- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-08
- Bylos Nr.
- eB2-1151-513/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- R. F.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyriui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. F. skundą atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RJF Baltic“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „IFLAS“, trečiajam asmeniui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui dėl 2019 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir lėšų paskirstymo klausimo perdavimo kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. F. skundu prašo panaikinti 2019 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl lėšų paskirstymo ir lėšų paskirstymo klausimą perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
Nurodo, jog yra BUAB „RJF Baltic“ (duomenys neskelbtini). Vykdant bankroto procedūras buvo gauta 154 635,72 Eur suma, iš kurios 54 000 Eur gauta realizavus įkeistas patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus patvirtintas kreditinis reikalavimas sudaro 36 993,95 Eur, o patvirtintos administravimo išlaidos sudaro 49 335,24 Eur. Bankroto administratoriaus paskaičiavimu hipotekos kreditoriui tenkanti administravimo išlaidų dalis sudaro 11 802,61 Eur, todėl šiam kreditoriui buvo pervesta tik 25 191,34 Eur. Pareiškėja 2019-03-29 prašė bankroto administratoriaus UAB „IFLAS“ perskaičiuoti administravimo lėšų paskirstymą ir hipotekos kreditoriui pervesti papildomai tenkančią sumą, nes iš hipoteka įkeisto turto pardavimo gautų lėšų pakanka visiškai patenkinti tiek hipotekos kreditoriaus reikalavimą, tiek ir sumokėti jam priskaičiuotas administravimo išlaidas. Teigia, jog nuo to, kokia apimtimi iš įkeisto turto bus patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, priklausys ir jos atsakomybė prieš banką. Bankroto administratorius prašymą perdavė svarstyti kreditorių susirinkimui, kuris 2019 m. gegužės 7 d. protokolu Nr. 5 nusprendė patvirtinti lėšų paskirstymą pagal bankroto administratoriaus paskaičiavimus. Pareiškėjos teigimu, kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas tik iš įkeisto turto gautų lėšų paskirstymo klausimas, o kitų (iš neįkeisto turto) gautų lėšų paskirstymas nebuvo svarstomas.
Pareiškėja argumentuoja, jog ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtintos hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, paskirtis yra tokia, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą, tol, kol iš šių lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas. Tuo tarpu, šiuo atveju susiklostė situacija, jog administravimo išlaidos išskaičiuotos iš 36 993,95 Eur, o likusi pardavus įkeistą turtą gauta 17 006,05 Eur suma (54 000 – 36 993,95) yra skiriama visų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Dėl to iš įkeisto turto pardavimo gautomis lėšomis yra atsiskaitoma su kitais kreditoriais prieš tai neatsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, nors iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų pakaktų atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi.
Atsiliepimas
Atsakovė BUAB „RJF Baltic“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „IFLAS“, atsiliepimu prašo pareiškėjos R. F. skundo netenkinti. Nurodo, jog 2019 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkimas balsų dauguma, t. y. 88,996 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų sumos, nutarė patvirtinti lėšų skirstymą pagal bankroto administratoriaus pateiktą pasiūlymą. Pažymi, jog nutarimas priimtas iš esmės trijų kreditorių balsais, t. y. VSDFV Klaipėdos ir Alytaus skyrių bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos balsavimu. Argumentuoja, jog nors pagal ĮBĮ 34 straipsnį hipotekos kreditorius yra privilegijuotas ir jo reikalavimas iš įkeisto turto tenkinamas be eilės, tačiau hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį; hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas. Mano, jog pareiškėjos siūlytas nutarimo projektas iš esmės prieštarauja teismų praktikai ir pažeidžia kitų kreditorių interesus, nes susidarytų situacija, jog būtų visiškai atsiskaityta su įkaito turėtoju, kuris neprisidėtų prie administravimo išlaidų. Dėl likusios nepatenkintos reikalavimo dalies Luminor Bank AS Lietuvos skyrius patenka į trečios eilės kreditorių sąrašą, kurių finansiniai reikalavimai bus tenkinami iš visų kitų gautų pajamų bei parduoto turto patenkinus pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimus. Pažymi, jog ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu spręsta išimtai tik dėl administravimo išlaidų paskirstymo už įkeistą turtą, nes pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį įkaito turėtojui pervedama priklausanti suma atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą.
Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsiliepimu pareiškėjos skundą prašo tenkinti. Nurodo, jog ĮBĮ 34 straipsnis numato, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Bankui proporcingai tenkančią administravimo lėšų dalį išskaičiavus iš bankroto byloje patvirtinto kreditinio reikalavimo dydžio susiklostė situacija, jog visiškai neatsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, iš hipoteka įkeisto turto pardavimo gautos lėšos yra skiriamos kitų kreditorių reikalavimams tenkinti, nors iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų su Banku atsiskaityti pakaktų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, jog BUAB „RJF Baltic“ bankroto byloje patvirtintas hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus kreditinis reikalavimas sudaro 36 993,95 Eur. Bankroto proceso metu gauta 154 635,72 Eur, iš jų 54 000 Eur gauta pardavus hipotekos kreditoriui įkeistą turtą. Patvirtintos administravimo išlaidos sudaro 49 335,24 Eur.
Ginčijamu BUAB „RJF Baltic“ 2019 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimu (protokolas Nr. 5) nutarta patvirtinti lėšų skirstymą pagal bankroto administratoriaus paskaičiavimus, t. y. proporcingai Bankui tenkanti administravimo išlaidų dalis sudaro 23,92 proc. – 11 802,61 Eur, kuria atėmus iš Banko patvirtinto kreditinio reikalavimo Bankui tenkanti suma kreditiniam reikalavimui tenkinti sudaro 25 191,34 Eur. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus, kuriam įkeistas bankrutuojančios įmonės turtas, pareigos mokėti administravimo išlaidas, išskaitant jas iš kreditoriaus finansinio reikalavimo sumos.
ĮBĮ 36 straipsnio l dalyje nustatyta, kad bankroto proceso metu pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos. Jos dengiamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, taip pat iš įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. ĮBĮ normos nesuteikia kitiems kreditoriams teisių į hipoteka įkeisto turto pardavimo lėšas pažeidžiant hipotekos kreditoriaus prioritetinę teisinę padėtį, todėl pardavus hipoteka įkeistą turtą pirmiausia yra padengiamos administravimo išlaidos, o iš likusios sumos dengiamas hipotekos kreditoriaus reikalavimas. Taigi, ĮBĮ 34 straipsnyje nustatyta įkeitimo (hipotekos) kreditoriaus pirmumo teisė patenkinti savo reikalavimus iš lėšų, gautų pardavus įkeistą bankrutuojančio skolininko turtą, o ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prioritetinio įmonės bankroto administravimo išlaidų mokėjimo iš visų rūšių bankrutavusio įmonės lėšų, taip pat gautų pardavus įkeistą turtą, taisyklė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieštaravimo tarp ĮBĮ 34 ir 36 straipsnių nėra, nes šios teisės normos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius. ĮBĮ 34 straipsnyje aptariama hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Šios teisės normos paskirtis – nurodyti, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą tol, kol iš pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas, tačiau ši norma nereglamentuoja administravimo išlaidų dengimo. Tuo tarpu ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administravimo išlaidų apmokėjimo prioritetas visų kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu, tarp jų ir hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo), t. y. realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turto objektą tam tikra dalis gautos už jį sumos skiriama administravimo išlaidoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/20011; 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016). Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl bankroto administravimo išlaidų konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003; 2005 m. balandžio 27d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005). Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, t. y. administravimo išlaidos išskaičiuojamos būtent iš jam tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios finansinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Kaip pagrįstai nurodė bankroto administratorius savo atsiliepime, įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo reglamentuota ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, nustatydamas hipotekos kreditoriui pareigą sumokėti jo tenkinamo finansinio reikalavimo daliai tenkančią proporcingą administravimo išlaidų dalį, tinkamai taikė ĮBĮ normų reikalavimus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra teisinio pagrindo perduoti kreditorių susirinkimui lėšų paskirstymo klausimą svarstyti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos R. F. skundą atmesti.
Nutartį per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.