Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos R. T. ir jos įgalioto atstovo advokato Vytauto Tučkaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 1 d. priėmė nutarimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną A. M. atžvilgiu nesant administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 115 straipsnyje, sudėties požymių.

2. Pareiškėja R. T. nesutikdama su Institucijos 2024 m. spalio 1 d. nutarimu pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių bei vienareikšmių įrodymų dėl to, kad A. M., atremdamas nešiojamą žoliapjovę į vielinę tvorą, ją kažkaip apgadino. Taip pat nurodė, kad konflikto metu, vykusio tarp A. M., jo sutuoktinės G. M. ir R. T., šie asmenys galėjo vieni kitų atžvilgiu vartoti įžeidžiančius bei žeminančius žodžius, teiginius, rodyti nepagarbius gestus ir pan., tačiau šio konflikto kiti asmenys nematė bei neigiamo poveikio dėl to nepatyrė. Apylinkės teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju vyko abipusis privačių asmenų konfliktas, kuris neperžengė privataus konflikto ribų. Nenustatė, jog A. M. ar G. M. būtų siekę pažeisti viešąją rimtį ar tvarką, kad konkrečiai jie vartojo necenzūrinius žodžius ar gestus, taip pat nenustatė jokių kitų tyčinių veiksmų, kuriais būtų pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis.

3. Pareiškėja R. T. ir jos įgaliotas atstovas advokatas Vytautas Tučkus apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. spalio 1 d. nutarimą. Priteisti pareiškėjos 300 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme bei 250 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta jokiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, joje netinkamai išaiškinta ir taikyta ANK 481 straipsnio 1 dalis.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuo sklypo įsigijimo, jau daugiau nei 4 metai, A. M. pradėjo prie pareiškėjos priekabiauti ir neteisėtai su ja elgtis, savavaldžiauti (užtverdamas praėjimą), kenkti jai ir jos turtui ir reikalaudamas patraukti tvorą siekė užvaldyti mano žemę, ėmė ją persekioti, įžeidinėti ir žeminti. Tai jis darė sistemingai siekdamas sukelti konfliktus ir psichologiškai smurtauti. Pažymima, kad pareiškėja dėl A. M. veiksmų jau keturis kartus yra pateikusi pareiškimus policijai. Nurodoma, kad dėl A. M., nuolat parsekiojančio, priekabiaujančio, žeminančio, elgesio ir psichologinio smurto sutriko pareiškėjos emocinė sveikata: atsirado nuolatinė įtampa, nerimas ir stresas, sutriko miegas. O paskutiniais metais dėl didelės įtampos ir psichologinio smurto pablogėjo ir fizinė sveikata: sutriko mityba, išsiderino virškinimo funkcijos, išsivystė virškinimo trakto funkcinė dispepsija nerimo pagrindu, nusilpo imunitetas, sutriko geležies apykaita, to pasėkoje išsiderino kasos veikla, sutriko insulino išskyrimo funkcija. Dėl A. M. veiksmų pareiškėja nesijaučia saugi namuose ir savo kieme. Turėjo kreiptis į psichologą.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M., o taip pat ir G. M. pareiškėją žemino vartodami, tokius keiksmažodžius kaip „pyzda“, „vagis“, „durna boba“, taip pat žemino pareiškėjos sūnų, vartodami žodžius „bastrys“, „nepadydomas ligonis". Šiais žodžiais pareiškėją įžeidinėjo girdint jos mažamečiui sūnui. Pareiškėja dėl šio įvykio kreipėsi į policiją bei pateikė A. M. kaltę patvirtinančius įrodymus – vaizdo įrašus, iš kurių matyti A. M. veiksmai (įkyriai kviečia pareiškėją prieiti prie jo, nešiojamąją žoliapjovę pakabina ant pareiškėjos vielos tinklo tvoros, ji paslysta taip ją apgadindama) bei tariami įžeidžiantys žodžiai pareiškėjos ir vaiko atžvilgiu – „pamokyt reikia“, „rauk greičiau, ramybės nebus“, „trauk tvorą“, „pyzda kažkokia čia iš anglijos atėjo, atvažiavo ir apsivogė, kaip rusai Ukrainoj, taip tu“, „durna boba, durnus vaikus gimdo“, „vaikas, ne vaikas - bastrys, ligonis“, „ligotas vaikas, nepagydoma liga“, „tingine“.

3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėja pareiškime policijai ir savo vėlesniuose paaiškinimuose yra nurodžiusi, kad konflikto pradžioje buvo ir jos mažametis sūnus A. Pateiktame vaizdo ir garso įraše girdisi, kaip pareiškėja konflikto metu perspėju A. ir G. M., kad vaikas yra čia pat ir prašo nekonfliktuoti, nes jis girdi, tačiau jie tokio perspėjimo nepaisė, konfliktą tęsė, vartojo necenzūrinius ir kibimo, įžeidinėjimo, pareiškėja ir jos sūnų žemino ir niekino. Institucija mažamečio vaiko buvimo konflikto metu faktą visiškai ignoravo ir konfliktu jo patirtas žeminimas ir niekinimas nebuvo įvertintas. Pažymima, kad pradėjus administracinės teisenos tyrimą Institucijos tyrėjai neapklausė pareiškėjos mažamečio sūnaus ar jis girdėjo konfliktą, kaip jis jautėsi ir ką patyrė. Pareiškėja nurodo, kad tuomet su sūnaus apklausa būtų sutikusi ir be jos dalyvavimo. Tačiau daugiau nei po pusantrų metų Institucijos ketinimui apklausti vaiką ji nurodo prieštaravusi, kadangi apklausa būtų vykusi be jos dalyvavimo. Pareiškėjos vertinimu, po pusantrų metų, su vaiko apklausa be jos, ji negalėjo sutikti, todėl, kad jau buvo praėję daug laiko ir jis, be pareiškėjos, galėjo neatsiminti įvykio aplinkybių ir galėjo neatpasakoti visos jo rimtį pažeidžiančios ir pergyventos niekinamos, žeminamos ir įžeidinėjančios patirties, nes jam tuomet buvo vos 6 metai.

4. Institucija atsiliepimu į pareiškėjos R. T. ir jos įgalioto atstovo advokato Vytauto Tučkaus apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, skundą vertina kaip nepagrįstą, kadangi visi skunde išdėstyti motyvai buvo objektyviai įvertinti nagrinėjant skundą apylinkės teisme, kuris priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjos R. T. ir jos įgalioto atstovo advokato Vytauto Tučkaus apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėja ir jos atstovas advokatas nesutinka su Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi, kuria buvo paliktas galioti Institucijos 2024 m. spalio 1 d. nutarimas, kuriuo buvo nuspręsta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną A. M. atžvilgiu nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 115 straipsnyje, sudėties požymių.

6. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog A. M. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 115 straipsnyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutarta nutraukti pagrįstai. Tai, kad pareiškėja ir jos atstovas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinių nusižengimų nebuvimo A. M. veiksmuose. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.

7. ANK 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) yra nurodyta, kokia kaltės forma šis nusižengimas gali būti padarytas – tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnis numato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

8. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti reikalinga nustatyti, kad veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje ir juo turi būti sutrikdyta viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Be to, būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Esminis kriterijus pripažįstant konkrečią vietą vieša yra nustatymas, ar toje vietoje turi teisę laisvai lankytis kiti asmenys, o ne tokios vietos priklausymas nuosavybės teise. Taip pat ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytomis veikomis yra kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

9. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo. Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Iš to seka, kad teisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje lemia jame padarytų teisinių išvadų teisingumas bei pagrįstumas.

10. Byloje nustatyta, jog 2023 m. liepos 18 d. Institucijoje gautas pareiškėjos R. T. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. M. atžvilgiu dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto ANK 481 straipsnyje dėl to, kad minėtas asmuo vartojo necenzūrinius žodžius pareiškėjos ir jos sūnaus atžvilgiu. Taip pat prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną A. M. atžvilgiu dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo, numatyto ANK 115 straipsnyje dėl to, kad minėtas asmuo atremdamas į pareiškėjos tvorą nešiojamąją žoliapjovę, ją apgadino. Pareiškėja mano, kad tokiu elgesiu bei pasakytais necenzūriniais žodžiais A. M. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei sugadino svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir apeliacinį skundą, pritardamas skundžiamos Alytaus apylinkės teismo nutarties ir Institucijos nutarimo motyvams, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

11. Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo už A. M. galimai vartotus necenzūrinius žodžius R. T. bei jos sūnaus atžvilgiu, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Svarbu nustatyti ir pasakytų žodžių prasmę, tai yra kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.

12. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp pareiškėjos R. T. ir A. M. bei jo sutuoktinės G. M. kilo konfliktas privačioje teritorijoje – sodo bendrijos sklype. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, tame tarpe ir pareiškėjos pateiktus vaizdo įrašus, konstatuoja, kad byloje pateiktuose vaizdo įrašuose neužfiksuotas necenzūrinių žodžių vartojimas pareiškėjos R. T. ar jo sūnaus atžvilgiu. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tarp minėtų asmenų vyksta tarpusavio ginčai, nesutarimai, kurių metu minėti asmenys vienu kitų atžvilgiu galimai vartoja įžeidžiančius žodžius. Be to, kaip matyti, konflikte pašaliniai asmenys nedalyvauja, konfliktas vyksta privačioje teritorijoje, t. y. ne viešoje vietoje, todėl kaimynų tarpusavio ginčai negali būti vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimai. Pažymėtina, kad privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, asmenų konfliktas neperžengė privačių tarpusavio nesutarimų ribos bei vyko privačioje teritorijoje – sodo bendrijos sklype, o administracinio nusižengimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

13. Institucijos 2024 m. spalio 1 d. nutarimu buvo nuspręsta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos A. M. atžvilgiu nesant ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, sudėties požymių. ANK 115 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už tyčinį svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimą ar sugadinimą. Taigi, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje padarymą asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn jei: 1) sunaikintas ar sugadintas turtas, 2) sunaikintas ar sugadintas turtas yra svetimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, 3) sunaikinto ar sugadinto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, 4) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šį turtą sunaikino ar sugadino tyčia.

14. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs administracinės bylos medžiagą, tame tarpe ir pateiktus vaizdo įrašus, konstatuoja, kad byloje pateiktuose vaizdo įrašuose neužfiksuoti neleistini A. M. veiksmai, kuriais būtų siekiama apgadinti tvorą, t. y. nėra užfiksuota, jog jis atremdamas nešiojamą žoliapjovę į tvorą ją apgadino, byloje nėra duomenų apie tvoros būklę iki nešiojamos žoliapjovės į ją atrėmimo. Be kita ko, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad A. M. atrėmus nešiojamąją žoliapjovę į tvorą, pareiškėja spiria koja į tvorą, siekdama pašalinti minėtą nešiojamąją žoliapjovę nuo tvoros. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad A. M. veiksmai – nešiojamos žoliapjovės atrėmimas į tvorą, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 115 straipsnio nuostatas.

15. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjos skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

16. Apeliaciniu skundu pareiškėja R. T. ir jos įgaliotas atstovas advokatas Vytautas Tučkus taip pat prašė priteisti patirtas pareiškėjos R. T. išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme bei patirtas išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą prašomos bylinėjimosi išlaidos ANK ir BPK nustatyta tvarka nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. T. ir jos įgalioto atstovo advokato Vytauto Tučkaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.