fiziškai tą turtą valdė, mokėjo mokesčius, jai nesukuria nuosavybės teisinių pagrindų, neįteisina jos nuosavybės. Aplinkybė, kad ilgą laiką valstybė nesirūpina, neprižiūri ar neįregistruoja nuosavybės teisių į tą turtą, o jį nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo, šiam asmeniui neatsiranda nuosavybės teisė. Laikosi pozicijos, kad nėra pagrindo tokiam pareiškimui tenkinti ir teismas turėtų jį atmesti. Iniciavę šito turto pripažinimą bešeimininkiu, kai bendrovės, kuri valdė šį nekilnojamą turtą ir kurios nėra, išregistruota 2003 m. gegužės 2 d. (pagal juridinių asmenų registro duomenis), nėra. Jie apie šį turtą negalėjo sužinoti, nes žmonės už komunalines paslaugas mokėjo, jie jokio pranešimo nebuvo gavę. Nėra įrodymų apie bendrovės turto privatizavimą, kad turtas buvo perleistas privačiam asmeniui. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo duomenų matyti, kad yra sąrašas – asmeninės nuosavybės teisėmis valdomų pastatų valdytojų sąrašas. Asmeninės nuosavybės įvardinti ne fiziniai asmenys. Tuose dokumentuose išvestinio įrodymo, kuris konstatuotų, kad įvyko tas perleidimas ir tas turtas yra pareiškėjos B. S. asmeninė nuosavybė, nėra. Duomenų, kad tas turto perleidimas įvyko ir, kad tas turtas yra fizinio asmens nuosavybė, nėra. Šiuo atveju, ginčo turtas registruotas žemės ūkio bendrovės nuosavybe. Tą traktuoja, kaip viešosios nuosavybės objektą, ir visais atvejais, jeigu yra nekilnojamo turto registre registruotas turtas žemės ūkio bendrovės vardu, tai tas turtas ir pripažįstamas valstybės nuosavybe. Faktinis naudojimasis turtu, net ir mokesčių mokėjimas, nesukuria pareiškėjui lūkesčių, kad tai yra nuosavybės teisinius santykius įrodantis faktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji ir jos miręs sutuoktinis Ž. S., įgyjamąja senatimi yra įgiję nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą su jam priklausančiais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nuo 1991 m., nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise registruotus Mažeikių rajono Purvėnų ŽŪĮ.
Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo pateikto 1993 m. sausio 12 d. Mažeikių (rajono) vadybos potvarkio Nr. 12 „Dėl teisinio pastatų registravimo Mažeikių rajone“, matyti, kad Rajono valdytojas sutinkamai su instrukcija „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos Respublikos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse“, patvirtino valdytojams asmeninės nuosavybės teisę į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) pagal priedėlį; pridėtame priedėlyje Asmeninės nuosavybės teisėmis valdomų pastatų valdytojų sąrašo priede vienas iš 1973 m. statybos pastato valdytojų nurodytas Purvėnų ŽŪĮ, adresu Žiogaičių k. (2024 m. balandžio 12 d. Dok-8464 priedas);
Iš pateikto Ž. S. pareiškimo matyti, kad Ž. S. pateikė pareiškimą Purvėnų įmonei leisti nusipirkti 1973 m. pastatytą gyvenamąjį namą su tvartu, daržine, malkine, garažu, esančius (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas – archyviniai dokumentai);
Iš 1991 m. gruodžio 23 d. Purvėnų miesto, rajono valdybos pareiškimo apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą matyti, kad Ž. S., B. S. susitarė pirkti privatizuojamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomininko Ž. S. vardu (ieškinio priedas – archyviniai dokumentai);
Iš 1992 m. spalio 12 d. Mažeikių rajono Purvėnų žemės ūkio įmonės įsakymo Nr. 74 „Dėl gyvenamojo namo privatizavimo įstatymo vykdymo“ matyti, kad įmonės vadovo įsakymu įsakyta parduoti gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Ž. S. (ieškinio priedas – archyvas _2014, 2024 m. balandžio 12 d. Dok-8464 priedas);
Iš Mažeikių rajono Purvėnų žemės ūkio įmonės 1992 m. gruodžio 10 d. gyvenamojo namo, buto įkainavimo akto, patvirtinto Purvėnų ŽŪĮ vadovo (pirmininko), matyti, kad įkainotas parduodamas gyvenamasis namas, kurio pirkėjas Ž. S., pardavėjas Purvėnų ŽŪĮ, esančio (duomenys neskelbtini), bendras naudojimo plotas 75,14 m², 1973 m., bendra kaina 13458 rublių (ieškinio priedas – archyviniai dokumentai);
Pateikto mokėjimo pranešimu Ž. S. Mažeikių rajono valdybos privatizavimo skyriaus informuotas, kad perkamo gyvenamojo namo su priklausiniais pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 13458 rublių, nurodytas valstybės mokestis (135 rubliai), nurašoma indėlio suma (1641 rublių), privatizavimo sąskaita, mokama suma investiciniais čekiais ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis (11817 rublių) (ieškinio priedas – archyviniai dokumentai);
Iš Mažeikių rajono Mažeikių apylinkės viršaičio (duomenys neskelbtini) kaimo 1991-1998 m. ūkinės knygos (kopijos) apie Ž. S. valdytus pastatus matyti, kad grafoje prie šeimos narių sąrašo surašyti: Ž. S., gimęs (duomenys neskelbtini), B. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir D. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas – archyvas _2014);
Iš 1992 m. balandžio 15 d. pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektą pasirašant pajus, grupės sutarties ir asmenų, pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektą pasirašant pajus sąrašo, matyti, kad privatizavimo objekto pajus pasirašė ir įsipareigojo sumokėti visą jų vertę nurodytomis lėšomis sąrašo Nr. 31 įrašytas Ž. S., nurodoma jo turimų pajų vertė –3828 (2024 m. balandžio 12 d. Dok-8464 priedas);
Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1973 m. statybos gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 priklausantys pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Mažeikių rajono Purvėnų ŽŪĮ, nuosavybė įregistruota 1993 m. sausio 12 d. Mažeikių (rajono) vadybos potvarkio Nr. 12 pagrindu (ieškinio priedas – nuorasa_34406227);
VĮ Registrų centras duomenimis Mažeikių rajono „Purvo“ žemės ūkio bendrovė, juridinio asmens kodas 166618272, buveinės adresas Mažeikių r. sav. Mažeikių apylinkės sen., Purvėnų k., įregistruota 1992 m. lapkričio 17 d., išregistruota 2003 m. gegužės 2 d.;
2023 m. sausio 23 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių apylinkės seniūnijos pranešime, pažymėta, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyveno Ž. ir B. S. šeima. Duomenų, nuo kada šeima gyveno minėtu adresu, seniūnija neturi.
B. S. ir Ž. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini); Ž. S. mirė (duomenys neskelbtini); Ž. S. palikimą priėmė sutuoktinė B. S. (ieškinio priedai).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja nuo 1991 metų kartu su sutuoktiniu Ž. S. ir sūnumi D. S. faktiškai gyvena gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai – Ž. S. pareiškimas leisti nusipirkti gyvenamąjį namą; pareiškimas apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą; 1992 m. spalio 12 d. Mažeikių rajono Purvėnų žemės ūkio įmonės įsakymas Nr. 74 „Dėl gyvenamojo namo privatizavimo įstatymo vykdymo“, kuriuo įsakyta parduoti gyvenamąjį namą Ž. S.; Mažeikių rajono Purvėnų žemės ūkio įmonės 1992 m. gruodžio 10 d. gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas bei esantis mokėjimo pranešimas Ž. S. patvirtina, kad Ž. S. siekė iš Purvėnų žemės ūkio bendrovės įsigyti ginčo gyvenamąjį namą su priklausiniais, kuriame su savo sutuoktine ir sūnumi jau gyveno.
Byloje esantis 1993 m. sausio 12 d. Mažeikių (rajono) vadybos potvarkis Nr. 12 patvirtina, kad Mažeikių rajono Purvėnų ŽŪĮ asmeninės nuosavybės teise buvo perduoti ginčo pastatai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, Statinių Ir Butų teisinio registravimo instrukcijos (kuri nurodyta potvarkyje) 8.3 punktą pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, yra vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai ir pažymėjimai. Nuosavybė teisė į ginčo pastatus Purvėnų ŽŪĮ įregistruota minėto potvarkio pagrindu, kas suponuoja teismui išvadą, kad minimo potvarkio pagrindu nuosavybės teisė į ginčo pastatus buvo perleista privačiam juridiniam asmeniui, todėl negali būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tai pat patvirtina, kad Mažeikių rajono Purvėnų ŽŪĮ yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, Mažeikių rajono savivaldybėje ginčo turtas nėra įtrauktas į bešeimininkio turto apskaitą, turtas nebuvo perduotas savivaldybei ar valstybės turto patikėtinei likviduojant Mažeikių rajono Purvėnų ŽŪĮ, kas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad minėtas turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito veikiančio asmens (ne valdytojų) vardu. Nustatyta, jog turtas buvo valdomas teisėtai, byloje esantys įrodymai pagrindžia valdymo ir naudojimo faktą. Iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjui jokių pretenzijų į valdomą pastatą ir nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Apie tai, kad daiktas buvo valdomas atvirai, leidžia teigti pareiškėjos ir liudytojo D. S. nurodytos aplinkybės. Tai, kad daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka teismų praktikos suformuotas sąlygas, kurioms esant yra pagrindas nustatyti asmeniui teisę į nekilnojamojo turto objektą įgyjamosios senaties pagrindu. Akcentuotina, kad pareiškėja yra teisėtai įgijusi nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą:
1973 m. statybos gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos ir liudytojo argumentus, kad minimo nekilnojamojo turto valdymas buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad pareiškėja, valdydama nekilnojamąjį turtą buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už juos teisių, patvirtina ne tik byloje pateikti duomenys, bet ir tai, kad, paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado. Suinteresuoti asmenys nepateikė jokių duomenų apie galimą šio turto priklausymą valstybei. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja įrodė aplinkybes, jog, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jį valdė, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270, 526–529 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą patenkinti.
Nustatyti faktą, jog B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir jos (duomenys neskelbtini) miręs sutuoktinis Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu yra įgiję nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus:1973 m. statybos gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 priklausančius pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisei įregistruoti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.